Rusija – didžiausia importuotoja

Rusija yra didžiausia žemės ūkio produkcijos importuotoja pasaulyje, o iš pertek­linės produkcijos gali pasigirti tik grūdais. Žemės ūkio produkcija sudaro 5 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto ir penktadalį viso importo. Rusija importuoja kiaulieną, paukštieną, jautieną ir pieno produktus. Pagrindiniai jos maisto produktų tiekėjai yra Brazilija, Ukraina, Jungtinės valstijos ir Europos Sąjunga.

Per pastaruosius 7 metus Rusijos ūkis auga milžiniškais tempais, tuo pačiu kyla vartojimo poreikis, o kartu ir importo apimtys.

Ukrainoje žemės ūkis užima dar svarbesnę poziciją negu Rusijoje, jam tenka 11 proc.  bendrojo šalies vidaus produkto, o tai 2 kartus daugiau negu Rusijoje. Pastaraisiais metais Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportas labai išaugo ir dabar sudaro 12 proc. viso eksporto apimties.

Pagrindiniai Ukrainos eksporto produktai yra kviečiai, miežiai, pieno produktai, jautiena, saulėgrąžos ir jų aliejus. ES tenka apie 20 proc. viso Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto. Vis dėlto pagrindinė Ukrainos žemės ūkio produkcijos realizavimo rinka tebėra Rusija. Todėl Rusijai nusprendus apriboti ukrainietiškos mėsos ir pieno produktų importą, Ukraina susidūrė su rimtomis realizacijos problemomis. Kita vertus, pati Ukraina importuoja paukštieną, kiaulieną, jautieną, kitus maisto produktus, kurių vieną trečdalį įsiveža iš ES šalių.

Ar Rusija ir Ukraina pieno, jautienos, kiaulienos bei grūdų rinkose yra ES šalių konkurentės, ar produkcijos importuotojos, atsakyti nėra lengva.

Pasigamina 60 proc. sūrių ir sviesto

Rusijos pieno gamyba per paskutiniuosius 7 metus buvo stabili ir sudarė vidutiniškai 31–33 mln. tonų. Tačiau tik pusė šio pagaminto pieno patenka į pienines ir perdirbama. Apie 40 proc. pieno sunaudojama ūkiuose arba parduodama tiesiogiai vartotojams.

Pieninės nepatiekia tiek pieno, kad jo užtektų vidaus rinkos poreikiams. Šiuo metu Rusija yra trečia šalis pasaulyje pagal sūrių importo apimtis. Kartkartėmis ji išsiveržia ir į sviesto importuotojų lyderių gretas. 2005 metais apie 40 proc. suvartotų sūrių ir sviesto buvo įvežta iš užsienio. Didžiausios sūrių tiekėjos yra Ukraina (45 proc.) ir Vokietija (20 proc. importo). Pagrindinės sviesto tiekėjos yra Naujoji Zelandija (30 proc.) ir Ukraina (25 proc.)

2006 metų rezultatai bus kitokie, nes Rusija kelioms Ukrainos pieninėms dėl neatitikimo veterinarijos ir higienos reikalavimų uždraudė importuoti produkiją. Žinoma, Vokietijos ir kitų konkurentų galimybės dėl to tik padidėjo.

Ukrainoje pieno gamyba, nepaisant mažėjančio karvių skaičiaus, per pastaruosius 3 metus buvo stabili ir sudarė vidutiniškai 14,1 mln. t per metus. Šiuo metu apie 60 proc. pagaminto pieno yra parduodama pieninėms. Tai maždaug 8 proc. daugiau negu prieš 3 metus. Gaminti daugiau pieno perdirbimui skatina augantis eksportas.

Pastaraisiais metais sėkmingai didėja sūrių gamyba. Per 3 metus sūrių suvartojimas vidaus rinkoje padidėjo 70 proc., o gamybos apimtys padvigubėjo. Tuo pačiu metu 3 kartus išaugo ukrainietiškų sūrių eksportas. Beveik pusė eksportuojamų sūrių keliauja į Rusiją. Ukraina užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal sūrių eksportą po ES, Naujosios Zelandijos ir Australijos. Apie vieną ketvirtadalį pagaminto sviesto Ukraina eksportuoja, apie 80 proc. eksporto tenka Rusijai.

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, Ukrainos pieninės nėra pakankamai aprūpinamos žaliaviniu pienu. Šalyje laikoma 3,9 mln. karvių, trys ketvirtadaliai jų  – smulkiuose ūkiuose. Vidutiniškai smulkiame ūkyje laikoma ne daugiau kaip 3 karvės, apie pusę primelžto pieno šie ūkiai sunaudoja vidaus poreikiams.

Pieninėms pirmiausia rūpi, kad stambūs ūkiai stiprėtų. Daug ūkių dėl praeityje menko pieno gamybos rentabilumo pasitraukė iš gamybos. Pastaruoju metu pieninės tik apie 20 proc. pieno gauna iš stambesnių tiekėjų. Galvijų skaičiaus sumažėjimą Ukrainoje atspindi jautienos gamybos vystymasis.

Galvijų sumažėjo trečdaliu

Ukrainos galvijų banda nuo 2000 iki 2005 metų sumažėjo 35 proc., ir dabar skaičiuojama mažiau kaip 7 mln. galvijų. Prognozuojama, kad šiais metais galvijų sumažės dar 5 proc., atitinkamai ir jautienos gamyba. Nuo 2000 metų ji sumažėjo vienu trečdaliu ir 2005-aisiais sudarė apie 530 tūkst. tonų. Padidėjus mėsos kainoms, šalyje žymiai sumažėjo jos suvartojimas.

Jautienos eksportas nuo 2002 iki 2005 metų sumažėjo daugiau kaip 2 kartus, dėl to Ukraina kaimyninėje Rusijoje prarado didelę dalį savo rinkos. Sumažinus muitų tarifus importuojamai mėsai, jautienos importas pradėjo didėti. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra Brazilija ir Argentina.

Panašūs procesai vyksta ir Rusijos jautienos rinkoje. Nuo 2000 iki 2005 metų šioje šalyje galvijų skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 proc. ir dabar jų auginama tik apie 21,1 mln. Jautienos gamyba nukrito iki 1,5 mln. t ir 2005 metais tik dviem trečdaliais patenkino šalies vartotojų poreikį. Šiuo metu apie 700 tūkst. tonų jautienos Rusija kasmet įsiveža. Pagal jautienos importo apimtis ši šalis užima trečią vietą pasaulyje.

2003 metais nustačius importo kvotas, jautienos kaina iki 2006 metų pradžios pakilo dvigubai. Ukraina ir Vakarų Europos šalys, buvę svarbūs importuotojai, prarado didelę dalį savo rinkų Rusijoje. Jų vietą iš dalies užėmė Pietų Amerikos šalys. Preliminariais duomenimis, Brazilijos ir Argentinos jautiena 2005 metais sudarė apie 70 proc. visos į Rusiją įvežtos šaldytos jautienos.

Maskva ir toliau riboja importą iš Ukrainos ir Lenkijos. Todėl, matyt, bus daugiau importuojama iš kitų ES šalių, juolab, kad dėl Brazilijoje plintančios snukio ir nagų ligos bet koks importas į Rusiją laikinai sustabdytas.

Importuoja daug kiaulienos

Kiaulienos gamyba Rusijoje per paskutiniuosius metus išaugo. Didelė dalis kiaulidžių buvo modernizuotos arba naujai pastatytos. Kiaulių skaičius nuo 2000 iki 2005 metų padidėjo beveik 20 proc., tiek pat išaugo kiaulienos gamyba, tačiau Rusijos vidaus rinkos poreikiai vis tiek nepatenkinami.

Pastaraisiais metais Rusija importuoja apie 675 tūkst. t kiaulienos kasmet. 2005 metais importas sudarė apie 25 proc. visos Rusijoje suvartojamos kiaulienos. Todėl ši šalis po Japonijos užima antrą vietą pasaulyje pagal kiaulienos importo apimtis. Pagrindiniai kiaulienos importuotojai yra Brazilija, užimanti apie 60 proc. importo rinkos. ES importas sudaro apie 30 proc. Nepaisant kiaulienos gamybos augimo, ekspertai prognozuoja, kad Rusija ir toliau liks svarbi ES produkcijos importuotoja. Tyrimai rodo, kad kiaulienos poreikis auga sparčiau negu vystosi jos gamyba, todėl importo apimtys neturėtų keistis.

Ukrainoje, kitaip negu Rusijoje, kiaulienos gamyba pastaraisiais metais yra nestabili. Kiaulių skaičius nuo 2000 metų sumažėjo apie 30 proc. ir tik šiais metais numatomas šioks toks stabilumas. Kiaulienos gamybos apimtys šiais metais vėl turėtų pakilti iki 500 tūkst. tonų. Ukraina kasmet importuoja apie 75 tūkst. tonų, arba 15 proc. šalyje suvartojamos kiaulienos.  Apie 60 proc. kiaulienos importo sudaro Brazilijos, beveik 20 proc. – Kinijos ir daugiau kaip 10 proc. – Lenkijos produkcija. Šių metų pavasarį, kaip žinia, Ukraina uždraudė įvežti lenkišką mėsą, motyvuodama tuo, kad lenkai nesilaiko gabenamai produkcijai taikomų veterinarijos ir higienos reikalavimų.

Grūdų derlius kasmet svyruoja

Rusija ir Ukraina yra svarbios pasaulio grūdų eksportuotojos, tačiau kiekvienais metais parduodamų grūdų kiekis labai svyruoja. Rusijoje auginama apie 42 mln. ha javų, iš jų apie 60 proc. kviečių, 20 proc. miežių. Kiekvienais metais Rusijoje lieka apie 18–20 mln. ha neapsėtų plotų. Iš dalies ekstremalios klimato sąlygos turi lemiamos įtakos derliaus svyravimams, tad svyruoja ir eksporto potencialas.

Praėjusiais metais Rusija buvo penktoje vietoje pagal kviečių eksportą pasaulyje. Rusijos kviečių derlius sudarė 47,7 mln. tonų, eksportas – 10 mln. tonų. Šiais metais planuojama prikulti mažiau, t. y. apie 42 mln. tonų kviečių, iš jų bus eksportuojama tik apie 6,5 mln. tonų. Rusiškus kviečius tradiciškai importuotoja Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų ir Pietų Europos šalys.

Grūdų derliaus ir jų eksporto svyravimo tendencijos panašios ir Ukrainoje. Ši šalis turi didelių juodžemio dirvų plotų, sudarančių palankias prielaidas dideliam grūdų derliui išauginti. Derliaus svyravimus dažnai nulemia dideli pasėtų ir nukultų grūdų plotų skirtumai. Apie pusę viso grūdų derliaus Ukrainoje sudaro kviečiai, beveik 30 proc. – miežiai.
Vidaus poreikiams jau keletą metų nuolat suvartojama apie 6 mln. tonų grūdų, iš jų tris ketvirtadalius sudaro kviečiai. Dėl sumažėjusio gyvulių skaičius padidėjo grūdų eksportas, ypač pašarinių.

Apie 85 proc. ukrainietiškų grūdų eksporto sudaro pašariniai kviečiai ir miežiai. Daugiausia grūdų Ukraina parduoda Viduržemio jūros regiono šalyse ir Šiaurės Afrikoje. Juos perka ir ES šalių grūdų perdirbėjai.

2005/2006 ūkiniais metais Ukrainoje bendras kviečių derlius buvo 18,7 mln. tonų, iš jų 5,5 mln. tonų buvo eksportuota. Šiais metais prognozuojamas kviečių derlius Ukrainoje sieks tik apie 10 mln. tonų, eksportui teks tik apie 1 mln. tonų.

Mūsų pozicijos tvirtesnės

Rusija artimiausiu metu išliks viena didžiausių pasaulyje pieno ir mėsos importuotojų. Vidaus gamyba, išskyrus kiaulienos, augs lėtai arba  dar labiau sumažės. Kita vertus, šalies maisto produktų poreikiai nuolat augs. Iš ES šalių Rusija ir toliau importuos žemės ūkio produkciją, pirmiausia pieno produktus. Didžiausias ES šalių pranašumas prieš Lotynų Amerikos ir kitų, už Atlanto esančių, šalių eksportuotojus – nepalyginti mažesnės transportavimo išlaidos.
Panašiai vertinamos ir Ukrainos perspektyvos. Šios šalies ypatybės – mažėjantis kiaulių skaičius ir didėjantis maisto produktų eksportas į Rusiją.

Realesnę konkurencija ES šalių žemdirbiams Rusija ir Ukraina gali sudaryti grūdų rinkose. Žemės ūkio struktūriniai pokyčiai nulems didesnę gamybą ateityje. Tačiau galima teigti, kad artimiausiu metu Rytų Europa dėl didelių derlių ir gamybos svyravimų bei kai kurios produkcijos gamybos mažėjimo dar negreitai taps lygiaverte konkurente pasaulio žemės ūkio produkcijos rinkose.

Parengta pagal užsienio spaudą