23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/09
Energija iš grūdų: bioetanolis, biodujos ir šiluma
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Grūdus naudoti energetiniams tikslams kol kas dar nėra labai populiaru. Tačiau naujos vystimosi tendencijos rodo kitaip: grūdai naudojami ne tik bioetanoliui, bet biodujoms ir šilumai gaminti, juos deginant katilinėse. Vien tik bioetanoliui gaminti ES bus sunaudojama apie 65 mln. tonų, arba 24 proc. visų šalių-narių grūdų derliaus.

Didelis perteklinių grūdų kiekis verčia ieškoti būdų, kaip daugiau jų panaudoti alternatyviems tikslams. Todėl jie įgauna vis didesnę reikšmę, gaminant elektros energiją, šilumą bei skystus degalus. Šiuo metu daugiausia grūdų panaudojama bioetanoliui gaminti. Siekiant skatinti šių biodegalų gamybą ir vartojimą, sudarytos palankios sąlygos ir prielaidos: kaip ir kiti biodegalai, taip ir bioetanolis Vokietijoje yra neapmokestinamas. Nors ateityje kai kurių ES šalių, tarp jų ir Vokietijos, vyriausybės planuoja iki šiol galiojusius įstatymus keisti. Vokietijoje numatoma iš dalies apmokestinti naudojamą degalams biodyzeliną ir augalinį aliejų. Tuo tarpu bioetanolis kol kas lieka neapmokestinamas.


Mokesčių politika


Nuo 2007 metų visi mineralinių degalų Vokietijos koncernai bus įpareigoti 2 proc. benzino pakeisti bioetanoliu (naudoti gryną arba maišytą su benzinu). Ši įmaišyto bioetanolio dalis iki 2009 metų bus neapmokestinama.
Be abejonės mokesčiai kiekvienais metais bus peržiūrimi ir keičiami, atsižvelgiant į ES konkurencines galimybes bei kitas politines ir ekonomines sąlygas. Susidarius didesniems kainų skirtumams tarp mineralinių degalų ir biodegalų, kaip dabar yra su aliejumi, naudojamu degalams, mokesčių tvarka gali būti peržiūrėta.


Bioetanolio perspektyvos pirmiausia priklauso nuo susiklosčiusios politinės situacijos ir benzino realizacijos apimties, kuri per pastaruosius metus tendencingai mažėjo. Remiantis Vokietijos mineralinių degalų asociacijos duomenimis, per pirmąjį 2006 metų ketvirtį benzino buvo parduota 6 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį 2005 metais. Ši organizacija prognozuoja, kad iki 2020 metų benzino suvartojimas sumažės 33 proc.


Nežiūrint to, bioetanolio potencialas yra labai didelis. Pagal šiuo metu galiojančius ES mineralinių degalų standartus bioetanolio į benziną galima įmaišyti iki 3,3 proc. Esant tokiam kiekiui bioetanolio degaluose, jokios įtakos variklio darbui nėra, jo konstrukcijos nereikia pakeisti. Kai bus ši riba pasiekta, rinkai reikės apie 1,7 m³ bioetanolio. Visoje ES-25 bioetanolio gamybos potencialas vertinamas apie 20 mln. tonų per metus.


Jeigu bioetanolis bus gaminamas tik iš grūdų, visoje ES jų reikės perdirbti apie 65 mln. tonų kiekvienais metais. Tai sudarytų 24 proc. viso ES grūdų derliaus. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad pasikeitus ES reglamentams ateityje į benziną bus maišoma iki 10 proc. bioetanolio.


Įmonių statybos bumas Vokietijoje


Visų ES šalių prekinių grūdų augintojams beveik kasmet susidaro didesnės ar mažesnės produkcijos realizavimo problemos, dažniausiai dėl jų pertekliaus.


Vokietijoje šiuo metu veikia 3 stambios bioetanolio gamybos įmonės, kurių pajėgumai pernai siekė 540 000 m³. Visų smulkių, vidutinių ir stambių Vokietijos įmonių metiniai pajėgumai sudaro 900 000 m³, todėl esant visiškam visų įmonių apkrovimui ir tokiam pat, kaip dabar, importo lygiui nustatytas bioetanolio poreikis (1,7 mln. m³) dar nebus visiškai patenkintas. Vienam litrui bioetanolio pagaminti reikia apie 2,8 kg grūdų. Taigi vien tik Ziudckere (Südzucker) įmonei, kurios metinis pajėgumas yra 200 000 m³ bioetanolio, gamybai reikia supirkti apie 700 000 tonų kviečių ar kitų grūdų.


Vidurio Vokietijos Bioenergijos bendrovei priklausanti įmonė Ciorbige (Zörbig) yra sudariusi sutartis su 200 ūkininkų, auginančių javus 24 000 ha plote, Svedte (Swedte) – 600 ha. Pagrindinis bazinis rodiklis atsiskaitymui už supirktus grūdus yra krakmolo kiekis grūduose. Augintojai gauna 0,14–0,19 EUR (0,48–0,66 Lt) už kiekvieną krakmolo procentą grūduose. Bazinis krakmolo kiekis grūduose yra nustatytas 55 proc. Už didesnį krakmolo kiekį mokamos priemokos. Įmonė numato labiau orientuotis į kvietrugius, tačiau pirks ir kviečius.


Paprastai sutartys su augintojais sudaromos vasario mėnesio pabaigoje, tačiau iki spalio 1 dienos jos gali būti nutraukiamos, jei sandorio partneriai susitaria dėl naujų sąlygų. Jau dabar minėta Vokietijos gamykla ieško naujų augintojų 2007 metų grūdų derliui pirkti. Apie pusė grūdų kiekio superkama tiesiogiai iš augintojų, kita pusė – iš grūdų prekiautojų.


Bioetanolio gamyba Vokietijoje dar labiau plėsis: „Nordzucker AG“ numato pastatyti vieną bioetanolio gamyklą prie cukrinių runkelių fabriko Klain Vanclebene (Klein Wanzleben). Ten planuojama 130 000 m³ bioetanolio pagaminti kiekvienais metais iš cukrinių runkelių.


Tiuringijoje statoma UAB „Bioenergetik“ įmonė, kurios metinis pajėgumas bus 84 000 m³ bioetanolio. Šioje gamykloje žlaugtus kartu su šiaudais numatoma panaudoti biodujoms gaminti, o iš jų gauta elektros energija bus naudojama bioetanoliui gaminti.


Dar apie 20 panašių įmonių numatoma pastatyti Rytų Vokietijoje, tačiau ten perdirbimo įmonės nesiekia sudaryti išankstinių grūdų pirkimo sutarčių, nes praeities patirtis rodo, kad grūdų kainos tendencingai mažėja.


Šiuo metu gryno bioetanolio dar mažai maišoma į benziną, nes tam priešinasi naftos perdirbimo koncernai. Teigiama, kad, įmaišius bioetanolio iki 5 proc. vasarą padidėja tokio mišinio garų slėgis, o tai nesaugu. Be to, susidaro didesni degalų nuostoliai sandėliavimo bei transportavimo metu. Todėl dabar bioetanolis įmaišomas kaip etil-tertil-butil-esteris (ETBE). Šio komponento galima įmaišyti iki 15 proc. Pačiame ETBE bioetanolis sudaro 47 proc. Tuomet, įmaišius ETBE 15 proc., gryno bioetanolio dalis mišinyje sudaro 7 proc.


ETBE gamyba dar nėra visiškai išvystyta. Jo gamybos pajėgumai Vokietijoje sudaro apie 600 000 tonų. Tokiam kiekiui pagaminti reikia apie 360 000 m³ bioetanolio.


Tiesioginiai pardavimai


Tai būtų naujas impulsas, kuris paskatintų bioetanolio realizaciją. Šiuo metu  Vokietijos rinkoje prekiaujama degalais E-85, kurie susideda iš 85 proc. bioetanolio ir 15 proc. benzino. Benzino dalis yra apmokestinama visu mokesčių tarifu, o bioetanolis neapmokestinamas. E-85 degalus galima pilti į vadinamuosius „lankstaus kuro“ automobilius, kurių variklis specialiai pritaikytas alternatyviems degalams. „Ford “gamykla 2005 metų rudenį tokį automobilį pateikė Vokietijos rinkai. Tokius pat automobilius pradėjo gaminti kompanijos „Saab“ ir „Volvo“.


Stambios naftos perdirbimo gamyklos bioetanolį į benziną terpia labai vangiai ir nenoriai, tuo tarpu didmeninės prekybos įmonės naujiems degalams yra atviros. Gerą bioetanolio naudojimo pavyzdį rodo viena Bavarijos firma kartu su kuro kolonėlių bei automobilių prekybos firmomis. Jų iniciatyva buvo atidaryta E-85 degalų užpylimo stotis.
Šiaurės Vestfalijoje vienas mašinų naudojimo kooperatyvas ir nauja ūkininkų pastatyta spirito gamykla tiekia 86 proc. spiritą į „Sasol Germany UAB“ Herne, kur jis dehidralizuojamas iki 99 proc. ir naudojamas E-85 degalams gaminti. Šie degalai pavadinti ekonoliu (econol) ir parduodami degalinių tinkle.


Taip siekiama išplėsti decentralizuotai pagaminto alkoholio perdirbimą į biodegalus ir juos realizuoti įprastame degalinių tinkle. Tokioje sistemoje dalyvaudami žemdirbiai turi galimybę be problemų realizuoti savo išaugintus grūdus ir gauti papildomų pajamų iš kooperuotos spirito gamybos.


Vokietijoje siekiama, kad iki 2010 metų būtų įmaišoma 10 proc. bioetanolio į visą benziną. Šiam žingsniui pritaria ir automobilių gamintojai, kurie privalės padaryti kai kuriuos konstrukcinius pakeitimus varikliuose.

Biodujų gamyba

Vokietijoje šalia bioetanolio sparčiai plečiasi ir biodujų sektorius, kuris tampa vis didesniu grūdų naudotoju. Biodujų jėgainėse, kuriose šiuo metu pagrindinės žaliavos yra skystas mėšlas ir kukurūzų silosas, vis daugiau pradedama naudoti grūdų. Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministerijos specialistų skaičiavimais, vienai biodujų jėgainei reikia apie 1 000 tonų grūdų per metus. Jeigu iš visų 430 jėgainių 300 naudotų atsinaujinančias žaliavas, tada vien Saksonijos žemėje esančios jėgainės sunaudotų 300 000 tonų grūdų per metus.


Vokietijoje biodujų jėgainių skaičius padidėjo nuo 700 iki 2 700. Planuojama, kad per 2006 metus jų bus pastatyta dar daugiau. Dažniausiai statomos 500 kW pajėgumo įmonės, kurias aprūpinti augaline žaliava reikia maždaug 250–300 ha dirbamos žemės ploto.


Naujos biodujų jėgainės pagamintos dujos paprastai naudojamos elektros srovei generuoti, kuri dažniausiai parduodama į bendrą tinklą. Vokietijoje už elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir parduodamą į bendrą tinklą, šiuo metu mokama apie 0,32 Lt/kW, Lietuvoje, deja, 1,5 karto mažiau. Grūdams, skirtiems biodujų gamybai, jokie kokybiniai reikalavimai nekeliami, išskyrus jų drėgnumą – 14,5 proc. Jie gali būti parduodami tiesiai iš kombaino ar iš sandėlio, miltų ar granulių formos. Biodujų jėgainės gali naudoti ne tik grūdus, bet ir susmulkintus šiaudus su grūdais, suprantama – ši masė turi būti silosuota.


Tačiau ne tik tiesioginis grūdų sunaudojimas energijai gaminti turi įtakos grūdų rinkai. Remiantis Žemutinės Saksonijos statistikos duomenimis, per pastaruosius metus kukurūzų plotas padidėjo 6,3 proc. Iš viso 357 000 ha ploto 10 proc. kukurūzų auginama biodujoms gaminti, o šių augalų, skiriamų pašarams, plotai mažėja. Be to, kai kuriuose ūkiuose kukurūzai keičia javus, pirmiausia žieminius ir salyklinius miežius, iš dalies ir bulves. Panašios tendencijos pastebimos ir kituose Vokietijos regionuose.


Grūdai, skirti biodujoms gaminti, dažniausiai auginami privalomųjų pūdymų ir energetinių augalų plotuose. Kas pageidauja auginti grūdus šiems tikslams, privalo iš anksto sudaryti sutartis su biodujų įmone, ypač tie žemdirbiai, kurie juos augina privalomuose pūdymuose ir energetinių augalų plotuose. Grūdus auginti biodujų jėgainėms verta dėl to, kad jų tinkamumą perdirbti į biodujas nulemia tik drėgmė. Be to, derliaus nuėmimo terminai yra daug lankstesni negu maistinių ar pašarinių grūdų. Išskyrus grūdų drėg­nį, už jokius kitus kokybės rodiklius netaikomos nuoskaitos. Iš biodujų pagaminta elektros energija garantuotai bus superkama dar 20 metų, dėl to biodujų įmonės galės išlaikyti stabilesnes grūdų supirkimo kainas.


Viena 500 kW pajėgumų Vestfalijos biodujų jėgainė yra sudariusi sutartis su 100 ūkininkų daugiau kaip 300 ha kukurūzų ir kitų rūšių grūdams supirkti. Įmonė suinteresuota turėti ilgalaikes grūdų tiekimo sutartis, todėl ir kainas stengiasi išlaikyti ne žemesnes kaip pašarinių grūdų. Tačiau praktika rodo, kad ne visi ūkininkai visiškai pasitiki naujomis biodujų gamybos įmonėmis ir ne visuomet sudaro sutartis visam plotui, kurio pageidautų įmonė. Tarp bioetanolio ir biodujų įmonių atsiranda konkurencija, ir kai kurie ūkininkai dažnokai keičia verslo partnerius.

Blogesnės kokybės grūdai – į krosnį?

Trečias alternatyvus grūdų panaudojimo būdas energijai pagaminti yra jų deginimas. Jie gali būti gera alternatyva medienai. Kurui skirtus grūdus nesudėtinga sandėliuoti, paprasta nuimti derlių. Jie auginami beveik kiekviename ūkyje. Energetinė grūdų vertė yra panaši kaip medienos: 2,46 kg grūdų (14 proc. drėgnio) pakeičia 1 litrą krosninio kuro. Taigi beveik 2,5 kg prastesnės kokybės grūdų kaina yra apie 0,75 Lt, tuo tarpu 1 litras krosninio kuro kainuoja apie 2 Lt. Tokiu būdu grūdų energija yra pigesnė daugiau negu 2,5 karto.


Tačiau grūdus deginti katilinėse nėra taip paprasta: pagal Vokietijoje galiojančias taisykles, mažose katilinėse grūdus deginti draudžiama dėl per didelės kai kurių nepageidaujamų junginių (azoto, sieros ir kt.) emisijos. Kai kuriose kituose Vokietijos regionuose yra daromos išimtys ir leidžiama deginti tik kitiems tikslams netinkamus grūdus.


Žemutinėje Saksonijoje kasmet prikuliama apie 8 mln. tonų grūdų ir pagal žemės ūkio ministerijos vertinimus apie 4 proc. jų netinka nei maistui, nei pašarams. Tai sudaro apie 300 000 tonų. Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmai teigia, kad visoje ES netinkamų perdirbti grūdų kiekvienais metais susidarytų 2–5 mln. tonų.

Išvados

  • Grūdų panaudojimas energijai gaminti nuolat didėja. Bioetanolio ir biodujų gamybos įmonėms augintojai gali pasiūlyti reikiamą grūdų kiekį. Juolab, kad šių grūdų supirkimo kainos paprastai būna ne mažesnės kaip pašarinių. Todėl naujos grūdų realizavimo nišos gali sumažinti jų perteklių rinkoje ir stabilizuoti kainas.
  • Biodujų jėgainės daugiausia yra decentralizuotos, tuo tarpu bioetanolio gamyba paprastai yra sukoncentruota stambiose įmonėse.
  • Kadangi bioenergijos sektorius dar nėra pakankamai įsitvirtinęs, žaliavų rinkoje yra sunkiau surasti ilgalaikius ir pastovius partnerius – grūdų augintojus ar prekiautojus. Tačiau regioniniai projektai, turi didelę perspektyvą, gaminant energiją iš atsinaujinančių žaliavų, tarp jų ir perteklinių grūdų, nes naftos produktai brangsta ir toliau brangs.

Parengta pagal užsienio spaudą