Produktų užšaldymas – gana paprastas ir efektyvus produkcijos saugojimo būdas bei pigiausias perdirbimo procesas. Švedų mokslininkų duomenimis, užšaldyti vieną toną žaliavos iki –18° C kainuoja 2,3 sąlyginių piniginių vienetų, o ją išlaikyti (esant –18° C) per parą – 0,05 sąlyginių piniginių vienetų. Energijos poreikis konservuojant šalčiu yra 2,5 karto mažesnis negu pasterizuojant ir 3 kartus mažesnis negu sterilizuojant. Nors vaisiams džiovinti sunaudojama mažiau energijos, tačiau užšaldyta produkcija išsiskiria maistingumu ir puikiai išlaiko skonį. Vienai tonai braškių užšaldyti ir išlaikyti iki 6 mėnesių sunaudojama apie 6 000 kWh elektros energijos.

Šiuolaikinės šaldymo technologijos yra labai pažengusios į priekį. Lietuvoje jau yra taikoma užšaldymo skystu azotu technologija – taip užšaldomos miško gėrybės. Anot mūsų gamybininkų ir lenkų mokslininkų, toks šaldymo būdas yra labai patogus, greitas, bet, deja, labai brangus. Tokiu metodu galėtume šaldyti tik labai brangius ir vertingus produktus. Atlikti tyrimai parodė, kad braškių uogų konsistencija ir skonis išlieka geriausi, taikant minėtą užšaldymo būdą. Vienintelis trūkumas – skystame azote užšaldytos uogos būna trapesnės ir nuo mechaninio smūgio gali lengvai sutrupėti.

Žemą temperatūrą palaikyti hermetinėmis sąlygomis – toks būdas yra palyginti pigus. Nors produktų užšaldymas oru nėra perspektyvus, nes nepakankamai intensyvus, tačiau pramonėje dar gana daug kur naudojami greito užšaldymo aparatai, kuriuose šaltnešis yra oras. Užšaldymo temperatūra juose turi būti ne mažesnė kaip –40° C. Laikymo metu produktuose turi būti palaikoma stabili –18° C arba žemesnė temperatūra.

 
Atšildytų vaisių ir uogų kokybė priklauso nuo jų savybių užšaldymo pradžioje, užšaldymo greičio, laikymo temperatūros ir trukmės. Kadangi užšaldant ir laikant negrįžtamai pakinta produktų kokybiniai rodikliai, visiškai atgauti pradinių savybių nepavyksta netgi atšildant optimaliomis sąlygomis. Atšildomų vaisių ir uogų sudėties ir savybių pakitimus lemia audinių skysčio pasišalinimas, ištirpintų vitaminų, azotinių ekstraktinių medžiagų, mineralinių komponentų nuostoliai, biocheminiai ir mikrobiologiniai procesai.

Dėl minėtų pakitimų gali suprastėti produktų maistinė vertė, konsistencija, skonis ir aromatas. Konkrečias atšildymo sąlygas parinkti yra gana sunku. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad gera produkto kokybė išlieka, veikiant jį aukšto dažnio elektromagnetiniu lauku. Tyrimai atlikti su dviejų braškių veislių uogomis. Nes būtent užšaldytų braškių kokybė ypač pasikeičia atšildymo metu.

 
Mažesni ištekėjusių sulčių nuostoliai nustatyti Elkat ir Honeoye uogose, kurios buvo atšildytos aukšto dažnio bangomis (ADB). Atšildant uogas 10 min. 60° C temperatūros vandenyje (sandarioje taroje), sulčių netektis yra 20 proc. didesnė. Tuo tarpu 15° C temperatūroje atitirpinamos uogos netenka 2–2,6 karto daugiau sulčių. Šitaip atšildytos uogos yra prasčiausios išvaizdos.

Atitirpinimo būdai taip pat turi įtakos braškių uogų cheminei sudėčiai. Labiausiai keičiasi vitamino C ir antocianinų, kurie nulemia uogų spalvą, kiekis. Lyginant su šviežiomis uogomis, mažesni vitamino C nuostoliai nustatyti uogose, atitirpintose aukšto dažnio bangomis (ADB) − 12–13 proc., antocianinų – 8,4–27 proc. Didžiausi šių biologiškai vertingų medžiagų nuostoliai buvo 60° C temperatūroje atšildytose uogose. Šiuo būdu atšildytos Elkat uogos yra saldesnės ir turi daugiau tirpiųjų sausųjų medžiagų, nuo kurių priklauso veislių technologinės savybės.
Elektromagnetinio lauko energija šildo visą produktą vienodai, todėl sutrumpėja atšildymo laikas, mažesni masės ir ištirpusių komponentų nuostoliai, optimalios sanitarinės ir higieninės sąlygos.

Labai svarbu, kad užšaldymui ir tolimesniam laikymui būtų imami tik tinkami, geros pradinės kokybės produktai. Užšaldytos uogos gali atrodyti geros kokybės, tačiau jei po atšildymo pasidaro nekokybiškos, matyt, buvo arba netinkama veislė ir bloga uogų pradinė būklė, arba nesilaikyta šaldymo ir laikymo režimų. Todėl užšaldymui būtina parinkti gražiai nusispalvinusias, visiškai sunokusias, bet tvirtas uogas, kurios turi būti geros prekinės išvaizdos ir puikios vidinės kokybės. Taip pat labai svarbu parinkti tinkamus uogų paruošimo būdus, kurie ne tik padės praplėsti užšaldytų produktų asortimentą, bet ir turės įtakos produkto prekinei išvaizdai ir kokybei.