- Algimantas BANDARAVIČIUS, LŽŪKT
- Mano ūkis
Pagal išauginamą vaisių kiekį, kriaušės Lenkijoje yra ketvirtoje vietoje po obuolių, vyšnių ir slyvų. Pastaruosius kelerius metus nuo 1997 iki 2004 m. kasmet buvo išauginama nuo 58 000 iki 92 000 tonų kriaušių. Didėjanti medelynų produkcija rodo, kad Lenkijoje prasideda kriaušių renesansas.
Palyginti nedidelį iki šiol augintą kriaušių kiekį lėmė tinkamų veislių trūkumas. Paskutiniaisiais metais padėtis keičiasi. Atsirado perspektyvių čekiškų veislių – Anfora, Erica, Dicolor, Radana, taip pat vokiškų – Uta, David, Hortensia, Isolda. Perspektyvi ir Moldavijoje sukurta kriaušių veislė Nojabrskaja. Šių veislių kriaušių sodinukus pradėjo auginti kontroliuojami medelynai. Aprobuotų sodinukų kiekis suteikia optimizmo. Pavyzdžiui, 1997 m. aprobuota 337 000 kriaušių sodinukų, o 2001 m. jau buvo išauginta dvigubai daugiau – 700 000, 2002 m. – 837 000 vienetų.
1997 m. pasirodė ir naujas įdomus Vokietijoje sukurtas žemaūgis Pyrodwarf kriaušių poskiepis, kuris lengvai dauginamas vegetatyviai ir augumu atsilieka tik nuo MA. Šis poskiepis yra atsparus šalčiui ir bakterinei degligei. Medelynų produkcija rodo, kad Lenkijoje prasideda kriaušių auginimo renesansas, bet tai tik proceso pradžia.
Sodininkystės ir gėlininkystės instituto Skernevicuose mokslininkas Gžegožas Klimekas (Grzegorz Klimek) apibendrino aštuonių ūkių kriaušių auginimo kaštus, taip pat pateikė keliolikos metų rinkos tyrimo rezultatus.
Jo tyrimų duomenimis, 1997–1999 m. kriaušių veislių sortimentas šalyje buvo labai kuklus: tik trijų veislių kriaušės – Kliapo mėgstamoji, Konferencinė ir Aleksandras Lukas. 2000–2005 m. laikotarpiu šios veislės taip pat buvo vienos populiariausių, tačiau atsiranda ir kitų.
Pastarąjį penkmetį, 2000–2005 m., rinkoje be Kliapo mėgstamosios atsiranda vasarinė kriaušių veislė Liepos margoji. Po truputį pradėta auginti raudonos spalvos šios veislės mutacija Starkrimson (dar kartais vadinama Kliapo raudonoji), tačiau dėl nelabai patrauklios murzinai raudonos vaisių spalvos rinkoje jos vaisiai nebuvo paklausūs. Mažas vasarinių veislių sortimentas yra didelis rinkos trūkumas. Lenkijos augintojus turėtų dominti čekiškos kriaušių veislės Radana ir Alfa, amerikietiška – Devoje.
Iš rudeninių veislių keletą kartų buvo prekiauta Viljamso veislės kriaušėmis, o iš žieminių grupės populiarios veislės General Leclerc, Komisinė, angliška veislė Concorde ir amerikietiška Highland. Dar neprekiaujama perspektyvių Vokietijoje sukurtų kriaušių veislių David ir Uta vaisiais, čekiškų Erika, Amfora, moldaviškomis Nojabrskaja kriaušėmis. Statistiškai susumavus rezultatus matyti, kad per visą sezoną prekyboje dominuoja septynios veislės, o atskirais mėnesiais dažniausiai galima rasti tik keturias.
Brangiausiai kriaušės superkamos nuo kovo iki gegužės. Gegužės mėnesio kaina, palyginti su lapkričio mėnesiu, atskirais metais skyrėsi net du kartus.
Visais metais brangiausi vaisiai buvo veislės Konferencinė kriaušių, tačiau tokią poziciją ši veislė išsikovojo tik per dvidešimt metų. Tai rodo, kad, norint išplatinti naują veislę, reikia gerai išreklamuoti ir išauginti pakankamą vaisių kiekį. Pagal vaisių kainas antroje vietoje yra kriaušių veislės Aleksandras Lukas ir Kliapo mėgstamoji. Kriaušių veislė Kliapo mėgstamoji Lenkijoje yra labai populiari (Lietuvoje ši veislė auginama nuo 19 a. pabaigos). Tinkamai laikomi šios veislės vaisiai išsilaiko iki lapkričio. Trečioje vietoje pagal populiarumą yra angliškos selekcijos kriaušių veislė Concorde. Susidomėjimas šia veisle didėja, tikriausiai, dėl itin patraukliai atrodančių raudonų vaisių. Pačios pigiausios kriaušės buvo Viljamso ir Liepos margosios veislių.
Lenkijos sodininkams kartais yra sunku gauti gerą kainą todėl, kad išauginamų kriaušių vaisių kiekis ūkyje dar nedidelis, nėra galimybės jas tinkamai laikyti. Sandėliuose kriaušes patartina laikyti atskirai nuo obuolių, nes joms reikia kitų laikymo sąlygų.
