23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/09
Rizomanijos pavojus cukriniams runkeliams
  • Dr. Zita BRAZIENĖ LŽI Rumokų bandymų stotis
  • Mano ūkis

Pačioje vasaros pabaigoje visiems cukrinių runkelių augintojams rekomenduojama atidžiai apžiūrėti pasėlius.Jei laukuose matyti pašviesėjusių, salotinės spalvos runkelių plotų ar pavienių augalų, kurių lapai yra tiesesni, kitokios spalvos, galima daryti prielaidą, kad tai rizomanijos požymiai. Pernai šalyje rasti septyni šios pavojingos cukrinių runkelių ligos židiniai. Dėl rizomanijos galima prarasti iki 80 proc. derliaus.

Šiais metais sausesni negu įprasta orai tęsiasi nuo pavasario. Per visą gegužės mėnesį iškrito tik 38,1 mm kritulių, kai vidutinė daugiametė norma – 57 mm. Birželio mėnesio kritulių kiekis buvo 20–53 mm (30–75 proc. vidutinio kritulių kiekio). Vidurio Lietuvoje ir kai kuriuose šiauriniuose bei pietvakariniuose rajonuose iškrito 7–19 mm (11–28 proc. vidutinio kiekio). Liepą lietaus taip pat daugelyje rajonų trūko. Dėl užsitęsusios sausros dirvos drėgmė daug kur vasaros viduryje pasiekė augalų vytimo ribą.


Tokiomis meteorologinėmis sąlygomis cukriniai runkeliai negali iš dirvožemio pasisavinti maisto medžiagų, augalai pradeda badauti. Jie ne tik nekaupia šakniavaisiuose sausųjų medžiagų, bet gyvybiniams procesams palaikyti pradeda naudoti jau sukauptas atsargas. Tokiu atveju pats efektyviausias pagalbos būdas augalams – tręšti juos per lapus.


Tręšimas skystosiomis trąšomis


Skystųjų kompleksinių trąšų pasirinkimas šiuo metu tikrai nemažas. Galima pasirinkti ir pagal trąšų sudėtį, ir pagal kainą. Runkelių antroje vegetacijos pusėje nerekomenduojama tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra daug azoto, nes dėl šio elemento pertekliaus padidėja kenksmingos medžiagos – alfa amino azoto – kiekis šakniavaisiuose, sumažėja cukringumas. Efektyvesnės tos skystosios trąšos, kurių sudėtyje yra ne tik pagrindinių maisto medžiagų, bet ir mikroelementų, ypač boro, sieros.


Svarbu parinkti tinkamas skystųjų trąšų normas. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, įprastas trąšų normas geriau sumažinti, kad nusilpusiems augalams nesukeltume papildomo streso. Geriausia sumažintos koncentracijos tirpalu runkelius nupurkšti kelis kartus, kas 5–7 dienas. Tada lapai nebus pažeisti, o augalai bus pakankamai pamaitinti.


Jei labai pažeisti augalų lapai (sukapoti krušos ledų, stipriai apdžiūvę nuo sausros ir pan.), reikėtų bent pirmajam tręšimui panaudoti trąšas, kuriose yra amino rūgščių. Tokiomis trąšomis patręšti augalai lengviau pasisavina maisto medžiagas, greičiau įveikia stresines situacijas.


2002–2005 m. LŽI Rumokų bandymų stotyje buvo atlikti SKT Atgaiva tyrimai. Cukrinių runkelių pasėliuose buvo tirti keli šių trąšų variantai (Atgaiva-1, Atgaiva-2, Atgaiva-7, Atgaiva-P). Didžiausią įtaką tirtos trąšos turėjo 2002 m., kai sausa ir karšta vasara buvo stipriai pakenkusi cukrinių runkelių pasėliams. Tris kartus nupurškus runkelius skystosiomis trąšomis, derlius padidėjo 10,5 t/ha, baltojo cukraus kiekis – 1,91 t/ha. Jeigu dirvoje drėgmės pakanka, papildomas tręšimas nėra toks efektyvus. Noriu pabrėžti, kad, kai runkelių pasėliai stipriai nukentėję nuo sausros, vieno purškimo skystosiomis trąšomis nepakanka, būtina augalus purkšti 2–3 kartus.


Pagrindinės runkelių ligos


Kartu su skystosiomis trąšomis cukrinių runkelių pasėliuose galima naudoti ir fungicidus. Šiemet dėl sausų orų lapų ligos cukriniuose runkeliuose nėra išplitusios. Iki liepos pabaigos rasti tik pavieniai rudmargės ir baltulių pažeidimai. Bet ilgėjant ir vėstant naktims, tankėjant runkelių lapams, pasėliuose vis ilgiau išsilaiko rasa. Jei rasa gausi, jos teikiamos drėgmės užtenka daugeliui lapų ligų plisti. Be to, šiemet runkeliai pažeisti sausros, kai kur ir kenkėjų (labai plito runkelinės musės, kai kur rasta pelėdgalvio pažeidimų), nusilpusi augalų imuninė sistema. Jei susidarys palankios meteorologinės sąlygos, lapų ligos gali plisti sparčiai, ypač atsėliuotuose plotuose.


Runkelių miltligė, baltuliai arba ramuliarozė, rudmargė arba cerkosporozė ir šakniavaisių puviniai labiau plinta ir daugiau žalos padaro šiltais ir drėgnais metais, o runkelių sausasis viduriniųjų lapų puvinys – sausą ir karštą vasarą.
Rudmargė (Cerospora beticola Sacc.). Požymiai – ant lapų atsiradusios smulkios, apvalios dėmės, apjuostos rausvai rudu apvadu. Vėliau dėmės šviesėja ir prakiūra. Lapų apatinėje pusėje dėmių paviršius būna apsitraukęs baltomis apnašomis. Jei ligos intensyvumas nedidelis (iki 20 proc.), cukraus derliaus nuostoliai siekia 5–10 proc., jei vidutinis (iki 40 proc.) – apie 15–20, o esant dideliam intensyvumui (daugiau kaip 40 proc.) – nuo 30 iki 70 procentų.

Miltligė (Erysiphe communis f. betae). Ant lapų viršutinės ir apatinės pusių susidaro miltuotas apnašas. Cukrinių runkelių šakniavaisių ir cukraus derliaus nuostoliai priklauso nuo ligos pasirodymo laiko. Ligai pasireiškus liepos pirmoje pusėje, šakniavaisių derliaus nuostoliai siekė 16 proc., antroje liepos pusėje – 13, pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį – 8 proc., o cukraus derliaus nuostoliai – atitinkamai 20, 14 ir 14 procentų.


Fomozė (Phoma betae Frank.). Požymiai – ant lapų susidariusios stambios, rudos, koncentriškai rievėtos su tamsiai rudu apvadu dėmės. Viršutinėje lapo pusėje dėmėse matyti daug juodų taškelių.


Baltuliai (Ramularia betae). Išplinta antroje vasaros pusėje. Ant senesnių lapų atsiranda nešvariai žalsvų, apjuostų šiek tiek tamsesnės spalvos apvadu kampuotų arba apvalių dėmių, kurios vėliau pasidaro pilkšvai baltos, dažnai su rudai rausvais apvadais.


Alternariozė (Alternaria tenuis Nees). Simptomai išryškėja vasaros pabaigoje, kuomet išorinių (senų) lapų galai paruduoja dėl nekrozės pažeidimo. Nekrozės pažeisti lapo audiniai apsitraukia rudomis aksominėmis apnašomis. Dažniausiai pažeidžiami seni, nusilpę, jau kitų ligų sukėlėjų pažeisti lapai.


Runkelių lapų gelta išryškėja ant suaugusių augalų. Gelsta lapų viršūnės, vėliau ir visas lapas. Pažeisti lapai būna trumpesni, storesni, blizgantys ir trapūs. Geltą perneša amarai. Jei gelta pažeidžia jaunus augalus, derlius sumažėja 40–60 procentų. Pagrindinės apsaugos priemonės – naikinti amarus ir auginti tolerantiškų ligai veislių runkelius.

Geros agrotechnikos svarba


Cukrinių runkelių apsaugos nuo ligų pagrindas – gera agrotechnika: optimali runkelių dalis sėjomainoje, tinkami priešsėliai, gera dirvos struktūra, savalaikis ir subalansuotas tręšimas, ankstyva sėja, atsparių ligoms cukrinių runkelių veislių parinkimas, ligų sukėlėjų ir kenkėjų tarpinių šeimininkų sunaikinimas. Ligų sukėlėjai negali ilgai gyventi be augalo šeimininko. Todėl tinkamų augalų kaitaliojimu sėjomainoje galima reguliuoti dirvoje esančios naudingos mikrofloros kiekį ir tuo pačiu išvengti ligų išplitimo. Atsėliuojant cukrinius runkelius, užariant jų lapus, sudaromos palankios sąlygos ligoms plisti.


Cukrinių runkelių lapų ligotumas priklauso ir nuo veislės atsparumo. Europos selekcininkai skiria daug dėmesio runkelių atsparumui nuo lapų ligų. Tačiau atsparumą ligoms labai sunku suderinti su dideliu cukrinių runkelių produktyvumu ir kokybe. Cukrinių runkelių šakniavaisiuose esantis betainas lemia atsparumą ligoms, bet labai didelis jo kiekis blogina šakniavaisių kokybę. Rudmargei atspariose cukrinių runkelių veislėse ligos požymiai pasirodo 6 savaitėmis vėliau ir padaro mažiau žalos. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, pačios naujausios cukrinių runkelių veislės buvo atsparesnės ligoms.


LŽI Rumokų bandymų stoties tyrimų duomenimis, mažiausiai cukrinių runkelių lapų ligos buvo paplitusios šiose veislėse: Dorena, Lorenza, Safarizo, Achat, Mars. Jautrios lapų ligoms buvo šios veislės: Gala, Anna, Millenium, Ulrika, Moldau, Clovis, Kassandra, Ariana, Pirat, Daniela.

 
Viena iš ekonomiškiausių apsaugos priemonių nuo rudmargės ir baltulių – parinkti atsparias arba mažiau lapų ligoms jautrias cukrinių runkelių veisles.


Cheminė apsauga nuo lapų ligų


Cukrinių runkelių pasėliuose apsaugos produktus rekomenduojama pradėti naudoti tuomet, kai 5 proc. cukrinių runkelių lapų yra pažeisti ligų. Apsaugos priemonės padidina baltojo cukraus kiekį. Ligų pažeistuose lapuose silpnai vyksta otosintezės ir asimiliacijos procesai, todėl šakniavaisių derlius ir cukringumas būna mažesnis.

Lietuvoje cukrinius runkelius nuo lapų ligų leidžiama purkšti septyniais fungicidais:

  • artea 330 EC – rekomenduojama purškimo norma 0,4–0,5 l/ha, veiksmingas nuo rudmargės, baltulių, fomozės, alternariozės;
  • bumper super 490 EC – purškimo norma 0,8–1,0 l/ha, veiksmingas nuo rud­margės, baltulių, fomozės;
  • impact 12,5 SC – rekomenduojama norma 0,5 l/ha, apsaugo runkelius nuo rudmargės, miltligės, fomozės, rūdžių;
  • impact 25 SC – rekomenduojama norma 0,25 l/ha;
  • opus – rekomenduojama norma 0,5–1,0 l/ha, veiksmingas nuo miltligės, fomozės, rudmargės, baltulių;
  • tango super – purškimo norma 1,0–1,5 l/ha, veiksmingas nuo rudmargės, baltulių, fomozės;
  • sphere 267,5 EC – purškimo norma 0,5 l/ha, veiksmingas nuo rudmargės.

Svarbiausias cukrinių runkelių augintojų uždavinys – išsaugoti kuo daugiau sveikų runkelių lapų. Jei augalai dėl sausros ar dėl ligų praras daug lapų, atėjus lietingesniam periodui, jie pradės auginti naujus lapus, tam panaudodami jau sukauptas atsargines maisto medžiagas. Dėl to stipriai sumažės cukringumas ir šak­niavaisių svoris. Efektyviausia pagalba – pasėlius tręšti skystosiomis trąšomis ir, prireikus, purkšti fungicidais.

Rizomanijos pavojus nemažėja


Dar viena problema, kuri cukrinių runkelių pasėliuose išryškėja būtent vasaros pabaigoje, – virusinė runkelių liga rizomanija. Šakių rajone 2004 m. užfiksuotas pirmasis Lietuvoje cukrinių runkelių rizomanijos židinys. Pernai šalyje jau buvo užfiksuoti septyni rizomanijos židiniai, dauguma jų Vidurio Lietuvos regionuose.


Ligos simptomai labai priklauso nuo ligos sukėlėjo koncentracijos augaluose, augalo užsikrėtimo amžiaus, ypač nuo dirvožemio struktūros. Ryškesni simptomai būna sunkesnėse dirvose augančiuose augaluose. Simptomai pirmiausia atsiranda ant augalų šaknų: tai gali būti pagrindinės šaknies nekrotizacija, įvairūs įdubimai, raukšlėtumas, daug šoninių šaknelių, kurios sudaro barzdas. Lapams būdinga gyslų chlorozė.


Rizomanijos viruso žala priklauso nuo cukrinių runkelių pažeidimo laiko, taip pat nuo veislės. Jei virusas pažeidė augalus vegetacijos pradžioje, šakniavaisių derliaus nuostoliai gali siekti iki 80 procentų. Taip pat labai pablogėja technologinės cukrinių runkelių savybės.


Jei praėjusiais metais gavote labai mažą cukringumą ir šakniavaisių derlių arba pastebėjote laukuose esant pašviesėjusius, salotinės spalvos runkelių plotus ar pavienius augalus, kurių lapai yra tiesesni, kitokios spalvos, galite daryti prielaidą, kad jūsų ūkyje yra rizomanijos požymių. Kitas būdas: atidžiai peržiūrėkite ankstesnių metų pristatytų runkelių kokybės įvertinimo duomenis. Jei laukas užkrėstas rizomanija, runkeliai automatiškai turės mažesnį cukringumą ir natrio kiekį.


Rizomanijos virusas nustatomas labai paprastais ir patogiais naudoti tiesiog laukuose expres metodais (lauko testais), o laboratorijose – ELISA metodu. Vienintelė veiksminga apsaugos priemonė nuo šios ligos – auginti pakančias rizomanijai cuk­rinių runkelių veisles.