Kita vertus, galioja ir tokia taisyklė: jei žieminių kviečių veislės lepios, palankiais augimo metais jos beveik visada derliumi aplenkia atspariąsias. Žemdirbiai siekia auginti pačias derlingiausias veisles, o nepalankios žiemos per dešimtmetį pasitaiko tik 2–3 kartus. Todėl šalčiams jautresnės derlingos veislės užima vis didesnį žiemkenčių arealą.

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) selekcininkai prieš kelerius metus statistiniais metodais tyrinėjo vietinių ir užsienio veislių reakciją į nepalankias augimo sąlygas. Gautos išvados, kad nepalankiais metais lietuviškos veislės pagal derlingumą patenka į pirmąjį veislių penketuką. Jei žiemos šiltos, o vasaros drėgnos, lietuviškos veislės atsiduria pirmajame veislių dešimtuke.

Lietuviškos selekcijos veislės

Po gana ilgos pertraukos 2001 metais Lietuvos augalų veislių sąrašą papildė ir šalies laukuose buvo pradėtos auginti LŽI sukurtos žieminių kviečių veislės Ada, Tauras ir Seda, o 2002 metais – Milda ir Alma. Naujų lietuviškų žieminių kviečių veislių ilgokai nebuvo todėl, kad 1980 metais buvo nutraukta jų selekcija. Atnaujinę selekcinį darbą, LŽI selekcininkai kūrė įvairaus tipo naujas žieminių kviečių veisles, kad jos atitiktų platų reikalavimų spektrą. Buvo atkreiptas dėmesys į žemdirbių pageidavimą turėti veislių asortimente ankstyvesnės brandos veislių, nes iš Vakarų atvežamos veislės paprastai yra gerokai vėlyvesnės, mat tose šalyse ilgesnis ruduo.

VAVTC gautais duomenimis, lietuviškos selekcijos veislės išsiskiria šiomis savybėmis:

Ada – vidutinio aukštumo (90–92 cm, tik drėgnais metais užauga iki 108 cm, standartinė veislė Zentos 100 cm). Jei metai nėra drėgni, šie kviečiai neišgula. Ankstyvoji veislė, subręsta kartu su Širvinta 1. Žiemojimas vertinamas 8–9 balais.

Veislė derlinga – LŽI konkursiniuose veislių bandymuose prikulta po 7,03 t/ha grūdų. VAVTC duomenimis, 1999–2000 m. Plungės ir Utenos stotyse prikulta po 5,0–5,72 t/ha, Kauno ir Pasvalio stotyse po 7,50–7,22 t/ha. Didžiausias derlius gautas 1999 m. Kauno veislių tyrimo stotyje – 8,4 t/ha.

Ada veislės grūdai turi labai gerų kepimo savybių. LŽI 1998–2000 m. vidutiniais duomenimis, grūduose nustatyta 12,9 (11,9)* proc. baltymų; 25,6 (24,2) proc. glitimo; glitimo deformacijos indeksas 100 (99) vnt., sedimentacija 50 (58) ml, kritimo skaičius 333 (340) s, miltų išeiga 75 (74) proc., pelenų – 1,7 (1,8) proc., miltai gelsvai balti arba balti. Natūrinis svoris siekia 802–810 (801) g/l.

Veislė plastiška, gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal bendrąją žieminių kviečių auginimo technologiją. Kadangi veislė nėra žemastiebė, tręšiant didesnėmis azoto trąšų normomis, reikia naudoti retardantus.

Seda – 93–98 cm aukščio, drėgnesniais metais užauga iki 110 cm. Veislė atspari išgulimui (9 balai), bet drėgnesniais metais, nenaudojant retardantų, gali šiek tiek išgulti. Pagal vegetacijos trukmę – vidutinio vėlyvumo, artima standartinei veislei Zentos. Nauja veislė gerai žiemoja (8–9 balai).

Veislė derlinga, VAVTC duomenimis, 1998–2000 m. Plungės ir Utenos stotyse prikulta po 5,43–5,25 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse – po 8,50–8,63 t/ha. Didžiausias derlius gautas 1998 m. Pasvalio stotyje – 9,27 t/ha. Seda veislės grūdai tinka konditerijai, spirito pramonei ar pašarams. Kepiniai iš Sedos grūdų būna gražios vienodos struktūros ir formos, todėl, primaišius dalį stipresnio glitimo kviečių miltų, Seda tinka ir duonos pramonei. LŽI tyrimų duomenimis, Seda grūduose rasta 11,1 (11,9) proc. baltymų, 23,8 (24,2) proc. glitimo, glitimo deformacijos indeksas 102 (99) vnt., sedimentacija 18 (58) ml, kritimo skaičius 325 (340) s, miltų išeiga 72 (74) proc., miltai balti.
Gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal įprastą žieminių kviečių auginimo technologiją.

Tauras – augalai neaukšti, 84–90 cm, drėgnais metais išauga iki 100 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8–9 balais. Veislė derlinga, LŽI konkursiniuose bandymuose 1998–2000 m. prikulta po 6,85 t/ha grūdų, o 1998 ir 2000 m. po – 7,61–7,15 t/ha. Augalų veislių tyrimo centro Plungės ir Utenos stotyse 1999–2000 m. prikulta po 4,89–5,9 t/ha, Pasvalio ir Kauno stotyse – po 7,97–8,19 t/ha. Didžiausias derlius – 8,63 t/ha – gautas Pasvalio AVTS 1999 m.

Vidutinio vėlyvumo, artima veislei Zentos. Žiemkentiškumas įvertintas 7–8 balais. Tauro grūdų kepimo savybės geros. LŽI 1998–2000 m. duomenimis, Tauro grūduose rasta 12,3 (11,9) proc. baltymų, 24,3 (24,2) proc. glitimo, glitimo IDK 95 (99) vnt., sedimentacija 46 (58 ml), kritimo skaičius – 321 (340) s, pelenų 1,8 (1,83) procento. Natūrinis svoris 794 (801) g/l. Tešla labai tąsi. Miltus labai vertina šeimininkės, kepančios naminius pyragus.
Tauras gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal įprastą žieminių kviečių auginimo technologiją. Svarbu rudenį gerai paruošti dirvą ir sėti optimaliu laiku.

Alma – labai gerai žiemoja. Iš­tver­mingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. LŽI atliktame šaldymo bandyme, esant krūmijimosi mazge -140 C, išgyveno visi augalai. Vidutinio aukštumo – 92 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo (Zentos 6,5). Veislė labai ankstyva, vege­tacijos periodas nuo sausio 1 dienos 199 dienos.

VAVTC duomenimis, 2000–2001 m. Plungės ir Utenos stotyse veislės Alma grūdų prikulta 3,55 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse – 6,64 t/ha. Didžiausias derlius – 7,29 t/ha – gautas Kauno bandymų stotyje 2001 m. Labai geros kepimo savybės. 2000–2001 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta 13,3 proc. baltymų, 26,2 proc. glitimo. Sedimentacija 50 ml, vidutiniškas kritimo skaičius 320 s, labai nepalankiais 2000 m. – 230 s. Natūrinis grūdų svoris 800–818 g. Pasvalio stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga buvo 76,4 proc., Kauno – 74,3, Plungės – 74,0 proc. Duonos kepimo pramonėje gali būti naudojami produkcijai pagerinti.

Milda – augalai vidutinio aukštumo, 98 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo. Vegetacijos periodo trukmė nuo sausio 1 d. – 204 dienos. Veislės Milda kviečiai labai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. LŽI atliktame šaldymo bandyme, esant krūmijimosi mazge -140 C, žuvo 20 proc. augalų (Zentos 25 proc.).

Augalų veislių tyrimo centro duomenimis, 2000–2001 m. Plungės ir Utenos stotyse veislės Milda grūdų prikulta 4,27 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse – 7,55 t/ha. Didžiausias derlius – 7,92 t/ha – gautas Kauno stotyje 2001 m. Grūdai labai gerų kepimo savybių, panašiai kaip Bussard veislės. 2000–2001 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta baltymų 12,1 proc., glitimo 24,1 proc. Sedimentacija 47 ml, kritimo skaičius labai nepalankiais 2000 m. buvo nustatytas 329 s. Natūrinis grūdų svoris 805–832 g. Pasvalio stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga 76,0 proc., Plungės – 76,4 procento. Miltai baltos spalvos. Duonos kepimo pramonėje gali būti naudojami produkcijai pagerinti.

Kviečių vertinimo principai

Superkant žieminius kviečius visada svarbi grūdų kokybė, nes kviečiai turi atitikti perdirbamosios pramonės reikalavimus. Dauguma valstybių yra sugrupavusios kviečių veisles pagal grūdų kokybę, bet visuotinai priimto grupavimo nėra. Pavyzdžiui, vokiečiai kviečius suskirstė į 4 grupes: elitiniai (E), kokybiškieji (A), duoniniai (B), neduoniniai (C) ir konditeri­niai (K). Šia klasifikacija neoficialiai naudojasi ir kitų valstybių kviečių augintojai ir perdirbėjai, ypač kai reikia palyginti skirtingų valstybių kviečių veisles.

Mūsų šalyje kviečių grūdai vertina­mi pagal faktiškai esančius baltymus, sedimentaciją ir kitus rodiklius. Veislės pagal genetines savybes dar nėra suskirstytos. Toks suskirstymas būtinas, nes be jo neįmanoma tiksliai įvertinti veislės. Visuotinai žinoma, kad kuo veislė susintetina didesnį kokybiškų baltymų kiekį, tuo ji mažiau derlinga, ir atvirkščiai. Vokietijoje veislių derlingumas, kaip ir kiti rodikliai, vertinamas 9 balų sistema. Išnagrinėjus vokiečių pavyzdingai tvarkomą veislių sąrašą matyti, kad elitinės grupės veislių derlingumas vertinamas 4–5 balais. Pavyzdžiui, veislė Zentos (E) mūsų vals­tybiniuose veislių tyrimuose priimta kaip standartas, derlingumas vertinamas 5 balais. Kokybiškųjų veislių grupės derlingumas jau didesnis, jis vertinamas 6–7, B grupės 7–8, C grupės 8–9 balais.

Pasinaudodami Valstybinio augalų veislių tyrimo centro tyrimo duomenimis, suskirstėme žieminių kviečių veisles pagal sedimentacijos rodiklį. Šis rodiklis bene labiausiai atspindi grūdų kokybę. Javai pagal sedimentacijos rodiklį buvo sugrupuoti į šešias grupes:

1 grupė – elitiniai (E): >60 ;
2 grupė – kokybiškieji (A1): 51- 60;
3 grupė – kokybiškieji (A2): 40-50;
4 grupė – duoniniai (B1): 30-39;
5 grupė – duoniniai (B2): 20-29;
6 grupė – kiti (C): <20.

Veislės Alma, Ada, Milda ir Tauras, užaugintos vidurio Lietuvos zonoje, pateko į pirmąją E grupę, Seda – į B2 grupę.
Apibendrintą veislių savybių vertinimo skalę ir veislių suskirstymą pagal tokią skalę būtų naudinga įgyvendinti ir mūsų šalyje. Kokybės klasės pagrindas galėtų būti sedimentacijos rodiklis, jį pa­pildant grūduose sukaupiamu baltymų kiekiu ir kritimo skaičiumi kaip kokybę ribojančiu rodikliu. Geriausiai kviečių veisles charakterizuoja kepimo tyrimai, tačiau tam šalyje dar neturime reikiamos įrangos.

Pastaruoju metu išsiplėtė žieminių kviečių grūdų žaliavos perdirbimo pramonei poreikiai. Prieš kelerius metus apie kviečius buvo kalbama, akcentuojant jų tinkamumą duonos gaminiams, o šiandien kviečių veislės kuriamos ne tik duonai kepti, bet ir krakmolo gamybai, konditerijai, pašarams. Ieškoma veislių, galinčių tikti ekologiniams ūkiams. Aišku, kviečiai visada bus auginami kaip duoniniai javai, o geros kokybės kviečiai visada turės vietą tarp pagrindinių eksporto prekių. Visos šios kryptys atsispindi naujos kartos lietuviškų kviečių kūrimo programose.

Lietuviškų veislių selekcija ateinančiais metais pažymės savo 85-mečio jubiliejų. Tuomet, 1922 m., buvo įkurta pirmoji specializuota mokslo institucija – Dotnuvos selekcijos stotis. Nueitas ilgas kūrybinis kelias, sukaupta didelė selekcinio darbo patirtis, sukurta 14 žieminių kviečių veislių, kurios augo ir auga šalies laukuo­se po kartais ne visai dosniu gimtinės dangumi.