- Zita BARTKEVIČIŪTĖ, LVA
- Mano ūkis
Pastaraisiais metais augant pieno supirkimo kainai, didėja ir išlaidos veršelių auginimui, nes pirmaisiais amžiaus mėnesiais pienas yra pagrindinis jų pašaras.
Dar prieš kelias dešimtis metų pasaulyje pradėta eksperimentuoti, siekiant gauti produktą, kuris maistine verte ir virškinimo fiziologijos požiūriu prilygtų pienui, bet būtų už jį pigesnis. Taip buvo sukurtas pieno pakaitalas – natūralaus pieno alternatyva. Pirmieji pieno pakaitalai buvo sudaryti vien tik iš pieno komponentų, o vėliau pradėtos naudoti ir kitų rūšių gyvūninės bei augalinės žaliavos. Augalinių priedų dedama nedaug, nes juos jaunikliai prastai pasisavina, dėl to atsiranda įvairių virškinimo sutrikimų, odos pažeidimų, lėtėja augimas. Remiantis šiuolaikinėmis technologijomis, į vyresnio amžiaus veršeliams skirtus pakaitalus apdorotų augalinių žaliavų galima įmaišyti daugiau.
Be to, pieno pakaitaluose gali būti fermentų, rūgštinančių, stabilizuojančių medžiagų. Pakaitalai yra gaminami visų gyvulių prieaugliui, taip pat kačių, šunų ir kitų gyvūnėlių jaunikliams. Nuo to priklauso ir jų sudėtis.
Sprendimas naudoti pieno pakaitalą turi būti paremtas ne vien tik kaina, bet ir jo poveikiu veršelių sveikatai, augimo spartai. Daugelio atliktų bandymų duomenys rodo, kad veršeliai, girdomi ir pienu, ir pieno pakaitalu, auga panašiai, jeigu su tais pašarais gauna vienodą energijos, sausųjų medžiagų (SM) ir baltymų kiekį. Be to, pieno pakaitalu girdyti veršeliai būna gyvybingesni, sveikesni, jie daug rečiau viduriuoja. Tačiau būtina pabrėžti, kad pakaitalų privalumai išryškėja tik tuomet, kai jie geros kokybės.
Baltymų ir riebalų kiekis yra vieni svarbiausių pakaitalų kokybės rodiklių. Apie baltymų svarbą byloja lentelėje pateikti bandymų su Holšteinų veislės veršeliais duomenys. Nuo savaitės amžiaus veršeliai buvo girdomi vienodos energinės vertės, bet skirtingo baltymingumo pakaitalais. Bandymas truko 6 savaitės.
Daugiau baltymų gavę veršeliai ne tik sparčiau augo, efektyviau naudojo pašaro maisto medžiagas, bet ir geriau vystėsi: buvo aukštesni, ilgesni, jų krūtinės apimtis buvo didesnė.
Riebalai taip pat turi įtakos veršelių augimo spartumui, tačiau jų turi būti mažiau negu baltymų. Optimalus riebalų kiekis pieno pakaitale 15–20 proc. Bandymų rezultatai patvirtino, kad didelis jų kiekis nėra veiksmingas. Veršeliai, gavę pakaitalo, kuriame buvo 19 proc. riebalų, priaugo per parą vidutiniškai 690 g, o gavę 28 proc. riebumo pakaitalo – 532 g. Daugiau riebalų turi būti tuomet, kai prieauglis laikomas šaltai arba dėl didelio karščio veršeliai jo išgeria mažiau.
Kitu svarbiu pieno pakaitalo kokybės rodikliu yra jo sudėtyje esančių žaliavų kilmė. Įrodyta, kad gyvūniniai baltymai ir riebalai kur kas vertingesni, juos geriau negu augalinius pasisavina veršelio organizmas. Todėl pieno pakaitalai, kuriuose didelę dalį sudaro modifikuoti sojų baltymai, kvietiniai arba kitų javų miltai, yra mažiau naudingi.
Mažiems veršeliams (iki 1 mėn. amžiaus) nereikėtų duoti pieno pakaitalų, kuriuose yra daugiau negu 0,25 proc. ląstelienos. Ši medžiaga beveik nevirškinama, skatina žarnyno peristaltiką ir dėl to veršeliai ima viduriuoti, mažėja priesvoriai. Kuo daugiau augalinių komponentų pieno pakaitale, tuo jis pigesnis, bet mažiau prilygsta natūraliam pienui. Tokie pakaitalai labiau tinka vyresnio amžiaus veršeliams. Todėl renkantis pakaitalą būtina gerai išsiaiškinti ne tik jo maistingumo rodiklius, bet ir kokią dalį jame sudaro augaliniai komponentai. Pieno pakaitalai turi būti malonaus kvapo, šviesiai gelsvos, kreminės spalvos, birūs, gerai tirpstantys vandenyje.
Pieno pakaitalo duodama atsižvelgiant į veršelių stambumą. Gėralo, kurio litre ištirpinta 125 g pakaitalo miltelių, sugirdoma 4–6 litrai per parą. Skaičiuojama, kad 10 kg kūno masės veršelis turi gauti 0,8–1,2 kg pieno arba pieno pakaitalo. Per visą girdymo pienu laikotarpį gali būti sunaudojama 25–50 kg pakaitalo miltelių. Be abejo, yra ekonomiškiau, kai pakanka mažesnio jo kiekio. Yra nustatyta, kad pieno arba pieno pakaitalo galima nebeduoti 5 savaičių amžiaus veršeliams, jeigu tuo laiku jie suėda ne mažiau kaip 750 g kombinuotųjų koncentratų. Šie pašarai veršelių mityboje ypač svarbūs. Pirma, jie skatina prieskrandžių funkcijų vystymąsi, o antra, aprūpina veršelį energija, kuri yra gerokai pigesnė negu pieno arba pieno pakaitalo. Todėl specialių koncentruotųjų pašarų, turinčių apie 20 proc. žalių baltymų ir labai gerai virškinamų (virškinamumas apie 78–80 proc.), veršeliai turėtų gauti nuo 4 amžiaus dienos. Deja, sočiai atsigėrę pieno veršeliai nelabai noriai ėda koncentratus. Veiksmingiausia priemonė, priverčianti juos ėsti, yra mažinti sugirdomo pieno pakaitalo (pieno) kiekį. Tai naudinga ir dėl to, kad prie koncentratų įpratę veršeliai gerai jaučiasi ir visiškai nutraukus girdymą pienu. Jie puikiai auga, priaugdami pakankamai svorio. Tuo tarpu lepinti pienu veršeliai, nustojus jį duoti, patiria didelį stresą, nenori ėsti, labai sulėtėja jų augimas.
Ar verta naudoti pieno pakaitalą konkrečiame ūkyje, priklauso nuo to kokia kaina parduodamas pienas ir už kiek perkamas pieno pakaitalas. Jeigu už 1 litrą gaunama 60 ct, tai veršelis su pienu kasdien „išgeria“ (6 l x 0,6 Lt) 3,6 litus. Tuo tarpu naudojant pakaitalą, kurio 1 kg kaina apie 4,0 Lt, išlaidos sudarytų (125 g x 6 x 4,0 Lt) – 3,0 litus. Taigi vieno veršelio girdymui kasdien sutaupoma apie 60 ct. Toliau galima apskaičiuoti, kiek sutaupytume per visą girdymo pienu laikotarpį.
