Darbo sutartį nuo kitų civilinių sutarčių skiria tik jai būdingi požymiai: sutarties šalys yra darbdavys ir darbuotojas; jie susitaria dėl darbo pobūdžio (kokį darbą kaip dirbs), sąlygų, sulygsta dėl darbo apmokėjimo; darbuotojas įsipareigoja paklusti vidaus darbo tvarkai. Darbo sutartyje darbdaviu gali būti kiekvienas 18 metų sulaukęs fizinis asmuo; darbuotoju gali būti fizinis asmuo, turintis darbinį veiksnumą ir teisnumą (Darbo kodekso 13 str.).

Darbdavys privalo pareikalauti iš priimamojo į darbą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, taip pat dokumentų apie sveikatos būklę ir apie darbui su mobiliu inventoriumi reikalingą turimą profesinį pasirengimą. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Darbuotojas pradeda dirbti kitą darbo dieną po sutarties sudarymo, jeigu šalys nesutarė kitaip, t. y. gali pradėti dirbti ir sutarties pasirašymo dieną, jei darbo sutartis įforminta prieš darbo dienos pradžią.

Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, supažindina priimamą asmenį su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis.

Darbdavys, atsižvelgdamas į darbų poreikį, su norinčiu įsidarbinti asmeniu gali sudaryti:
• terminuotą darbo sutartį (sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui);
• laikiną darbo sutartį (ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui konkrečiam darbui nudirbti);
• sezoninę darbo sutartį (sezoniniams darbams nudirbti ne ilgiau kaip aštuonių mėnesių laikui – vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu);
• neterminuotą darbo sutartį.

Darbo sutartis sudaroma raštu pagal LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintą Pavyzdinę darbo sutarties formą, kuri yra suderinta su Darbo kodekso nuo­statomis. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Juos abu pasirašo darbdavys-ūkininkas ir pradedąs dirbti dirbantysis. Kiekvienas egzempliorius turi tą pačią juridinę galią. Vienas iš egzempliorių lieka pas darbdavį, kitas atiduodamas dirbančiajam.

Jei ūkininko ūkyje dirba daugiau negu trys darbuotojai, sudaryta ir pasirašyta darbdavio ir darbininko darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota Darbo sutarčių registravimo žurnale (Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503). Darbo sutarčių registravimo žurnalą tvarko darbdavys (fizinis asmuo) arba darbdavio atstovas. Žurnale registruojamos visų rūšių sudarytos darbo sutartys. Registravimo žurnalo lapai sunumeruojami ir susiuvami, suskaičiuotas ir įrašytas lapų skaičius patvirtinamas Darbo sutarčių registravimo žurnalą pildančio asmens parašu ir darbdavio antspaudu.

Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis įdarbintajam visu etatu nuo 2006 m. liepos 1 d. yra 600 Lt/mėn., arba 3,65 Lt/val. Mokėti dirbančiajam mažiau už valandą negalima. Daugiau mokėti galima, priklausomai nuo darbininko nudirbto darbo ar dirbtų valandų kiekio. Esant būtinybei, darbdavys gali darbuotoją įdarbinti ir ilgiau negu 8 darbo valandoms, tik maksimali darbo laiko trukmė, skaičiuojant per 7 darbo dienas, neturi viršyti 48 valandų.

Prieš sudarant darbo sutartį su samdomais darbuotojais, verta pasidomėti, ar jie nėra registruoti darbo biržoje. Tai naudinga darbdaviui, darbuotojui ir valstybei. Darbuotojas gauna darbą, sumažėja bedarbių, o darbdaviui už sukurtą darbo vietą Darbo birža iš Užimtumo fondo remiamų darbų programos pusę metų dengia minimalios mėnesinės algos dydžio ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidas, o kitą pusmetį moka pusę šių išlaidų sumos.

Darbas ūkininko ūkyje apskaitomas, pildant darbo laiko apskaitos tabelį. Jo forma patvirtinta 2004 m. sausio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 78.