Agrotechnika – gausaus derliaus pagrindas

Auginamų žirnių potencinės galimybės didelės – 9–10 t/ha grūdų, tačiau kol kas gauname nedidelį, 4–5 t/ha, derlių. Tokį mažą derlių žirniai subrandina dėl kelių skirtingų priežasčių.

Pasirenkant žirnių veislę, reikėtų atsižvelgti ne vien tik į jos derlingumą. Svarbu ankstyvoji branda, kad rudeniop, prasidėjus lietums, neatsidarytų ankštys ir neišbyrėtų grūdai. Mažas (60–80 cm) augalų aukštis, išgulimas vegetacijos pabaigoje, atsparumas ligoms, lapų tipas (pusiau belapiuose žirniuose geresnė aeracija, mažiau plinta ligos), ankščių išsidėstymas augalo viršutinėje dalyje (determinantinis tipas, vienodžiau bręsta), tinkamumas nuimti derlių kombainais – tai veiksniai, kurių negalima ignoruoti, norint užauginti gausų derlių. Danijos firmos „Danisco Seed“ išvesta derlinga ankstyvoji, atspari išgulimui (normaliomis oro sąlygomis) Eiffel žirnių veislė įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Derlingos ir Pinochio, Delta (standartas) ir kitos pusiau belapių žirnių veislės.

Žirniams reikia nepiktžolėtų, derlingų ir nerūgščių dirvų. Netinka molinga, smarkiai nujaurėjusi bei supuolusi dirva. Tinkama sėjomaina – po vasarojaus arba žieminių javų. Netinkama – po dobilų ar kitų ankštinių augalų. Į tą patį lauką žirnius galima sėti tik po 5–6 metų. Į 1 ha sėjama 160–220 kg daigių sėklų, kad 1 m2 augtų 70–80 augalų. Jeigu 1 m2 auga tik 50 ar mažiau žirnių, kyla pavojus jiems išgulti ir be liūties.

Geras žirnių derlius užaugs tik tinkamai patręštoje dirvoje. Kalio ir fosforo trąšos žirniams būtiniausios. Trūkstant kalio, blogai vystosi ankštys, gelsta lapai. Vienai tonai grūdų užauginti reikia 45–60 kg azoto, 17–20 kg fosforo, 35–40 kg kalio, 8–13 kg magnio. Reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip varis, boras, molibdenas ir kiti.

Profesionali žirnių apsauga – didelio grūdų derliaus pagrindas. Piktžolėms naikinti naudojami šie herbicidai: stompo (2 l/ha) ir bazagrano 480 (1 l/ha) mišinys, agilas (1 kg/ha), gezagardas (2–3 kg/ha), fiuziladas forte (1,5–2,0 kg/ha). Naudojami insekticidai žirniams nuo kenkėjų apsaugoti: fastakas (0,2–0,3 kg/ha), aktara (0,07–0,09 kg/ha), decis (0,2–0,3 kg/ha). Ligų kontrolė – tai sėklų beicavimas, tinkama sėjomaina ir gera agrotechnika.

Nuėmimo technologijos

Anksti ir vienodame gylyje pasėti žirniai dažnai subręsta vienu metu. Tai nulemia orai. Kai liepa sausa ir karšta, rugpjūčio pradžioje žirnių derlių sėkmingai galima nuimti tiesiog javų kombainu. Kai liepa lietinga ir šalta, žirnių branda užsitęsia iki rugpjūčio pabaigos ar net vėliau. Kai žirnių brendimo pabaigoje oras lietingas, jie dažniausiai visiškai sugula, ir nupjauti juos kombainais be didelių grūdų nuostolių neįmanoma.

Prancūzų firma „Bouchard Sund Europe“ gamina specialų žirnių rautuvą-rinktuvą Sund 600. Šis įrengimas montuojamas ant kombaino pjaunamosios. Veikimo principas kaip juostinio transporterinio rinktuvo. Gaminami nuo 3,35 iki 6,10 m darbinio pločio žirnių rautuvai-rinktuvai. Analogiškos paskirties prietaisą gamina ir Vokietijos firma „Zurn“. Kūlimo metu lenkti pirštai pakelia ir išrauna sugulusius žirnius, kurie pjaunamosios sraige ir nuožulniuoju transporteriu nukreipiami į kombaino kuliamąją. Tokie rinktuvai-raunamosios tinka ir pradalgėms surinkti (taikant atskirtinę žirnių nuėmimo technologiją).

Sugulusius žirnius galima nuimti ir anglų firmos „Shelbourne Reynolds“ šukuotuvėmis. Gaminamos RX ir CX serijų (darbinis plotis nuo 3 iki 8,4 m) ir naujosios CVS serijos šukuotuvės. Pastarųjų darbinis plotis nuo 4,88 m (CVS 16) iki 9,75 m (CVS 32). Minėtos šukuotuvės tinka visų tipų Vakarų šalių gamybos kombainams. Pastaraisiais metais šukuotuves pradėjo gaminti ir Argentinos firma „Mainero“. Keletas jų jau įvežta į šalį. Pernai šios šukuotuvės dirbo Kauno, Kėdainių, Pakruojo rajonuose.

Gaila, kad vertingos priemonės (jau net ne naujovės) neranda platesnio kelio į gamybą, nes, pavyzdžiui, šukuotuvės leistų padidinti kombaino našumą mažiausiai dvigubai (darbinis greitis 8–12 km/val.), sutaupyti apie 40 proc. degalų. Šukuotuvės tinka ir varpiniams javams, sėmeniniams linams, sėklažolėms nuimti.

Siekiant sumažinti grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti jų nuėmimo laiką ir būdą (javapjūtės techniką). Agronomai rekomenduoja subrendusius žirnius nuimti per 5 dienas, nes, suvėlinus žirnių pjūtį 5 dienomis, dėl didesnių grūdų nuostolių derlius sumažėja apie 3 proc., o pjūtį suvėlinus 10 dienų, grūdų derlius sumažėja 7 proc. Tačiau nereikia pradėti per daug anksti žirnių kulti, kol dar daug žalių ankščių.

Desikacija ar atskirtinis būdas?

Kai branda vėluoja arba žirniai bręsta netolygiai, pasėlį galima desikuoti – cheminėmis medžiagomis pagreitinti augalų lapų ir stiebų džiūvimą. Kol nebuvo raundapo, vienas efektyviausių desikantų buvo reglonas, turintis 20 proc. veikliosios medžiagos dikvato. Tai kontaktinio veikimo preparatas, naudojamas ir kaip herbicidas dviskiltėms piktžolėms naikinti. Pastaruoju metu rekomenduojamas desikantas – reglone super 150 SL (veiklioji medžiaga dikvatas – 150 g/l).

Jeigu žirniuose piktžolių yra 50–100 vnt/m2, reglono pakanka 2,5 l/ha, jeigu daugiau – 4 l/ha, reglono super norma žirniams 2–3 l/ha. Purškiama, kai paruduoja 75 proc. ankščių. Po 6–8 dienų derlių galima nuimti kombainais. Reglonu desikuotus žirnius galima vartoti po 2 savaičių. Raundapas efektyvus, naikinant paprastuosius varpučius ir kitas sunkiai išnaikinamas piktžoles. Jo norma, priklausomai nuo piktžolių kiekio, 2–4 l/ha. Desikacija raundapu ne tik paankstins žirnių brandą, bet ir sunaikins piktžoles. Tačiau desikacija bet kokiu herbicidu kainuoja per 100 Lt/ha, be to, teršiama aplinka.

Desikaciją gali pakeisti ir atskirtinis nuėmimo būdas, ypač jei pasėlyje daug žaliosios masės. Į pradalges žirniai pjaunami savaitę anksčiau negu kombainais, kai subręsta 60–75 proc. ankščių. Priklausomai nuo oro sąlygų, žirnių pradalgės renkamos ir kuliamos po 2–4 dienų. Kombaine SK-5 geriau naudoti juostinius rinktuvus PPT-3A negu būgninius A54-102. Šis būdas yra rizikingas, nes esant lietingam orui, pradalgės blogiau džiūsta, žirniai gali jose sudygti. Be to, žirniams į pradalges pjauti trūksta javapjovių. Svarbu ir tai, kad, taikant atskirtinę technologiją, grūdų nuostoliai beveik dvigubai didesni. Tyrimai parodė, kad šios technologijos bendri nuostoliai sudarė 6,8–9,8 proc., o nuimant žirnius kombainu, tik 2,7–5,4 proc.

Tiesioginis žirnių nuėmimas

Nuimant derlių tiesioginiu būdu, žirniai kombainais pjaunami tada, kai 80–90 proc. ankščių yra subrendusios, o grūdų drėgnumas apie 20 proc. Pagulusius vidutinio aukščio žirnius geriau pjauti skersai vyraujančios pagulimo krypties, o trumpus (iki 40 cm aukščio) – prieš pagulimo kryptį arba 45o kampu į ją. Pjovimo (ražienos) aukštis 5–10 cm. Laukai turi būti išlyginti ir neakmenuoti. Nedaug pagulusiems žirniams nupjauti galima naudoti pakeltuvus, kurie tvirtinami ant pjovimo aparato pirštų.

Pakeltuvai yra visuose Vakarų valstybių kombainuose ir kai kuriuose NVS šalių kombainuose bei javapjovėse. Priklausomai nuo žirnių aukščio, jie tvirtinami ant kas antro, kas trečio pjovimo aparato piršto. Pakeltuvai turi būti pritvirtinti vienodame aukštyje, dirbant lengvai liesti dirvos paviršių. Kombainai sparčiau dirba, kai pagulę žirniai pjaunami atvirais arba dvidalgiais pjovimo aparatais. Jei žirniai labai išgulę, lenktuvus reikia perstumti 50–60 cm prieš pjovimo aparatą, o grėblių tiesiuosius pirštus perstatyti 15o kampu atgal. Lenktuvų sukimosi linijinis greitis, pjaunant žirnius, turi būti 1,2–1,5 karto didesnis negu kombaino važiavimo greitis.

Kuliant neskaldyti grūdų!

Kita svarbi problema – žirnių, ypač sausų, suskaldymas kūlimo metu. Ypač dėmesingai reikia reguliuoti kūlimo aparatą ir valomąją. Žirnius, pupas ir kitus ankštinius reikia kulti daug mažesniais būgno sukimosi dažniais negu serijinio kombaino minimalus būgno sukimosi dažnis (kombainu SK-5 pasiekiamas 750–800 min-1 ir yra vos ne 2 kartus didesnis negu reikalingas, kuliant sausus žirnius). Perkant Vakarų valstybių kombainus, galima užsisakyti specialius reduktorius kūlimo būgno greičiui sumažinti.

Žirnių grūdų suskaldymas (S) priklauso nuo grūdų drėgnio (wg) ir kūlimo būgno apskritiminio greičio (vb). Kreivės gautos, atlie­kant tyrimus su 0,6 m skersmens kūlimo būgnu. Tyrimai parodė, kad, sukant būgną 410 min-1 dažniu, suskaldytų grūdų buvo 1,3 proc., o 820 min-1 – 20 proc. Gamybinėmis sąlygomis kuliant sausus žirnius, grūdų suskaldoma 2–3 kartus daugiau negu laboratoriniuose bandymuose (vien tik kūlimo aparate), nes dalis grūdų kartu su neiškultomis ankštimis grąžinama pakartotiniam kūlimui. Be to, grūdus žaloja sraigės, elevatoriai ir kitos kombaino darbinės dalys. Siekiant sumažinti nuostolius, valomųjų sietus ir kitus reguliavimo parametrus reikia parinkti tokius, kad būtų galima atskirti suskaldytus grūdus nuo sveikųjų, o suskaldytąją frakciją panaudoti gyvuliams šerti.

Kuliant sausus žirnius, kūlimo būgno greitis (vb) sveikų grūdų dygimo energijai (De) ir daigumui (D) turi nedidelės įtakos, tačiau, kuliant drėgnus žirnius, didesnis kūlimo būgno spragilų greitis labiau pažeidžia jų gemalą, todėl žirnių sėklų dygimo energija ir daigumas būna mažesni.

Yra keletas būdų kombaino SK-5 kūlimo būgno greičiui sumažinti. Pigiausias, nors ir imlus darbui, – sukeisti vietomis būgno pavaros skriemulius. Tačiau ir sukeitus juos, mažiausias būgno sukimosi dažnis bus 500–520 min-1, kuris sausiems žirniams kulti per didelis. Be to, ūkininkai augina ne tik žirnius, bet ir varpinius javus, kmynus, rapsus ir kitus augalus, kuriems kulti vėl reikės skriemulius sukeisti vietomis. Dažnas keitimas ne tik trukdo javapjūtei, bet greitai iš rikiuotės išveda hidraulinės sistemos sandarinimo žiedus. Todėl reikia naudoti specialų reduktorių būgno greičiui sumažinti. Galima būtų panaudoti ir prietaiso PKK-5 reduktorių, montuojamą kombaino kuliamosios dešinėje pusėje – gausime 4 skirtingus būgno greičius nuo 295 iki 590 min-1. Ta­čiau jų Lietuvoje mažai besurasi.

Kuliant sausus žirnius (grūdų drėg­numas mažesnis negu 18 proc.) kombai­nais, kurių būgno skersmuo 0,6 m, kūlimo būgno sukimosi dažnis turi būti 400–450 min-1, o tarpas tarp būgno ir pobūgnio ­30–28 mm pradžioje, 26–24 mm viduryje ir 14–12 mm gale. Kuliant drėgnesnius žirnius, sukimosi dažnis didinamas iki 500 min-1, o tarpas tarp būgno ir pobūgnio sumažinamas 1–2 mm.

Norint, kad žirnių grū­dai būtų mažiau žalo­jami, reikia viršutinio ir apatinio sietų žvynus atidaryti 18–20 mm. Viršutinio sieto ilgintuvo tvirtinimo sky­lė – antra nuo viršaus, o tarpai tarp plokštelių – 18 mm. Ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnis didinamas iki 680–700 min-1. Konkrečius parametrus reikia pasirinkti pagal oro sąlygas ir pasėlio būklę.

Kadangi šalyje dirbama įvairiais kombainais, kurių yra net 14 tipų su skirtingais kūlimo būgno skersmenimis (nuo 0,43 iki 0,80 m), todėl kuliant žirnius, skirtingo skers­mens būgno sukimosi dažnis irgi turi būti skirtingas: kuliant sausus žirnius – 12–13 m/s, drėgnus – 14–16 m/s.

Džiovinimas

Iškulti žirniai valomi ir, jeigu yra drėgnesni kaip 17 proc., būtinai džiovinami. Geriausiai tinka aktyviosios ventiliacijos įrenginiai. Džiovinimo pradžioje tikslinga pūsti žemesnės temperatūros, bet sausesnį orą. Grūdų drėgnumui artėjant prie kondicinio, pučiamo oro temperatūra didinama, bet ne daugiau kaip iki 40o C. Jeigu drėgnus žirnius džiovinsime šiluminėmis džiovyklomis, reikia žinoti, kad vienu perleidimu per džiovyklą ankštinių javų grūdų drėgnio negalima sumažinti daugiau kaip 2–3 proc. Sėklų įkaitimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 30–35o C. Po kiekvieno džiovinimo grūdus reikia per 5–6 valandas ataušinti, kad nesutrūkinėtų odelė. Ataušintų žirnių temperatūra gali būti 8–9 laipsniais aukštesnė už aplinkos.

Valant žirnius, valomųjų sietus reikia parinkti taip, kad viršutiniuose sietuose atskirtume stambias, o apatiniuose – smulkias priemaišas ir piktžolių sėklas.