23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/06
Sodo produkcijos rinka Norvegijoje
  • Vilma VENCKUTONYTĖ
  • Mano ūkis

Bendras obuolių, kriaušių, slyvų ir vyšnių derlius 2005 metais Norvegijoje siekė 8,179 tūkst. tonų. Tai yra 32 proc. mažiau negu užpernai ir 13 proc. mažiau negu 2003 metais. Tokio prasto vaisių derliaus Norvegijoje nebuvo nuo 1999 metų, kuomet užderėjo tik 8,094 tūkst. tonų vaisių.

Vaisių derliaus prognozės buvo koreguojamos viso sezono metu, o duomenis apie vaisių supirkimo apim­tis viso sezono metu periodiškai siuntė didmeninės prekybos atstovai, vaisių sandėliavimo ir pakavimo įmonės. Pernai šalyje buvo tikėtasi surinkti 12 proc. daugiau vaisių negu faktiškai surinkta.


Obuoliai


Pirmosios klasės obuolių pernai Norvegijoje surinkta 6,843 tūkst. tonų, iš jų į gamyklas perdirbimui priduota 201 tona. Apie 77 proc. visų obuolių, pristatytų perdirbti, buvo Gravenstein veislės. Gamyk­loms pernai buvo tiekiama ir nemažai Aroma veislės obuolių. Tiesa, praėjusį sezoną jie neturėjo veislei būdingos spalvos ir vos atitiko pirmosios klasės reikalavimus.


Vidutinė norvegiškų obuolių rinkos kaina pernai siekė 4,55 Lt (10,31 kronos) už kilogramą ir buvo 0,37 Lt (0,85 kronos) aukštesnė už Norvegijoje nustatytą bend­rąją sutartinę kainą bei 0,61 Lt (1,38 kronos) aukštesnė už 2004 m. rinkos kainą.


Kriaušės


Norvegiškų kriaušių produkcijos apimtys pernai ir toliau mažėjo: buvo parduota tik 205 tonos. Maža to, tarp jų nebuvo nė vienos tonos pirmosios klasės kriaušių.


Prognozuojama, kad ateityje didžiausią paklausą turės Clara Frijs ir Ingeborg veislių kriaušės (pernai buvo parduota atitinkamai 10 ir 3 tonos).


Regis, Norvegijos kriaušių augintojai jau nuleido rankas, bandydami išsilaikyti konkuruodami su užsienietiškų kriaušių importu. Ateityje vietiniams kriaušių augintojams bus dar sunkiau apsaugoti Norvegijos rinką nuo importinių vaisių, nebent bus sparčiai imtasi sodinti naujus kriaušynų plotus.


Sutartinė nustatyta kriaušių kaina Norvegijoje pernai siekė 4,20 Lt (9,64 kronos), rinkos kaina buvo šiek tiek aukštesnė – 4,35 Lt (9,79 kronos) už kilogramą (0,88 Lt arba 1,97 kronos daugiau negu 2004 m. rinkos kaina).


Slyvos


Šalyje išaugintų slyvų pernai realizuota 791 tona. Tai yra 18 proc. mažiau negu 2004 metais ir 5 proc. mažiau negu 2003 metais. Opal veislės slyvos praėjusiais metais užderėjo gausiausiai – jų nuskinta 262 tonos. Victoria veislės slyvų Norvegijoje pernai priskinta 209 tonos, Mallard – 128, Jubileum – 98 tonos.


Slyvų kokybė pernai nebuvo pati geriausia, bet jas pirko puikiai. Vidutinė parduodamų slyvų rinkos kaina pernai siekė 8,56 Lt (19,31 kronos), t.y. 3,03 Lt (6,81 kronos) daugiau už sutartinę kainą ir 0,70 Lt (1,58 kronos) daugiau negu 2004 metų rinkos kaina.


Vyšnios


Norvegiškų nykštukinių vyšnių praėjusį sezoną parduota 340 tonų, iš jų beveik trečdalis (110 tonų) buvo eksportuota. Pastaraisiais metais valstybė, skatindama eksportą, nykštukinėms vyšnioms augin­ti skyrė kelis milijonus kronų. Prieš praėjusį sezoną valdžios atstovų buvo pasakyta, kad, jei vyšnių eksportas neatneš gerų rezultatų, parama šiam sektoriui bus nutraukta. Po tokio valdžios pareiškimo vyšnių eksportuotojams teko gerokai pasitempti. Visoje šalyje nykštukinių vyšnių kainos buvo užkeltos, kad sumažėtų pirkėjų gretos vietinėje rinkoje, o uogų supirkta iš daugiau augintojų, siekiant išvengti galimo kainų dempingo.


Pernai sunokusios nykštukinės vyšnios nebuvo itin kokybiškos, todėl eksportuojant uogas, sulaukta daug skundų. Kai kuriose šalies vietovėse šių uogų pardavėjams dėl to kilo didelių problemų, nes dėl masinių skundų vyšnių kaina buvo sumažinta vidutiniškai iki 2,67 Lt (6 kronų) už kilogramą. Pagrindinės praėjusių metų nesėkmių priežastys – uogų puvimas ir trūkinėjimas.


Parengta pagal „Gartner Yrket“