Rinka kelia naujus reikalavimus obelų veislių sortimentui ir vaisių kokybei. Plėtojant sodininkystės verslą, ypač svarbu pasirinkti tokias obelų veisles, kurios Lietuvos agroklimato sąlygomis būtų ištvermingos žiemą, derlingos, o vaisiai kokybiški, transportabilūs, gražūs ir skanūs.

Pasaulyje išskiriami aštuoni pagrindiniai obelų auginimo rajonai: Pietų Tirolis (Italija), Bodensee (Vokietija), Loire Valley (Prancūzija), Lenkija, Fraiburgas (Brazilija), Čilė, Šandongas (Kinija) ir Vašingtono valstija (JAV). Pažymėtina, kad perdirbimo pramonei tiekiami obuoliai Lenkijoje ir Vokietijoje sudaro 50 proc., Čilėje – 35 proc., Prancūzijoje, Brazilijoje, Kinijoje ir Italijoje – 20 procentų.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute penkerius metus (2000–2005 m.) daryti obelų veislių tyrimai su M.26 poskiepiu. Obelų pomologiniame sode dešimt į Nacionalinį sąrašą neįrašytų veislių – Elstar Red (Nyderlandai), Kandil Orlovskyj, Raneje letneje, Pamiatj Semakinu, Kurnakovskoje, Orlinka, Bolotovskoje, Arkad Rozovyj, Orlovskaja zaria (Rusija), Red Kroft (Lenkija) – tirtos kartu su Cortland (JAV), Orlovskoje polosatoje (Rusija) ir Jerseymac (JAV) veislių obelimis. Pastarosios jau įrašytos į mūsų šalies Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Vaisių derliaus palyginimas

Tirtų obelų veislių vaismedžiai pradėjo derėti trečiaisiais po pasodinimo į sodą metais. Trečiaisiais augimo sode metais veislės Red Kroft vaismedžiai išaugino didžiausią derlių (2,7 t ha-1), o veislių Elstar Red, Jerseymac, Orlovskaja zaria, Kurnakovskoje ir Cortland derėjo pavie­niai vais­medžiai. Ketvirtaisiais–šeštaisiais augimo sode metais visų veislių vaismedžiai derėjo negausiai. Suminis vaisių derlius priklausė nuo veislės ir buvo nuo 4,5 iki 43,8 t ha-1. Didžiausią suminį obuolių derlių išaugino Kandil Orlovskyj, Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj vaismedžiai (atitinkamai – 43,8; 31,2 ir 30,4 t ha-1).

Įvertinus pirmųjų ketverių derėjimo metų derliaus vidurkių duomenis, nustatyta, kad gausiausiai derėjo veislės Kandil Orlovskij (10,9 t ha-1) obelys. Obelų veislių Bolotovskoje (7,8 t ha-1), Arkad Rozovyj (7,6 t ha-1), Pamiatj Semakinu (6,5 t ha-1), Red Kroft (6,2 t ha-1), Orlovskoje polosatoje (5,8 t ha-1) ir Orlinka (5,6 t ha-1) derlius buvo didesnis už visų kitų tirtų veislių derliaus vidurkius. Statistiškai patikimai prasčiausiai derėjo Orlovskaja zaria (2,1 t ha-1), Cortland (1,6 t ha-1) ir Jerseymac (1,1 t ha-1) obelys. Vaismedžių derlingumo tyrimai parodė, kad dėl ankstyvų pavasarinių šalnų, ūglių pašalimo bei pramečiavimo visų tirtų veislių obelys derėjo negausiai. Kandil Orlovskyj, Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj obelys derėjo gausiau. Panašius tyrimų rezultatus gavo ir Rusijos mokslininkai. Užsienio tyrėjų duomenimis, veislės Red Kroft obelų derlius taip pat buvo negausus.

Pagal vaisių skersmenį suskirsčius obuolius į kokybės klases nustatyta, kad daugumos tirtų veislių vaisiai buvo tik aukščiausios klasės, išskyrus veisles Elstar Red ir Cortland, kurių dalis vaisių (atitinkamai 10 ir 5 proc.) atitiko I ir II klasę, o veislė Elstar Red išaugino 5 proc. ir nerūšinių vaisių. Daugiausiai obuolių, kurių skersmuo didesnis negu 75 mm, užaugino veislių Pamiatj Semakinu (80 proc.), Orlovskaja zaria (62 proc.) bei Kandil Orlovskyj (60 proc.) vaismedžiai.

Skynimo laikas ir vaisių kokybė

Anksčiausiai skinami Orlinka (rugpjūčio 18 d.), Raneje letneje (rugpjūčio 23 d.) ir Jerseymac (rugpjūčio 27 d.), vėliausiai – Cortland (rugsėjo 27 d.) vaisiai.

Ilgiausias vaisių vartojimo laikas buvo veislių Red Kroft (iki balandžio 20 d.) ir Bolotovskoje (iki balandžio 15 d.), o trumpiausias – Orlinka (tik iki rugsėjo 2 d.) ir Raneje letneje (iki rugsėjo 6 d.).

Stambiausi obuoliai buvo Pamiatj Semakinu (206 g) ir Orlovskaja zaria (201,3 g), smulkiausi – Raneje letneje (101,8 g) veislės obelų.

Tirtos obelų veislės skyrėsi vaisių išoriniu patrauklumu. Veislių Raneje letneje ir Red Kroft vaisių išvaizda įvertinta geriausiai (7,5 balo), o Pamiatj Semakinu – patenkinamai (6,9 balo). Labai gero skonio buvo veislės Red Kroft (7,5 balo) obuoliai. Geriausios kokybės pripažinti veislės Red Kroft (7,5 balo) vaisiai. Kitų veislių (išskyrus Pamiatj Semakinu) obuoliai buvo geros kokybės (7,1–7,3 balo).

 
Vaisių cheminė sudėtis

Tyrimų laikotarpiu tirpių sausųjų medžiagų kiekis įvairių veislių obuoliuose kito nuo 11,4 iki 14,3 proc. Nustatyta, kad daugiausiai sausųjų medžiagų susikaupė Red Kroft, Cortland, Elstar Red (17,5–16,9 proc.), mažiausiai – Orlinka, Orlovskaja zaria, Arkad Rozovyj, Pamiatj Semakinu (12,1–13,7 proc.) vaisiuose. Atliktų cheminių analizių duomenimis, didžiausiu titruojamo rūgštingumo kiekiu išsiskyrė Orlovskoje polosatoje (1,11 proc.) obuoliai.

Didžiausia sulčių išeiga buvo iš veislių Kurnakovskoje (74,5 proc.) ir Raneje letneje (72,6 proc.) obuolių. Kitų tirtų veislių vaisių sulčių išeiga iš esmės nesiskyrė, išskyrus veislės Cortland obuolius – 56,3 procento. Odelės tvirtumu išsiskyrė ­Bolotovskoje (423 N/cm2) ir Red Kroft (388 N/cm2) obuoliai. Patikimai mažesni odelės tvirtumo rodikliai nustatyti Elstar Red (336 N/cm2), Kurnakovskoje (282 N/cm2), Cortland (293 N/cm2), Arkad Rozovyj (278 N/cm2), Orlovskoje polosatoje (277 N/cm2) ir Jerseymac (270 N/cm2) vaisiuose. Minkščiausia odelė buvo Orlovskaja zaria (169 N/cm2) obuolių. Minkštimo tvirtumo obuoliuose rodikliai kito nuo 54 N/cm2 (Orlinka, Cortland) iki 92 N/cm2 (Kurnakovskoje).

Perdirbimo pramonei reikia pastoviai derančių obelų, kurių vaisiuose būtų daug cukraus, mažiau rūgščių, daugiau kaip 1 200 mg/l kalio, apie 11 proc. tirpių sausųjų medžiagų. Lietuvos agroklimato sąlygomis tirtoje veislių grupėje vertingiausia vaisių chemine sudėtimi ir geriausia vaisių kokybe įvertinti Red Kroft veislės obuoliai. Lenkijoje atlikti obelų veislių tyrimai parodė, kad šios veislės vaisių kokybė buvo prastesnė. Vadinasi, obelų vaisių kokybę iš esmės lemia agroklimato sąlygos.

Didžiausią suminį obuolių derlių išaugina veislių Kandil Orlovskyj, Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj vaismedžiai.
Ilgiausias vaisių vartojimo laikas yra Red Kroft ir Bolotovskoje, trumpiausias – Orlinka vaisių. Stambiausi obuoliai yra Pamiatj Semakinu ir Orlovskaja zaria, smulkiausi – Raneje letneje obelų.

Geriausia vaisių kokybe ir chemine sudėtimi įvertinta veislės Red Kroft obuoliai.

Kurnakovskoje ir Raneje letneje veislių obuoliai pasižymi didžiausia sulčių išeiga, Bolotovskoje ir Red Kroft – odelės tvirtumu, Kurnakovskoje, Bolotovskoje ir Red Kroft – minkštimo tvirtumu.