GM augalų plotai sparčiai didėja

GM pasėlių plotas pasaulyje nuo 1996 iki 2005 m. padidėjo daugiau kaip 50 kartų. Šių augalų plotai didėja daug sparčiau negu ekologiškų pasėlių.

Ypač sparčiai GM augalų plotai didėjo Kinijoje, Indijoje, Filipinuose, taip pat Argentinoje, Brazilijoje, Meksikoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Biotechnologiniai augalai pernai jau buvo auginami 21 šalyje ir užėmė 90 mln. ha plotą. Šiuos augalus augina apie 8,5 mln. ūkininkų visuose žemynuose. Pernai GM augalų plotai padidėjo 11 proc., juos pradėjo auginti Čekija, Iranas, Portugalija ir Prancūzija. Šalys, kuriose auginama daugiau kaip 50 tūkst. ha GM pasėlių, vadinamos MEGA šalimis. Jų pernai buvo jau keturiolika.

JAV auginami GM augalų plotai sudaro 55 proc., o JAV, Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje kartu paėmus – 91 proc. visų pasaulio transgeninių pasėlių ploto. GM pasėlių struktūroje vyrauja keturios kultūros: net 60 proc. užima soja, kukurūzai sudaro 24, medvilnė – 11, rapsai – 4,5 proc. visų GM augalų pasėlių. GM sojos pasėliai taip sparčiai plečiasi, kad jų plotas pasaulyje jau didesnis negu auginamų įprastu būdu. GM medvilnės plotai greitai pasieks 30 proc., o GM rapsų – penktadalį bendro pasaulyje auginamų šių kultūrų ploto.

GM augalai – bado problemos sprendimo būdas?

Biotechnologinių augalų propaguotojai teigia, kad jų plėtra gali padėti išspręsti šimtmečiais neišsprendžiamą bado prob­lemą pasaulyje. Iš GM augalų gaminami ir pašarai gyvuliams, ir maistas. Be to, galima išgauti ir pluoštą. Dabar mūsų žemėje badauja daugiau kaip 800 mln. žmonių. Jungtinių tautų organizacijos tikslas iki 2015 metų badaujančiųjų skaičių sumažinti perpus. Maisto nepriteklius ypač aktualus silpnos ekonomikos, besivystančiose šalyse, kur gyvena apie 80 proc. visų pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad iki 2020 metų net 98 proc. gyventojų prieaugio teks būtent šiai šalių grupei.

Iš 21 biotechnologinius augalus auginančių šalių net 11 yra silpnos ekonomikos. Beveik 90 proc. ūkininkų, auginančių GM pasėlius, gyvena Kinijoje ir Indijoje. Jau dabar daugiau kaip trečdalis GM pasėlių auginama besivystančiose šalyse. Pernai šie plotai industrinėse šalyse padidėjo 5 proc., o besivystančiose – net ketvirtadaliu. Manoma, kad ši tendencija išliks ir artimiausią dešimtmetį.

Ryžiai yra svarbiausias maisto produktas besivystančiose šalyse (ryžius įprastu būdu augina net 250 mln. pasaulio ūkininkų), todėl GM ryžių plėtra gali turėti ypatingos reikšmės. Iranas ir Kinija jau pradėjo auginti GM ryžius. Vadinamuosius vitamino A ryžius siūloma auginti trečiojo pasaulio šalims kaip priemonę šio vitamino trūkumo sukeltoms ligoms gydyti. Bet vitamino A trūkumo galima išvengti patikimiau ir pigiau. Tiesiog būtina subalansuoti mitybą, kad jos pagrindo nesudarytų vien tik ryžiai. Suaugęs žmogus turėtų suvalgyti po 9 kg virtų ryžių per dieną, kad gautų vitamino dienos normą. Ši norma gaunama suvalgius tik dvi morkas.

Bandoma išvesti sausrai atsparias kviečių veisles, atliekami tyrimai ir su kitais augalais. Šalia jau minėtų tradicinių GM augalų panaudojimo būdų, numatoma plačiau juos naudoti chemijoje, farmacijoje, taip pat kuro gamyboje, kuris pakeistų vis labiau brangstančius naftos produktus.

Galimas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai

GM pasėliai užtikrina kur kas didesnį derlių negu įprasta, tačiau abejojama, ar biotechnologijų žala nėra didesnė negu nauda. Dėl didelio chemikalų kiekio niokojama gamta, kyla rizika sveikatai, didėja ūkininkų priklausomybė nuo stambių biotechnologijos įmonių. Iš tikrųjų GM organizmai didžiausią pelną duoda juos kuriančioms ir jais prekiaujančioms tarptautinėms kompanijoms. Vien tik GM augalų sėklų pardavėjai 2005 m. uždirbo penkis, o per visą pastarąjį dešimtmetį – apie 30 mlrd. JAV dolerių. Beje, ūkininkai, auginantys patentuotus GM augalus, negali kitų metų sėjai naudoti jų subrandintų sėklų. Visa kontrolė yra privačių kompanijų rankose. Kai kuriems JAV ir Kanados ūkininkams, nepaisiusiems šių draudimų, jau teko aiškintis teisme.

Vėjas ir vabzdžiai gali pernešti GM augalų žiedadulkes į ekologiškus pasėlius ir juos užteršti. Kukurūzai yra kilę iš Meksikos ir Peru. Čia didžiausia kukurūzų veislių įvairovė, tačiau šis genetinės įvairovės centras jau užterštas. Mokslininkų tyrimai atskleidė, kad net labiausiai nutolusiuose Meksikos slėniuose augančiose vietinių kukurūzų rūšyse aptikti genetiškai modifikuotų Bt-kukurūzų genai. GM augalų genai gali plisti daug greičiau, negu mokslininkai manė. GM augalai ekologiškuose ūkiuose yra griežtai draudžiami.

Genų inžinerija gali sumažinti biologinę įvairovę. Anglijoje vykdyti tyrimai leidžia manyti, kad dėl intensyviai auginamų herbicidams atsparių GM kultūrų išnyks dirviniai vieversiai. Jie minta piktžolių sėklomis, o herbicidams atspariuose monokultūrų plotuose piktžolės gali būti visiškai išnaikintos.

 
Nėra vienareikšmio atsakymo ir į klausimą, ar GM produktai turės įtakos žmonių sveikatai. Juk iki šiol nevalgėme kukurūzų su bakterijų baltymais ar pomidorų su žuvų baltymais. Ar neatsiras ateityje įvairios imuninės ir alerginės sistemos reakcijos į naujame maiste esančias medžiagas?

Europa atsargiai vertina GM augalus

Dauguma šalių, ypač Europos šalys, labai atsargiai vertina GM augalų auginimo galimybes. Dabar šiuos augalus augina tik penkios ES šalys: Čekija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija. Siekdama griežtai reglamentuoti GM organizmų patekimą į rinką, Europos Sąjunga 1990 m. priėmė direktyvą dėl riboto GM mikroorganizmų naudojimo, o 2001 m. – direktyvą dėl GM organizmų apgalvoto patekimo į aplinką.

2003 m. ES nustatė taisykles dėl GM maisto ir pašarų bei jų ženklinimo ir atsekamumo. Taip buvo užbaigtas net penkerius metus trukęs ES moratoriumas naujiems GM organizmams patvirtinti. Naujais teisės aktais siekiama labai kruopščiai įvertinti šių organizmų patekimą į rinką ir taip sustiprinti verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Ypač daug ginčų anksčiau kilo dėl ribinio GMO kiekio lygio, kurį viršijus produktus privalu ženklinti. Naujasis reglamentas dėl GM maisto ir pašarų nustatė leistiną 0,9 proc. GM medžiagos kiekį, kurį viršijus maistas ir pašarai turi būti ženklinami. Reglamentas dėl ženklinimo ir atsekamumo nustatė, kad identifikavimo kodais bus galima atsekti GM organizmų ištakas bet kuriame etape nuo lauko iki stalo.

Produktai iš GM augalų jau ir Lietuvoje

Lietuva priklauso tai Europos šalių grupei, kuri taip pat atsargiai vertina GM augalų auginimą maisto reikmėms ir gina savo rinką specialiu įstatymu. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas Seime priimtas 2001 metais. Jis nustato veiklos, susijusios su GM organizmais ir produktais, sritis, taip pat jų valstybinį valdymą bei reguliavimą, šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

Aplinkos ministerija nustatyta tvarka išduoda leidimus Žemdirbystės ir kai kuriems kitiems institutams riboti naudoti GM mikroorganizmus mokslo tyrimams. Nors mūsų šalyje GM augalai neauginami, vartotojai jau gali įsigyti apie 20 pavadinimų aliejaus, kelių pavadinimų margarino ir kai kurių kitų importuotų produktų, pagamintų iš GM augalų, dažniausiai sojų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama įvežamų maisto produktų, kuriuose galėtų būti GM organizmų, kontrolę, 2005 m. ištyrė 58 mėginius. Nustatyta, kad 18 jų aptikta GM organizmų, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos ženklinimo ribos (0,9 proc.). Tik viename mėginyje (lenkiškame šokolade) buvo viršyta nustatyta ženklinimo riba. Šio produkto tiekimas į rinką buvo sustabdytas. Be to, pernai nustatyti trys atvejai, kai nebuvo nurodyta, kad pašarų sudėtyje yra GM organizmų.

Mūsų šalies vartotojai kol kas mažai žino apie GM produktus. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. apklaustųjų nežinojo, kas yra GM produktai ar organizmai, net 85 proc. apklaustųjų nėra pastebėję maisto produktų, kurių etiketėje nurodyta, kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Tiesa, sunku ir įtarti, kad pavyzdžiui, „Sodžiaus“ aliejus galėtų būti pagamintas iš GM sojų. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių nenorėtų vartoti GM maisto ir tik 15 proc. pritartų, kad genetiškai modifikuoti augalai būtų auginami Lietuvoje.