Kokybiškas arimas priklauso ir nuo technikos, ir nuo artojo. Šį santykį reikėtų vertinti 50:50. Ankstesniųjų metu žurnalo „Mano ūkis“ numeriuose jau buvo rašyta, kokie agronominiai reikalavimai keliami kokybiškam arimui ir kaip jį vertinti. Šiame straipsnyje rasite praktinių patarimų, kaip paruošti plūgą arimui, į ką atsižvelgti arimo metu, kokios šiuo metu gaminamų ir parduodamų šalies rinkoje plūgų techninės galimybės, kurios padeda gerinti arimo kokybę ir palengvina artojo darbą – sutrumpina plūgo reguliavimams reikalingą laiką ir supaprastina patį plūgų reguliavimo procesą.

Visų pirma, prieš pradėdamas arti artojas turi prisiminti, kad nuo teisingo atskirų plūgo sudedamųjų dalių nustatymo ir jų tarpusavio sureguliavimo priklausys arimo kokybė. Kol visos plūgo darbinės dalys nedirbs harmoningai kaip viena visuma, asmeninis artojo meistriškumas, deja, negelbės.

Dabartiniai modernūs plūgai gaminami išties kokybiški. Pradėkime nuo rėmo, ant kurio tvirtinamos pagrindinės plūgo dalys – korpusai. Plūgų rėmas privalo būti labai tvirtas, nes sulinkusio jo ištiesinti beveik nebeįmanoma. Tokį plūgą tenka keisti kitu, nes bandymas sureguliuoti korpusus ant sulenkto rėmo bus nesėkmingas. Plūgų gamintojai tai supranta ir stengiasi rėmą gaminti atsparų lenkimams. Kuo daugiau plūgo konstrukcijoje yra komplektuojama korpusų, tuo stambesnį rėmą tenka naudoti. 3–4 korpusų plūgams naudojamas 100 x 200 mm skersmens pagrindinis rėmas, o 4–6 korpusų plūgams jau reikalingas 120 x 200 mm matmenų rėmas.

Daugelio šiuo metu parduodamų plūgų užgriebio (darbinį) plotį galima reguliuoti (ne tik mechaniškai, bet ir hidrauliškai, neišlipant iš traktoriaus kabinos). Plūgo vienos vagos darbinio pločio reguliavimo galimybės dažniausiai svyruoja nuo 30 cm iki 50 cm ir praktiškai aprėpia visas įmanomas arimo sąlygas. Rekomenduojama, kad arimo gylis, nepriklausomai nuo pasirinkto vagos pločio, neviršytų 2/3 ariamos vagos pločio. Kokį parinkti vagos plotį, priklauso nuo kelių veiksnių: plotis turi būti pritaikomas pagal traktoriaus padangų plotį (jei ariama važiuojant vaga), turi būti keičiamas priklausomai nuo dirvožemio sąlygų (normalaus drėgnumo dirva ariama plačiau, sausa arba drėgna – siauriau) ir nuo traktoriaus variklio galios (AG) – plačiau ariant, geriau išnaudojama turima traktoriaus galia. Ši plūgo reguliavimo techninė galimybė leidžia taupyti ir degalus, ir arimui skirtą laiką, optimaliai išnaudojama variklio galia, padidėja arimo sparta.

Vienas iš sudėtingesnių plūgo paruošimo arimui darbų – pirmojo korpuso darbinio pločio nustatymas. Pirmuoju plūgo korpusu ariama riekė turi būti tokio pat aukščio bei pločio, kaip ir likusiais plūgo korpusais ariamos riekės, kad lauke neišsiskirtų atskiri plūgo važiavimai. Didelis artojų darbo pagalbininkas yra hidrocilindru valdomas mechanizmas, skirtas pageidaujamam pirmos vagos pločiui nustatyti. Tai labai palengvina artojo darbą, nes leidžia keisti pirmos vagos plotį arimo metu, nestabdant traktoriaus.

Jei traktorius ars važiuodamas ne vaga, tuomet padangų plotis ir atstumas tarp padangų vidinių pusių nėra labai svarbūs. Tačiau jei traktorius ars važiuodamas vaga, tuomet jo padangų plotis ir vidinis atstumas tarp jų tampa labai svarbūs, ruošiant traktorių arimui.

Rekomenduojama, kad atstumas tarp priekinių ir galinių ratų vidinių padangų pusių būtų bent 5 cm didesnis traktoriaus priekyje. Plotis tarp padangų apskaičiuojamas taip: 3 x iš vienos vagos pločio (cm) + 5–10 cm. Pvz., jei vagos užgriebio plotis 40 cm, tai atstumas tarp ratų vidinių pusių turi būti apie 127 cm (3 x 40 cm + 7 cm = 127 cm). Ratai turi būti nutolę vienodu atstumu į abi puses, matuojant nuo traktoriaus centro.

Oro slėgis padangose turi įtakos jų sukibimui su žeme ir pačių padangų dėvėjimuisi. Slėgis padangose turi būti toks, kokį rekomenduoja gamykla. Padangose, kurios montuojamos ant vienos traktoriaus ašies, oro slėgis turi būti vienodas, o tarp ašių – gali ir skirtis. Esant per mažam oro slėgiui padangose, vidinė padangos pusė nuolat trinasi į vagos sienelę, o per didelis slėgis arimo metu mažina traktoriaus sukibimą su žeme ir padidina ratų buksavimą bei labiau slegia podirvį. Artojai yra pastebėję, kad kuo mažesnis oro slėgis padangose, tuo lygesnis gaunasi arimas, mažesnė traktoriaus vibracija. Reikėtų nepamiršti, kad ariant traktoriaus ratai yra veikiami didelio sukimo momento, todėl, esant mažam oro slėgiui padangoje, atsiranda pavojus prasisukti padangai ant ratlankio. Prasisukus padangai, bus nutrauktas kameros ventilis ir sugadinta kamera. Todėl naudoti mažesnį kaip 1 bar slėgį nerekomenduojama.

Jei plūgas sunkus, o traktoriaus priekis lengvas, pakėlus plūgą aukštyn, kyla ir traktoriaus priekis. Taip yra todėl, kad pakabinus plūgą, traktoriaus svorio centras persikelia arčiau galinių ratų ašies. Kad to neįvyktų, reikia padidinti traktoriaus masę. Balasto svoris ant traktoriaus priekinės dalies priklauso nuo plūgų masės. Balasto reikia uždėti tiek, kad plūgo transportavimo metu traktorius išliktų stabilus ir išlaikytų norimą judėjimo kryptį.

Svarbu ir teisingai plūgą prikabinti prie traktoriaus. Kairiojo ir dešiniojo paspyrio ilgis turi būti vienodas. Žinotina tai, kad traktoriaus traukos centras laikomas 1/2 atstumo, esančio tarp traktoriaus ratų (centrinė ašis), todėl svarbu, kad centrinė traktoriaus trauklė sutaptų su traktoriaus centrine ašimi. Pakabinus plūgą, kairiojo ir dešiniojo paspyrio įtempimo grandinės įveržiamos tiek, kad arimo metu plūgas galėtų šiek tiek judėti į šonus.

Žemės trupėjimas arimo metu labai priklauso nuo arimo greičio, kurį lemia šie veiksniai: verstuvės tipas, dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir drėgmės kiekis dirvoje. Dažniausiai rekomenduojamas arimo greitis yra 8–10 km/val. Praktiškai arimo greitį pats artojas turi pasirinkti tokį, kad ariama dirvožemio riekė būtų visiškai apverčiama, o apversta neatvirstų atgal į išartą vagą. Kuo greičiau dirvožemis slinks verstuvės paviršiumi, tuo didesne jėga jį nusvies toliau nuo verstuvės. Jei bus ariama per greitai, arimas bus neryškus, riekės su­lietos, velėna per toli nusviesta ir netvarkingai suklota. Be to, reikia nepamiršti, kad didėjant arimo greičiui, reikia daugiau ir traktoriaus traukiamosios galios. Jei ariama 5 km/val. greičiu, tai kiekvienam papildomam 1 km/val. lengvose dirvose reikia 1–2 proc., vidutinio sunkumo – 3–5 proc., o sunkiose – 6–8 proc. didesnės traktoriaus traukiamosios galios. Didėjant arimo greičiui, plūgo pasipriešinimas taip pat padidėja, neišvengiamai padidėja ir degalų sąnaudos.

Viena iš neigiamų plūgo darbo savybių – armens pado susidarymas, kuris atsiranda dirvas ariant kasmet tuo pačiu gyliu ir traktoriaus ratams važiuojant vaga. Kad nesusidarytų armens padas, prie paskutinio plūgo korpuso galo vertėtų pritvirtinti specialų peilį, kuris vagos dugną supurena iki 10 cm giliau negu aria paskutinio plūgo korpuso noragas.