Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Vilmantas Tovenskas pritarė, kad toks renginys – puiki proga pademonstruoti mokslo naujoves ir pasiekimus, o žemdirbiams – galimybė išsirinkti geriausius produktus. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė neslėpė susižavėjimo techniniu parodos lygiu. „Akivaizdu, kad Lietuva labai sparčiai europėja. Mes seniai laukėme tokio lygio parodos“, – sakė G. Staliūnienė.

Rengtis parodai pradėta pernai: preciziškai suskirstyti ir išmatuoti plotai, pasėti žiemkenčiai. Bandymų laukelius įrengė ir bandymus vykdė Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai. Instituto direktorius Zenonas Dabkevičius pabrėžė, kad šie metai Kėdainių rajonui ypač pagailėjo lietaus: pirmąjį pusmetį teiškrito tik apie 40 proc. vidutinio kritulių kiekio. Nepaisant to, pasėliai gražiai brendo – tai rodo, kad visų įmanomų priemonių panaudojimas sušvelnina nepalankių orų poveikį. Žiemkenčių bandymų plotelių beveik nepaveikė žiemos šalčiai, nors sniego danga šiame Kėdainių rajono krašte buvo labai plona.

 
Į parodą atvykę žemdirbiai atidžiai apžiūrinėjo augalų apsaugos produktų ir trąšų bandymų laukelius, brido į javų, rapsų, cukrinių runkelių veislių bandymų plotus, klausinėjo, lygino, užsirašinėjo. „Labai svarbu tai, kad viskas sėta vienu metu, dirbta tais pačiais padargais, darbus atliko tie patys žmonės. Tai, ką mato parodos lankytojai, yra tikri ir objektyvūs rezultatai“, – sakė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.

Ne už kalnų rudeninė sėja, kai reikės rinktis veisles savo laukams. „Šešiolika metų gilinuosi į kviečių selekciją. Galiu tvirtai pasakyti, kad mūsų žemdirbiams siūloma tai, kas yra geriausio pasaulyje“, – tvirtino LŽI Augalų selekcijos centro vadovas Vytautas Ruzgas.

 
Iš viso lankytojai galėjo įvertinti 34 žieminių ir 23 vasarinių javų, 18 vasarinių rapsų, 9 kukurūzų, 7 cukrinių runkelių, 3 žirnių, po kelias kitų augalų veisles. Pesticidų tyrimai daryti 76 variantuose: fungicidų – 35, herbicidų – 28, augimo reguliatorių – 3, likusieji – mišrūs (beicų ir insekticidų, herbicidų ir fungicidų, beicų ir fungicidų) bandymai. Tręšimo tyrimai daryti 10 variantų.

 
Kad purkštuvas bene svarbiausias agregatas ūkyje pripažįsta ir ūkininkai, ir specialistai, ir mokslininkai. Purškiant su gera mašina, sutaupoma ne tik pesticidų: jei augalų apsaugos priemonės išpurškiamos kokybiškai, ligų sukėlėjai bus sunaikinti, todėl ir derliaus nuostolių dėl ligų bus mažiau. Renginyje buvo demonstruojami įvairių konstrukcijų ir skirtingų firmų purkštuvai. Kliūčių ruožo arenoje pasirodė iš viso 12 šiuolaikinių purškimo mašinų (daugiausia prikabinamų, du savaeigiai purkštuvai). Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto docento Remigijaus Zinkevičiaus, purkštuvų demonstracija nebuvo skirta geriausiai mašinai išrinkti. „Žemdirbiai galėjo palyginti, kaip kliūtis įveikia skirtingų gamintojų technika“, – purkštuvų demonstravimo tikslą nurodė R. Zinkevičius. Jo teigimu, per pastaruosius metus visi technikos gamintojai purkštuvus labai patobulino. „Dabar daugiausia investuojama į purkštuvų sijos svyravimų slopinimo įtaisų sistemas, nes vis didinamas purkštuvų užgriebio plotis“, – sakė mokslininkas.

VAAT specialistas Darius Baškys perspėjo žemdirbius dėl gresiančių baudų arba galimo tiesioginių išmokų sumažinimo. Purkštuvus būtina tikrinti ne tik dėl to, kad to reikalauja ES teisės aktai. „Ūkiuose pagaminta produkcija turi būti saugi vartotojams, joje negali būti per daug pesticidų likučių. Be to, dirbant tinkamai sureguliuota technika, ne tik taupomi žemdirbių pinigai, bet ir mažiau teršiama gamta“, – akcentavo D. Baškys.

Renginyje buvo demonstruojama ir kaip paruošti purkštuvą patikrai. Pasak mokslininko Vytauto Kazakevičiaus, jei mašina tvarkingai prižiūrima, patikros nereikia bijoti. „Visų pirma reikia pakeisti susidėvėjusius purkštukus. Prieš techninę apžiūrą taip pat būtina patikrinti purškimo tolygumą: tarp kiekvieno purkštuko jis neturi būti didesnis kaip 5 proc.“, – aiškino V. Kazakevičius. Pasak jo, tam tereikia turėti graduotą indą, kuriuos pardavinėja visos purkštukus tiekiančios firmos.

 
Kad purkštuvas būtų tinkamai paruoštas patikrai, reikia įsigyti manometrą ir patikrinti slėgio pulsavimų išlyginimo įtaiso darbą. „Geriausia turėti 63 arba 100 mm diametro manometrą, kad jis matytųsi iš traktoriaus kabinos“, – patarinėjo specialistas. Pasak jo, daugiausia rūpesčių žemdirbiams kyla dėl netinkamos sijos: ji turi būti stabili, nekreiva, nesusisukusi, horizontali ir t. t. Reikalavimų neatitinkančią siją būtina keisti.

Nors taisyklės purkštuvų techninei patikrai atlikti patvirtintos dar prieš penkerius metus, o pernai papildytos, tačiau tam tinkamai pasirengta tik šiemet, kai VMBS įsigijo mobilią įrangą mašinoms tik­rinti ir VAAT pradėjo atestuoti privačius naudotų purkštuvų tikrinimo centrus. Iš viso jau patvirtinti 6 tokie punktai įvairiuose šalies regionuose.