Svarbu ir tinkamai laistyti augalus. Naudojant lašelinę augalų maitinimo sistemą, reikia padidinti vienkartinę dozę iki 150–200 ml augalui, laistyti rečiau. Laistymo pradžios ir pabaigos laiką reikėtų pritaikyti prie klimato sąlygų ir drėgmės poreikio.

Rugsėjį patartina pradėti drėkinti apie pusę aštuonių – devintą valandą ryto, baigti – apie 15 valandą, spalį – nuo 9.30–10 val. iki 14 valandos. Auginant augalus mažatūrėje technologijoje (mineralinėje vatoje ir kituose substratuose), laistyti reikia su 15–20 proc. laistymo tirpalo pertek­liumi, kitaip tariant, išliejus litrą trąšų tirpalo, 150–200 ml turi išbėgti. Priešingu atveju substratas gali uždruskėti. Pertek­linė drėgmė apsunkina šaknų augimą ir funkcionavimą. Tada grunte sumažėja oro kiekis ir šaknys dūsta.

Tręšimo specifika

Tręšimas rudenį taip pat specifinis. Rekomenduojama laistomo tirpalo koncentracija, t. y. EC, 2,8–3,0 mS/cm. Ruošiant tirpalus, reikia atsižvelgti į maisto medžiagų kiekį, esantį grunte. Reikia atkreipti dėmesį, kad rudenį kai kurie komponentai augalų yra sunkiau pasisavinami. Pavyzdžiui, esant apniukusiam orui ir per didelei grunto drėgmei, augalams gali trūkti magnio. Kai druskų koncentracija aukšta (EC per 5), išryškėja kalcio trūkumo požymiai. Jei augalo šaknys blogai išsivysčiusios, išryškėja geležies trūkumas. Kai esti didelis skirtumas tarp paduodamo ir grunte esamo tirpalo koncentracijos, augalai jo daugiau pasisavina, todėl pradeda trūkinėti vaisiai.

Priežiūros darbai

Rudenį labai svarbu tinkamai atlikti augalų priežiūros darbus. Rekomenduojama pašalinti kekių stiebelius, atsargiai šalinti lapus, nes tose vietose atsiranda žaizdos. Lapus pjaukite dezinfekuotu peiliu. Laiku šalinkite pažeistus lapus bei šoninius ūglius. Kuo anksčiau tai atliksite, tuo bus geriau. Taip pat reikia laiku nuskinti augalų viršūnes, paliekant tris lapus virš paskutinio žiedyno. Viršūnių skynimo laikas priklauso nuo pomidorų vegetacijos pabaigos laiko.

Pomidorus auginant rudenį, dažniausiai atsiranda šios problemos: nekrozė, gelstantys lapai, augalai vysta, vaisiai netinkamai nusispalvina, būna bloga jų kokybė, silpna šaknų sistema. Nekrozės, lapų geltimas – tai pakitimai, kurie dažniausiai atsiranda dėl tręšimo klaidų ir dėl sunkiai pasisavinamų maitinamųjų komponentų.

Augalai neįsisavina maitinamųjų komponentų dėl per žemos temperatūros, mažo šviesos intensyvumo, silpnai išvystytos augalų šaknų sistemos. Kartais šių požymių atsiradimo priežastis yra naudotų cheminių priemonių fitotoksiškumas.

Lapų geltimas

Dažniausiai pagelsta apatiniai lapai. Jie gelsta, esant pernelyg didelei grunto drėgmei. Vidurinėje augalo dalyje gelstantys lapai liudija apie jų neteisingą maitinimą magniu, o lapų chlorozė viršūnėje pasireiškia dėl netinkamo geležies pasisavinimo. Magnio stokos požymiai lapuose gali išryškėti, kai augalas yra pernelyg apkrautas vaisiais. Jei ilgai trūksta magnio, vaisiai neužauga iki reikiamo dydžio. Atsirandanti geležies chlorozė sustiprėja, esant apsiniaukusioms dienoms ir didelei grunto drėgmei.

Geležies trūkumą (jei jis stiprus) galima pašalinti, purškiant augalus geležies chelato tirpalu 2–3 kartus kas 3 dienas, o pradiniu chlorozės atsiradimo laikotarpiu – kas 5–7 dienas. Jei naudojamas 6 proc. geležies chelatas, purškiama 0,05 proc. koncentracijos tirpalu, jei 3 proc. geležies chelatas – 0,1 proc. koncentracijos tirpalu. Rudenį reikia sumažinti amonio azoto kiekį, nes, esant pernelyg didelėms jo dozėms ir rudenį trūkstant šviesos, ant lapų atsiranda nekrozinės dėmės.

Augalų vytimas

Augalų vytimo priežasčių yra daug. Svarbiausios iš jų – silpna ar pažeista šak­nų sistema, per didelė grunto drėgmė, per didelė maitinamųjų komponentų koncentracija, perteklinis augalų apkrovimas vaisiais, per žema grunto temperatūra, augalų ligos, staigūs oro pokyčiai. Siekiant išvengti augalų vytimo, reikia pašalinti jo atsiradimo priežastis. Agrotechnines klaidas ištaisyti nesunku.

Maitinimo sutrikimai dėl klimato sąlygų pasikeitimo, šviesos stoka ir per didelė drėgmė sukelia lapų augimą iš žiedynų kekių. Tokias atžalas reikia šalinti.

Dėmės ant vaisių

Rudenį dažnai pastebimas netinkamas vaisių nusispalvinimas, jie nevienodai noksta, ant vaisių pastebimos įvairios dėmės. Tokie vaisiai yra nekokybiški ir neturi prekinės formos. Dažnai pakinta pomidorų vaisių išvaizda – tai paprastai lemia temperatūra. Vaisiai bus gražūs, jei oro temperatūra šiltnamyje bus ne žemesnė kaip 17–18o C.

Žema oro temperatūra turi neigiamos įtakos vaisiaus išvaizdai: jie smailėja, tampa negražūs, praranda prekinę išvaizdą. Jei oro temperatūra per žema, siekiant išvengti neprekinių vaisių, šiltnamį reikia šildyti. Rudenį, kai oras yra apsiniaukęs, o augalai tręšiami intensyviai, vaisiuose gali susidaryti tuščios ertmės. Pomidorų vaisiai dažnai išsivysto su mažesnėmis ar didesnėmis tuščiomis ertmėmis viduje, augimo metu svyruojant temperatūrai, esant kalio bei magnio trūkumui, o azoto pertekliui, – netolygiai augalus aprūpinant vandeniu.

Žalios tvirtos dėmės dažniausiai susidaro tuomet, kai vaisių nokimo bei augimo metu temperatūra nukrinta žemiau 10o C. Tamsios murzinos dėmės ant vaisių susidaro, kai augalai neteisingai tręšiami, t. y. trūksta kalio, o azoto trąšų perdaug (ypač amonio formos). Todėl augalus reikia saikingai tręšti azoto trąšomis, išlaikyti aukštą kalio lygį grunte, kai trūksta šviesos, palaikyti tinkamą oro temperatūrą vaisių nokimo metu ir grunto drėgmę, esant apniukusiam orui.

Pilkai rudos ar bronzinės sukamštėjusios dėmės ant vaisių dažniausiai yra augalų senėjimo požymis. Jos susidaro, kai vaisiai auga labai lėtai. Tokių dėmių dažniausiai atsiranda derėjimo pabaigoje. Šių dėmių gali atsirasti, kai pažeista augalo šaknų sistema. Kai oro temperatūra aukšta, o vaisių kekėse daug, dėmių gali atsirasti beveik ant visų vaisių. Viena iš priežasčių gali būti ir boro trūkumas.

 
Juodų dėmių ant pomidorų vaisių atsiranda, kai šiltnamyje labai kinta grunto drėgmė. Tam turi įtakos pernelyg didelė druskų koncentracija grunte ir kalcio trūkumas. Kalcio trūkumo priežastis gali būti jo trūkumas šiltnamio grunte ar apsunkintas jo pasisavinimas dėl per didelės druskų koncentracijos arba, jei augalas nėra tolygiai aprūpinamas vandeniu ir tuo pačiu nepakankamai gauna kalcio. Šios dėmės gali atsirasti, jei silpna augalo šaknų sistema arba ji yra pažeista.

Vaisių trūkinėjimas

Rudenį pomidorų vaisiai dažnai trūkinėja, ypač kai nakties temperatūra esti žema. Sutrūkę vaisiai yra nestandartiniai, greičiau suserga, nes per sutrūkimus patenka infekcija ir vaisiai pradeda pūti. Vaisiai pradeda trūkinėti, kai po ilgo karšto ir sauso periodo prasideda lietingas laikas. Vaisiai trūkinėja, esant dideliems temperatūros svyravimams (temperatūros skirtumas per parą didesnis negu 18o C) arba jei nereguliariai paimamas vanduo (dėl jo trūkumo grunte, grunto uždruskėjimo ar daugumos lapų pašalinimo). Tad reikėtų naktį šiltnamį pašildyti, žinoma, jei tai įmanoma. Taip pat reikia stengtis, kad dirva šiltnamyje neperdžiūtų.