23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/09
Bulvių ir daržovių derlius – geru trečdaliu mažesnis
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Preliminariais skaičiavimais, šiemet nelaistomuose plotuose augintojai prarado vidutiniškai apie 60 proc. ankstyvųjų bulvių derliaus. Mažesni derliaus nuostoliai buvo laistomuose bulvių pasėliuose, bet ir juose dėl karštų vasaros orų derlius apie 20 proc. mažesnis, tačiau šių bulvių savikaina daug aukštesnė. Apie vėlyvųjų bulvių derlių dar ankstoka spręsti: ir laistomuose, ir nelaistomuose plotuose bulvės smulkesnės negu įprastai, todėl, ūkininkų vertinimu, kiekybiniai derliaus nuostoliai vidutiniškai gali siekti iki 40 procentų.

Panašius kiekybinius derliaus nuostolius ūkininkai prognozuoja ir daržovėms. Kai kurių ankstyvųjų daržovių (pekininių bastučių, žiedinių kopūstų, špinatų ir kt.) augintojai dėl sausros prarado net iki 100 procentų – pasėliai tiesiog sunyko. Priskaičiuoti reikia ir tai, kad prarasti ir vėlyvųjų veislių daržovių daigai, nes nelaistomuose plotuose jų net nebuvo prasmės sodinti. Didžiausi sausros nuostoliai bulvėms ir daržovėms prognozuojami rajonuose nuo Kėdainių į šiaurę: dalis Kėdainių rajono, taip pat Panevėžio, Pasvalio, Biržų rajonai, atskiri Žemaitijos ir Suvalkijos rajonai.


Šiemet į tradicinį išvažiuojamąjį Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) organizuojamą seminarą-diskusiją susirinkę daržininkai guodėsi ne tik dėl sausros padarytų nuostolių. Augintojai jau ne pirmą kartą akcentavo profesionalių konsultacijų trūkumą, taip pat registruotų augalų apsaugos produktų stygių. Pavasarį LDAA valdyba ėmėsi iniciatyvos organizuoti gamybinius bandymus, kad žemdirbiai galėtų akivaizdžiai įsitikinti pačių naujausių augalų apsaugos produktų ir trąšų efektyvumu. Iniciatyvą parėmė firmos „Bayer CropScience“ ir „Kemira GrowHow“. Plotus bandymams savo laukuose skyrė ūkininkai Saulius Račkauskas ir Algimantas Morkūnas.

„Gamybiniai bandymai ūkyje – tai papildomas dėmesys ir išlaidos ploteliui, kuris, galbūt, ir neduos pelno. Labai gaila, kad neturime augintojų priekyje žengiančios eksperimentinės bandymų stoties, kuri atliktų objektyvius bandymus“, – sako LDAA direktorė Zofija ­Cironkienė pabrėždama, kad šiemet daugiausia dėmesio skiriama išaugintos produkcijos laikymosi kokybei pagerinti.


Išbandyti nauji herbicidai ir fungicidai


Panevėžio rajone, Krekenavoje, ūkininkaujantis Saulius Račkauskas dirba 240 ha žemės. „Palyginti nedidelis žemės plotas verčia suktis taip, kad iš kiekvieno hektaro būtų galima gauti kuo didesnį pelną. Todėl pagrindinė ūkio specializacija – daržininkystė“, – aiškina S. Račkauskas, auginantis 80 ha bulvių ir 12 ha svogūnų. Nuo 1998 m. ūkyje įgyvendinti trys projektai: du SAPARD paramai gauti ir vienas ES struktūrinių fondų lėšoms įsisavinti. Pasinaudojant ES pinigais, rekonstruoti ir modernizuoti svogūnų ir bulvių sandėliai, įrengtos daržovių pirminio apdorojimo (rūšiavimo ir fasavimo) linijos.


S. Račkausko bulvių pasėliuose šiemet „Bayer CropScience“ atliko jau registruotų arba artimiausiu metu žadamų registruoti augalų apsaugos priemonių – beicų, herbicidų ir fungicidų – demonstracinius bandymus, kuriuos padėjo vykdyti „Litag­ros chemijos“ specialistai. Iš trijų herbicidų variantų (zenkoras 0,7 kg/ha, fenix 3,0 l/ha ir zenkoras 0,3 kg/ha+ titus 0,03 kg/ha) geriausi rezultatai gauti, nupurškus herbicidu fenix prieš bulvių sudygimą. „Zenkoru ir titus nupurškus jau sudygusias bulves, pasėlis buvo neapsaugotas nuo šių metų rykštės – balandų. Pirmąją šių piktžolių bangą dar pavyko sunaikinti, bet tuoj po to plūstelėjo antroji banga“, – sako „Bayer CropScience“ agronomas Lietuvoje Albinas Juozas Blažys.

 
Analogiški bandymai buvo daromi ir LŽI Elmininkų bandymų stotyje. Pasak direktoriaus Kęstučio Rainio, ir mokslininkų stebėjimai rodo, jog prasčiausias poveikis buvo trečiojo herbicidų varianto. „Būtent to dažniausiai griebiasi primityviai bulves auginantys ūkininkai: herbicidais zenkoru ir titus purškia sudygusias bulves. Šiame bandymų variante, praėjus mėnesiui po purškimo, rasta 10 kartų daugiau piktžolių, negu panaudojus fenix. Tai paaiškinti galima tuo, kad pavasaris buvo vėsus, o piktžolės augo labai silpnai, pasidengė stipria kutikule (apsaugine plėvele), ir herbicidų poveikis nebuvo efektyvus. Kai plūstelėjo šiluma, piktžolės stiebėsi į viršų itin sparčiai. Gaila man Račkauskų bulvių, kurios buvo purkštos tuo variantu, bet tai yra akivaizdi pamoka visiems“, – apgailestauja K. Rainys.


Bulvių pasėliuose daryti ir fungicidų bandymai: išbandyti nauji fungicidai glorija ir infinito. „Tai nauji preparatai, kuriuose nėra veikliosios medžiagos mankocebo, neatitinkančio naujų ekologinių reikalavimų“, – sako „Bayer CropScience“ atstovė rinkodarai ir reklamai Lietuvoje Reda Bačėnienė. Glorija bulvių apsaugai nuo maro ir sausligės registruota jau šiemet, o infinito žadama registruoti 2008 m., šiuo metu atliekami jo registraciniai bandymai.


Kaip apsisaugoti nuo spragšių?


Bulvių pasėliuose buvo išbandytas beicų monceren G ir prestige poveikis nuo spragšių. Pagal tam tikrą schemą tirtas pasėlis, kai bulvės buvo tik dygimo stadijos ir paskui praėjus mėnesiui. Ten, kur buvo panaudoti beicai, spragšių buvo akivaizdžiai mažiau. „Nusistovėjusi nuomonė, kad spragšiai gyvena apžėlusiose galulaukėse, kur dominuoja varpinės žolės, ir kad iš pradžių jie maitinasi varpinių žolių šaknimis, o paskui eina į bulvių pasėlius ir graužia naujai užmegztus gumbus. Dideliam mūsų nustebimui (bet moksliškai to negalima konstatuoti kaip fakto, galbūt tai yra tik šių metų sąlygos), spragšius aptikome lauko viduryje, nors intensyviau kasinėjome prie upelio, kur yra žolių brūzgynas, – patirtimi dalijasi K. Rainys. – Peršasi mintis, kad spragšiai gyvena ne galulaukėse, o lauko viduryje“.

Gali būti, kad didžiausią grėsmę spragšiai gumbų kokybei padaro tada, kada defoliuojami bulvienojai ir dar dvi savaites lauke brandinami gumbai. Kai kurie bulvių augintojai taip pat tvirtina, kad didžiausią žalą jų laukuose spragšiai padaro pavasarį ir nuo liepos pabaigos iki derliaus nuėmimo, ypač aktyviai kenkdami rugsėjo mėnesį. Vadinasi, pasėlius tektų apdoroti prieš derliaus nuėmimą, o sudėtinga rasti cheminį preparatą, kurio skilimo periodas būtų labai trumpas.


„Bayer CropScience“ produktų plėtros vadybininkė Baltijos šalyse Linda Ulmane atkreipė augintojų dėmesį, kad yra sukurta specifinių produktų, naikinančių spragšius – tai granulės, kurias specialiu agregatu reikėtų įterpti į dirvą giliau, negu sodinamos bulvės. „Tai labai brangus produktas. Manome, kad kol kas Lietuvoje jam rinkos nėra, – sako L. Ulmane. – Siūlome nuo spragšių gintis beicais – jų efektyvumas 60–80 procentų“. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės mokslininkė Elena Survilienė patarė kruopščiai laikytis agrotechnikos. Jei spragšių kiekis dirvoje jau pasiekė kritinę ribą (5 ir daugiau 1 m2), būtinai naudoti beicus, nes jie sunaikina pirmosios kartos lervas.

Tręšimo tikslas – stambesnės svogūnų ropelės


Svogūnų sėja S. Račkausko laukuose buvo labai vėlyva – gegužės 5 dieną. Prieš dirbant žemę, patręšta Hydrocomplex trąšomis 12-11-18 (1 t/ha). Vėliau svogūnai du kartus tręšti kalcio salietra laukams po 200 kg/ha, per lapus tręšta Actisil (2 kartus po 0,3 l/ha) ir žaliu kristalonu. „Tręšimo strategija – naudoti kompleksines mikroelementines trąšas, kad susiformuotų kuo stambesnės ropelės“, – sako Agrocheminių paslaugų centro direktorius Algirdas Lukoševičius.


Kauno r. ūkininkas Stasys Rimskis suabejojo, ar verta naudoti kalcio salietrą – juk tai palyginti brangi trąša. Agrocheminių tyrimų centro direktorius Gediminas Staugaitis patarė žemdirbiams pirmiausia išsitirti savo dirvas. „Vidurio Lietuvoje kalcio yra beprotiški kiekiai, nes kažkada čia tyvuliavo ežeras ir kalcio karbonatų pagrindu susidarė dirvožemis. Jei norite pasitikrinti, pasižiūrėkite į šios vietovės žmonių šulinius: jų vanduo labai kietas. Manau, kalcio čia tikrai turėtų užtekti“, – sako G. Staugaitis, rekomenduodamas rudenį išsitirti kalcio kiekį užaugintose daržovėse ir pagal tai iš anksto numatyti, ar jos gerai laikysis sandėliuose.


Įsitikinta laistymo privalumais


Pasvalio r. ūkininkas Algimantas Morkūnas, daržoves auginantis beveik 100 ha, šiemet tvirtai gali pasakyti, kad antri metai ūkyje naudojama laistymo įranga daržininkui yra būtina. Morkas iki liepos pabaigos teko lieti 4 kartus. Iš pradžių buvo išliejama apie 150–200 m3 vandens vienam hektarui, o vėliau, kai sausra įsismarkavo, žemei gerai sudrėkinti tekdavo vienu kartu išlieti 500 m3 hektarui. A. Morkūno apskaičiavimu, palaistyti 1,5 ha jam kainuoja 200 litų.


„Kemira GrowHow“ agronomė konsultantė Marija Čižauskienė pristatė A. Morkūno laukuose daromus papildomo tręšimo įtakos derliui, daržovių kokybei ir laikymuisi bandymus. „Keista tendencija, kad didieji mūsų daržininkai netiria savo dirvožemių agrocheminės sudėties ir nesinaudoja tręšimo programomis, o tręšia apytikslėmis vidutinėmis trąšų normomis“, – stebisi M. Čižauskienė. Ištyrus A. Morkūno žemę paaiškėjo, kad ji yra pakankamai turtinga maisto medžiagų. Pavyzdžiui, svogūnų lauke nustatyta: humuso 1,93, pH 7, fosforo 183 mg/kg (daug), kalio 304 kg/kg (labai daug), kalcio 8 100 mg/kg (daug), magnio 1 032 mg/kg (daug), vario 4,5 mg/kg (daug), mangano 80 mg/kg (vidutiniškai), molibdeno 0,15 mg/kg (vidutiniškai).


Kompiuterine programa apskaičiavus tręšimo normas optimaliam derliui paaiškėjo, kad trūksta 104 kg/ha azoto, 69 kg/ha fosforo ir 86 kg/ha kalio. Papildomai naudotas produktas humistaras (20 l/ha) ir koncentruota kalio trąša fainal kalis, kuri turėtų pagerinti daržovių laikymąsi. „Viską ūkininkas įvertins pavasarį, kai pamatys, kaip laikosi daržovės“, – sako M. Čižauskienė. Preliminarūs visų gamybinių bandymų duomenys bus paskelbti ateinančios žiemos viduryje.

Šiemet deklaruota 30 757,54 ha bulvių pasėlių. Lyginant su 2005 m., tai 11,4 proc. mažiau (pernai – 34 704,1 ha). Daržovių pasėlių šiemet deklaruota 5,6 proc. daugiau negu pernai (šiemet – 4 816,36 ha, pernai – 4 562,66 ha). Iš jų apie 1 700 ha kopūstų, 1 200 ha morkų, 1 000 ha burokėlių, 650 ha svogūnų, apie 100 ha pekininių bastučių ir žiedinių kopūstų ir apie 150 ha kitų daržovių.