Punktyrinė žieminių rapsų sėja – tai ne tik brangių sėklų taupymas. Tiksliai vienodais atstumais įterpus rapsų sėklas, sudygę augalai vystosi sparčiau ir žiemą pasitinka stipresni, palyginti su eiline sėjamąja pasėtais rapsais.

• Rečiau pasėti (<50 augalų/m2) augalai, turintys didesnį maitinamąjį plotą, mažiau ištįsta ir neiškelia pernelyg aukštai augimo kūgelio, dėl to jie būna atsparesni žiemos šalčiams.
• Išgulti linkusios žieminių rapsų veislės tampa atsparesnės išgulimui. Punktyrinė rapsų sėja gali pakeisti augimo reguliatorių naudojimą.
• Kai augalai optimaliai aprūpinami drėg­me ir maisto medžiagomis, ekstremaliai retai (30 sėklų/m2) pasėtų linijinių veislių sėklų derlius mažėja, o hibridinių, atvirkščiai, didėja.
• Vien punktyrinis sėjimas negarantuoja didesnio derliaus, palyginti su gerai pavykusia eiline sėja. Be to, negali kompensuoti priešsėjinio dirvos dirbimo klaidų (pvz., dirva pernelyg grumstuota ar per giliai supurenta).

Naudojant tikslaus sėjimo sėjamąsias, rudenį rapsai būna stipresni, tolygiau išsidėstę, kiekvienas augalas turi didesnį maitinamąjį plotą. Rečiau augančius rapsus mažiau veikia tarpusavio konkurencija, todėl jie neištįsta ir augimo kūgeliai neiškyla per aukštai (jei augimo kūgelis pakyla aukščiau kaip 3 cm nuo žemės paviršiaus, rapsai žiemoja prastai). Visa tai padaro augalus atsparesnius šalčiams ir iškilnojimui pavasarį, kai dėl didesnio dienos ir nakties temperatūrų skirtumo kyla pavojus, kad gali būti nutrauktos augalų šaknys.

Bandymų rezultatai taip pat parodė, kad rečiau augantys augalai yra atsparesni kai kurioms ligoms, ypač stiebų fomozei.