23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/07
Po vienu skėčiu
  • Dainius ŠIŠLAVAS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Traktorių gamintojai nėra pavienių vietinių rinkų žaidėjai. Per pastaruosius penkerius metus nepriklausomi gamintojai turėjo ne tiek jau daug galimybių: užsidaryti arba tapti stambiųjų korporacijų vasalais. Dažniausiai buvo pasirenkamas pastarasis sprendimas. Priklausomybės didelei mašinų gamintojų grupei negalima nei smerkti, nei girti.

Kiekviena iš stambių technikos gamintojų korporacijų (CNH, „John Deere“, AGCO, „Same Deutz-Fahr“ ar ARGO) turi savitą vystymosi strategiją. Gera ji ar bloga, parodys tik laikas.


„Platformos“ sąvoka traktorių gamyboje


Mašinų gamintojų sąjungose dominuoja du veiksniai: specializacija ir bend­rų platformų kūrimas. Pirmoji ir kol kas daugiausia pasiekusi pastarojoje srityje yra gamintojų grupė CNH, vieną platformą naudodama trimis skirtingais prekės ženklais pažymėtose mašinose (Case IH, New Holand, Steyr) ir net skirtingiems to paties gamintojo modeliams.


Prieš nusprendžiant išsaugoti ar naikinti ilgametę istoriją turinčius prekės ženk­lus, atsižvelgiama į daugybę veiksnių. Patogiau atgaivinti (pavyzdžiui, ARGO grupei priklausantis „McCormic“). Todėl visiškai suprantama, kad CNH dėmesį sutelkia į atskirus, stipriausius prekės ženklus.


Jei žemdirbiui patinka Case IH MX Magnum, vargu, ar jis rinksis New Holland TG, net ir žinodamas šių dviejų mašinų unifikacijos lygį. CNH rinkos analitikų motyvacija elementari – keli prekių ženk­lai sukuria didesnio pasirinkimo iliuziją. Panaikintos markės gerbėjų lojalumas gali išnykti sulig mašinų gamybos nutraukimu, todėl tokie klientai tampa potencialiais konkuruojančių gamintojų produkcijos pirkėjais.


Dar viena priežastis, nulemianti bazinės platformos naudą, yra kūrimo ir gamybos kaštų sumažinimas. CNH tai ypač aktualu: iš 60 gamyklų 1999 m. CNH pirmajame etape jų skaičių sumažino iki 43 (išskyrus „Kobelco“ gamyklą Džordžijoje, JAV ir STEC Kinijoje), o praėjusiais metais – iki 39. Pirmajame etape atitinkamai sumažintas ir komplektuojamų dalių tiekėjų skaičius nuo 6 tūkst. (1999 m.) iki vos daugiau kaip 4 tūkst. (2002 m.). Nesumažinti gamybos apimčių CNH pavyko tik bendrų platformų sąskaita.


2002 m. užbaigus pirmąjį etapą, CNH mašinų unifikacija siekė 30 proc. (2001 m. buvo vos 11 proc.). Skirtingoms mašinoms gaminti pritaikius bendras platformas, unifikacijos lygis kasmet didėja.


Šiandien CNH grupė 30–210 kW/41–285 AG diapazone turi 4 bazines platformas: pirmoji apima 30–55 kW/41–75 AG, antroji – 60–90 kW/82–122 AG, trečioji – 90–125 kW/122–170 AG, o ketvirtoji – 135–210 kW/184–285 AG diapazoną. Atskira platforma naudojama vidutinės galios universalios paskirties traktoriams su belaipte ZF Eccom transmisija.


Nors didelės galios bendrosios paskirties traktorių Case IH MX Magnum ir New Holland TG/T8040 konstrukcija skirtinga, jų unifikacija siekia 65 proc. (vienodi jėgos agregatai, transmisija, važiuoklė, t. y. pagrindiniai struktūriniai komponentai). Likusius 35 proc. sudaro traktorių ženklus išskirianti įranga: į New Holland TG/T8040 montuojama CCLS (Closed Centre Load Sensing – uždaro centro jautri apkrovai) tipo MegaFlow hidraulinė sistema, originali vairavimo sistema SuperSteer su pasukamu priekiniu tiltu, o į Case IH MX Mag­num – viena erdviausių rinkoje Surveyor kabina. Todėl CNH gamyklos konvejeriu šie du traktoriai juda vienas paskui kitą.


Case IH MX Magnum ir New Holland TG/T8040 serijų traktoriai gaminami ketvirtosios platformos pagrindu. Juose naudojami unifikuoti, 172 kW/234 AG–227 kW/309 AG varikliai ir dinaminės pavarų dėžės (FPS – Full Power Shift) su elektrohidrauliniu reversu, specialia 50 km/val. transportinio greičio pavara ir eigos lėtintuvu.


Palyginti neseniai pasirodžiusiems Case IH MXU Maxxum, Maxxum PRO/New Holland TS-A/Plus ir TS-A Delta serijų traktoriams yra panaudota antroji platforma. Ją sudaro 5 skirtingi modeliai, turintys 4 arba 6 cilindrus, 74 kW/101 AG–100 kW/136 AG pajėgumo variklius. Juose montuojami tradiciniai degalų įpurškimo siurbliai su mechaniniais sūkių reguliatoriais arba didelio slėgio akumuliatorinės common rail degalų įpurškimo sistemos. Platformoje galimos trys transmisijos: mechaninė visiškai sinchronizuota (12/12) ir dvi kombinuotos, su nuo 2 (Dual Power arba Dual Command, 24/24) iki 4 (Electro Command, 16/16) laiptų dinaminiais reduktoriais. Pastaroji SPS (Semi Power Shift) transmisija gali turėti specialią, 50 km/val. skirtą tiesioginę pavarą (17/16).


Į minėtus traktorius gali būti montuojami 5 skirtingi priekiniai tiltai: standartinis 2WD, varantysis 4WD (bazinis ir sustiprintas) su hidropneumatine elastinga pakaba ir pasukamas su originalia vairavimo sistema SuperSteer. Beje, traktoriuje Case IH MXU Maxxum sistema SuperSteer nenumatyta.


Gausiausia „klonų“ yra pirmoji platforma. Ją sudaro Case IH JXC/New Holland TN-DA, TN-SA ir TNA bei Steyr Kompakt 300 serijos mašinos. Jose montuojami 3 skirtingi atmosferiniai arba turbokompresoriniai 3 cl. varikliai, pasiekiantys 43 kW/59 AG–55 kW/75 AG pajėgumą, ir 5 skirtingi 4 cl. varikliai, praplečiantys galios diapazoną iki 66 kW/90 AG. Siūlomos net aštuonios transmisijos: trys mechaninės visiškai sinchronizuotos (8/8, 16/16 ir 28/16), trys kombinuotos su dinaminiais reduktoriais (16/16, 32/16 ir 44/16) ir dvi su eigos lėtintuvais Hi-Lo (32/16 ir 44/16). Pasirodžius galingesniems modeliams, pradėtos naudoti naujos transmisijos: kombinuota pavarų dėžė Dual Commmand (24/12) su dviejų laiptų dinaminiu reduktoriumi, eigos lėtintuvu bei elektrohidrauliniu reversu ir papildomą itin lėtų pavarų diapazoną turinti pirmosios transmisijos modifikacija (32/12).


Pirmosios platformos pagrindu gaminami ir penki Case IH JX/New Holland TD (60–95 AG) traktorių modeliai. Specialiai Indijos rinkai gaminami 5 skirtingi New Holland TT modeliai.


Trečiosios platformos pagrindu gaminami Lietuvoje gerai žinomi Case IH MXM Maxxum/New Holland TM serijų traktoriai.


Ar išnyks Massey Ferguson-GIMA?


Nors oficialiai traktorius gaminančios kompanijos konkuruoja tarpusavyje, užkulisiuose neretai jos tampa partnerėmis. Konkuruodamos galutiniu produktu, mašinos koncepcija ar paslaugų patrauklumu kompanijos dažnai suranda bendrų sąlyčio taškų, kurdamos bendrus projektus. Transmisijų gamintoją GIMA įkūrė ir lygiomis dalimis (tiesa, ne visas operacijas vienodu santykiu) kontroliavo kompanijos „Massey Ferguson“ ir „Renault Agriculture“. GIMA kombinuotos ir dinaminės pavarų dėžės naudotos abiejų kompanijų traktoriuose, beje, gaminamuose toje pačioje gamykloje Beauvaise, Prancūzijoje.


2003 m. „Claas“ įsigijus kontrolinį 51 proc. „Renault Agriculture“ akcijų paketą, pirmoji susirūpino, kad AGCO, kuriai tuo metu jau priklausė „Massey Ferguson“, stengdamasi įveikti konkurentą, sutrukdys jai pasinaudoti GIMA potencialu. „Claas“ įžvelgė pavojų, kad AGCO nesudėtingas transmisijas, pavyzdžiui, Delta Power Shift, galėtų atsigabenti iš „Valtra“ gamyklos Suomijoje ir todėl visiškai uždaryti GIMA padalinį.


Kompanijos „Claas“ galimybės gaminti transmisijas yra ribotos. AGCO padėtis nepalyginamai geresnė. Be GIMA ir „Valtra“, ji turi „Fendt“ belaipčių transmisijų gamybos padalinį Marktoberdorfe, Vokietijoje, todėl ši korporacija gali išsiversti be transmisijų tiekėjo. Tačiau tiekti paprastas GIMA transmisijas į „Valtra“ dėl transportavimo kaštų ir laiko sąnaudų neapsimoka. Tokios pačios sąnaudos būtų, jei „Claas“ surastų naują transmisijų tiekėją arba bandytų išnaudoti savo pajėgumus. Tiesa, labiausiai tikėtinas scenarijus kol kas dar nepasitvirtino: kompanija naujausiems modeliams vis dar naudoja GIMA produkciją.


Didžiausi Claas traktoriai su kombinuota GIMA 16/16 (64/64 su eigos lėtintuvu) transmisija Quadrishift II ir Quadractiv yra Ares 800 (115 kW/175 AG–143 kW/194 AG). Galingesniuose Claas Atles 900 (166 kW/226 AG–184 kW/250 AG) modeliuose naudojama „John Deere-Funk“ dinaminė pavarų dėžė Full Powershift (18/8 arba 36/16).


Žalia šviesa belaiptėms transmisijoms


Specialistai sutaria, kad belaiptė transmisija yra viena didžiausių praėjusio amžiaus inovacijų traktorių gamyboje. Pirmoji padalyto galios srauto transmisija Vario pasirodė 1995 m. Traktorius Fendt 926 Vario su šia transmisija (transmisijos gamintojas – „Fendt“) buvo pristatytas parodoje „Agritechnica 1995“. Šio modelio serijinė gamyba pradėta 1996 metais.


Praėjus vos metams nuo projekto „S-Matic“ įgyvendinimo pradžios, 1999 m. kompanija „Steyr-Daimler-Puch“ pateikė savą belaiptės transmisijos CVT (Continuously Variable Transmission) variantą. Transmisiją kūrė net 6 kompanijos („Sauer-Sundstrand“ – pripažintas hidraulinių ir hidrostatinių komponentų gamintojas; VDO – elektroninių valdymo komponentų ir jų programinės įrangos įmonė, RTD tyrimų institutas ir kitos). Bendrame projekte dalyvavo ir tuometinis traktorių gamintojas „Sisu Valmet“ (dabar „Valtra“) bei „Mercedes-Benz“ („Unimog“ padalinys). Visos šios daugialypės komandos veiklą koordinavo minėta austrų grupė „Steyr-Daimler-Puch“. Kiek vėliau, „Valtra“ įsiliejus į AGCO korporaciją, pirmosios darbai su „ZF Steyr“ nutrūko, nes atsirado galimybė pasinaudoti „Fendt“ technologijomis.


Serijinė transmisijos gamyba pradėta po metų, „Steyr-Daimler-Puch“ grupę pervadinus į „ZF Steyr“. Ji įdiegta CNH korporacijos traktoriuose Steyr CVT ir Case IH CVX, o vėliau ir New Holland TVT. Deutz-Fahr Agrotron TTV traktoriuje ZF Eccom transmisija įdiegta 2000 m., o po metų – John Deere 6010 serijoje (kaip papildoma įranga 6410–6910 modeliuose). Į pastaruosiuos traktorius montuojama šiek tiek pakeista transmisija buvo pavadinta AutoPowr. ZF Eccom transmisijos pritaikytos traktoriams, kurių varik­lių galia didesnė kaip 100 AG. Speciali versija 3.5 skirta traktoriams iki 350 AG. Ji panaudota viename galingiausių Europoje gaminamų traktorių Claas Xerion (224 kW/305 AG).


Vėliausiai belaiptė transmisija įrengta Massey Ferguson 7400 traktorių, kiek vėliau ir 8400 Dyna-VT modeliuose. Šis prekės ženklas priklauso AGCO korporacijai, tad suprantama, kad Massey Ferguson mašinose panaudotas Fendt Vario mazgas. Planuojama, kad ateityje supaprastintas šios transmisijos variantas bus naudojamas Valtra traktoriuose.


Labai svarbus faktas, kalbant apie belaiptes transmisijas, yra jų gamybos apimtys. Kompanijai „Fendt“ tapus AGCO koncerno dalimi, bendras pagamintų belaipčių transmisijų Vario skaičius artėja prie 35 tūkst. Vario transmisija naudojama plačiame 63 kW/86 AG (Fendt Farmer 409 Vario) – 243 kW/330 AG (Fendt 936 ­VarioTMS) diapazone, ji montuojama į minėtus Massey-Ferguson traktorius, o visai neseniai su ja pasirodė ir AGCO Challenger bei JCB 8250 Fastrac mašinos. Pastarajame traktoriuje Fendt Vario transmisija vadinama originaliu pavadinimu TechStar.
„ZF Steyr“gamykloje Austrijoje per metus pagaminama apie 3 tūkst. belaipčių ZF Eccom transmisijų.
Didžiosios kompanijos keičiasi ne tik transmisijomis, bet ir varikliais, varančiaisiais tiltais.