Daugelis sėklininkystės ūkių privalo turėti savo patalpas, kad galėtų kokybiškai ir laiku paruošti javų sėklą. Kai kurie pašarus gaminantys ūkiai, be nuosavų sandėlių, dar turi malūnus bei pašarų dozavimo bei maišymo techniką. Nors didesniuose malūnuose šie darbai yra šiek tiek pigesni, tačiau priklausomybė nuo kitų verslininkų kartais sukelia nepatogumų.

Naudoti senus ar statyti naujus sandėlius?

Laikyti grūdus nuosavame sandėlyje verta tada, kai laikymo išlaidos neviršija grūdų supirkėjų pasiūlytų kainų lygio. Pačiai paprasčiausiai sandėlio rekonstrukcijai ar išplėtimui kiekvienai tonai sandėlio talpos reikia skirti 207–275 Lt (apie 60–80 eurų) investicijų. Naujai statomiems sandėliams, priskaičiuojant pakrovimo ir iškrovimo techniką, reikia išleisti per 500 litų (iki 150 eurų) vienai tonai sandėlio talpos. Esant dar didesnėms investicijoms, statyti ar rekonstruoti savo sandėlį ekonomiškai neapsimoka.

Dažniausiai išlaidų sumą lemia grūdų laikymo būdas. Bene mažiausiai kainuoja esamų pastatų pritaikymas grūdams laikyti, jei tai nepareikalauja ypač didelių investicijų. Pastatai, kuriuos numatoma rekonstruoti ir pritaikyti grūdams laikyti, turėtų būti netoli gerų kelių: svarbiausia, kad būtų įmanoma našiai pakrauti ir iškrauti grūdus.

Ypač gerai tinka pastatai, į kuriuos įmanoma įvažiuoti su savivartėmis transporto priemonėmis ir kurie turi pakankamai aukštas lubas, kad bet kokia savivartė transporto priemonė be sunkumų galėtų iškrauti atvežtus grūdus arba būti pakrauta bet kokio tipo krautuvais.

Jei pastatų konstrukcija neleidžia įvažiuoti transporto priemonei į vidų, gali būti įrengiami cinkuotos skardos grūdų bokštai arba iš metalinių ar medinių plokščių surenkami atskiri aruodai. Skardiniai bokštai yra patrauklūs kainos atžvilgiu ir juos įmanoma greitai sumontuoti. Tačiau jie nepakankamai gerai išnaudoja esamą plotą. Jei patalpoje jie statomi eilėmis, tai lieka apie 40 proc. nepanaudoto ploto. Net ir sustačius bokštus vienas prie kito, naudingo ploto nuostoliai sudaro per 25 procentus.

Iš plokščių sumontuoti aruodai gerai išnaudoja sandėlio plotą. Esant reikalui galima net netaisyklingos konfigūracijos plotus, kampus ir nišas sėkmingai panaudoti aruodams įrengti. Taigi juos galima įrengti pagal savo planą ir poreikius. Jų statybai galima panaudoti pigesnes medžiagas, pavyzdžiui, medieną. Medinių konstrukcijų pranašumas prieš metalines yra tai, kad į aruodus galima pilti grūdus, kuriems konservuoti buvo panaudotos agresyvios rūgštys (propioninė, skruzdžių). Į metalinius aruodus arba bokštus tokius grūdus galima pilti tik tada, kai rūgščių veikimas būna labai sumažėjęs arba visiškai išnykęs.

Jei neįmanoma esamų pastatų pritaikyti grūdams laikyti, siūloma statyti naujus bokštinius arba bearuodžius sandėlius. Kaip ir senuose pastatuose, galimybė transporto priemonėms įvažiuoti į sandėlį ir iškrauti grūdus sutaupo daug išlaidų iškrovimo bei pakrovimo darbams mechanizuoti.

Bokštinius sandėlius derinti su malūnais

Bokštiniai sandėliai turi vieną svarbų pranašumą – juose grūdų pakrovimą ir iškrovimą galima visiškai automatizuoti. Todėl šiuo atveju labai lengva suderinti malūno ir pašarų dozavimo bei maišymo įrangą. Bokštų užpildymas grūdais dažniausiai vyksta elevatoriumi, kuris prijungtais transporteriais gali aptarnauti kelis sublokuotus bokštus. Ši sistema leidžia prireikus didinti bokštų skaičių – plėsti sandėlio pajėgumus.

Statant naują sandėlį, vertėtų atkreipti dėmesį į grūdų priėmimo mašinų našumą. Dirbant su vidutinės klasės kombainu, kurio našumas gali būti 40–60 t/val. (didesni kombainai prikulia 80 t/val. ir daugiau), grūdus sandėlis turėtų priimti be sutrikdymų, kad derliaus nuėmimo technikai nereikėtų tuščiai stovėti.

Didelio našumo iškrovimo įranga reikalinga realizuojant grūdus stambesniam pirkėjui, kada reikia greitai pakrauti didesnį kiekį grūdų.

Suderintas grūdų perdirbimas ir laikymas

Ieškantiems idealaus grūdų sandėlio varianto, kuriam aptarnauti reikėtų kuo mažiau technikos ir darbo rankų, verta pasirinkti grūdų perdirbimo ir laikymo derinį. Viename vokiečio ūkininko ūkyje rekonstruotame 20 x 25 m dydžio pastate stovi du aruodai, kuriuose laikomi grūdai. Kiekvieno aruodo talpa apie 140 tonų grūdų. Paaukštinus aruodų sienas, talpumą galima padvigubinti. Anksčiau šiuose aruoduose ūkininkas laikė kukurūzų grūdų ir burbuolių mišinį (CCM). Tačiau dabar jis kukurūzų nebeaugina ir aruoduose laiko pašarinius grūdus. Kitame pastato gale yra malūno ir pašarų dozavimo bei maišymo įranga, gaminanti visaverčius pašarus kiaulėms.

Grūdai kaušiniu krautuvu iš aruodų kraunami į dvi kompensacines talpas. Kadangi jose telpa 10 t grūdų, ūkininkui pakanka jas pakrauti vieną kartą per savaitę. Pakrovimas trunka apie pusę valandos.

Derliaus nuėmimo metu sausi grūdai savivarte priekaba vežami nuo kombaino ir kraunami į grūdų aruodus. Drėgni grūdai džiovinami mobilioje džiovykloje. 42 ha ūkiui šių talpų ir technikos visiškai pakanka. Tačiau ūkininkui trūksta pirminio grūdų valymo. Esant didesniam kiekiui pelų arba smulkių šiaudgalių, kartais atsiranda sandėliavimo sunkumų. Tiekiant grūdus į malūną, lengvos priemaišos gali būti nusiurbiamos, tačiau sunkesnės priemaišos lieka grūdų masėje. Prireikus grūdams vėdinti įjungiami trys ventiliatoriai, kurie pajėgūs pūsti orą per 2 m aukščio grūdų masę.

Prieš penkerius metus pastato rekonstrukcijai ūkininkas investavo apie 80 000 eurų (276 000 litų). Kiekvienai derliaus tonai laikyti teko apie 100 eurų (345 litų) išlaidų. Ūkininkas mano, kad tokios išlaidos yra didokos, tačiau jis patenkintas tuo, jog pastato plotas maksimaliai išnaudojamas. Tuo labiau, kad šiame sandėlyje yra galimybė konservuoti drėgnus grūdus. Sandėlio talpumą galima nesunkiai didinti, pakėlus aukščiau šonines sienas ir šalia pastačius grūdų bokštus.

Išradingai panaudoti seni pastatai

Kitas pavyzdys – grūdams laikyti pritaikyta sena, kelerius metus tuščia stovėjusi daržinė. Šeimininkas nutarė ją rekonstruoti ir pritaikyti grūdams laikyti. Kad būtų galima kuo geriau išnaudoti pastatą, jo viduje pastatė keturis stačiakampio formos grūdų bokštus.

Bokštai buvo sumontuoti iš medinių konstrukcijų, o jų sienos – iš banguotų skardinių plokščių. Skarda buvo parinkta tokia, kuri atspari grūdų konservavimui naudojamos propioninės rūgšties poveikiui. Visi darbai buvo padaryti savomis jėgomis.

Atvežti grūdai pilami į 8 tonų talpos priėmimo duobę, iš kurios grūdus sraigtinis transporteris pakelia ant salės kampe esančios aikštelės. Ant šios aikštelės yra sumontuoti du konservantų dozatoriai ir du papildomi sraigtiniai transporteriai, kurie apdorotus konservantais drėgnus grūdus gerai sumaišo ir nukreipia į bet kurį iš keturių bokštų.
Kitoje patalpos dalyje yra malūnas ir pašarų sumaišymo įrengimai. Į malūną grūdai patenka tiesiai iš bokštų. Anksčiau šis ūkininkas malti grūdus veždavo į kitą įmonę. Tačiau, didėjant malimo ir transporto išlaidoms, jis apskaičiavo, kad geriau apsimoka įsigyti savus įrengimus, sumontuotus rekonstruotame sename pastate.

Du metaliniai bokštai tiesiog žalioje pievoje

Trečiasis pavyzdys – naujai pastatyti bokštai grūdams laikyti. Besiplečiančiam kiaulininkystės ūkiui iškilo būtinybė turėti reikiamo talpumo grūdų sandėlį. Įvertinęs daugelį aplinkybių, ūkininkas nusprendė statyti du naujus grūdų bokštus – po 450 tonų talpos kiekvieną.

Įdomu tai, kad šis ūkininkas iki 18 proc. drėgnumo grūdų nedžiovina įprastu būdu, bet naudoja šaldymo įrangą, kurią nuomoja iš kolegos, mokėdamas 8,6 lito (2,5 euro) per valandą. Atšaldyti grūdai laikosi gerai ir kol kas jokių problemų nebuvo. Tačiau jų temperatūrą reikia nuolat sekti, dėl to kiekviename bokšte yra įrengti temperatūros davikliai.

Nors bokštinis sandėlis ūkininkui kainavo šiek tiek brangiau, negu būtų kainavęs aruodinis, tačiau beveik visiškai automatizuotas grūdų iškrovimas turi nemenkų pranašumų prieš kitokio tipo sandėlius. Investicijos sandėlio statybai atsiėjo apie 441,6 lito (128 eurus) tonai grūdų.

Dėl spartaus gamybos išlaidų didėjimo daugelis Vokietijos ūkininkų ieško įvairiausių būdų, kaip pigiau gaminti savo produkciją, kad galėtų gauti bent minimalų pelną. Daugiau kūrybiškumo ir iniciatyvos pritaikant įvairius nenaudojamus pastatus grūdams laikyti galėtų parodyti ir Lietuvos ūkininkai. Tuščių tokių pastatų mūsų kaimuose dar yra nemažai.