Abiejose šalyse uogos dažniausiai perkamos turguose, kur paprastai jos būna geresnės kokybės negu parduotuvėse. Jei uogos ir minkštieji vaisiai transportuojami ir laikomi nusižengiant reikalavimams, jie itin greitai praranda prekinę išvaizdą ir sugenda. Reikia pripažinti, kad parduotuvės – tarpinė grandis tarp augintojo ir vartotojo – padaro ne viską, kad užtikrintų nepriekaištingą šios rūšies produktų kokybę. Tuo tarpu turguose greičiau reaguojama į vaisių ir uogų pasiūlą bei jų kokybės pokyčius, nustatomos pirkėjui palankesnės kainos.

Tradiciniai ir egzotiniai – vienodai populiarūs

Lietuvoje 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad dažniau perka mūsų klimato zonos vaisius ir uogas, 37 proc. – citrusinius vaisius, bananus ir vynuoges. 11 proc. respondentų neteikė prioriteto kuriai nors minėtų produktų grupei. Latvijoje atlikta apklausa parodė, kad pusė pirkėjų dažniau renkasi mūsų klimato zonos vaisius, tiek pat – pietinių kraštų vaisius. Jauni pirkėjai iki 30 m. teikia pirmenybę pietuose išaugintiems vaisiams, vyresni – išaugintiems mūsų klimato zonoje.

Pirmenybė teikiama obuoliams

Obuolius, kaip dažniausiai perkamus vaisius, nurodė 19 proc. miesto ir 14 proc. Lietuvos kaimo gyventojų. Kriaušių perkama rečiau. Jas paminėjo 9 proc. miestiečių ir 6 proc. kaimiečių. Iš uogų dažniausiai perkamos vynuogės (13 proc. apklaustųjų). Braškėms pir­me­ny­bę teikia 9 proc. respondentų. Kad braškės pagal pirkimo dažnumą yra tik antroje vietoje, tikriausiai lemia jų vartojimo sezoniškumas. Braškių rinkoje gausu būna gana trumpai – apie mėnesį. Serbentai ir avietės tarp dažniausiai perkamų uogų nepatenka.

Iš citrusinių vaisių Lietuvoje populiariausi mandarinai. Juos tarp dažniausiai perkamų vaisių nurodo 20 proc. kaimo gyventojų ir 10 proc. miestiečių. Banananams pirmenybę teikia 11 proc. apklaustųjų. Lat­viai dažniausiai perka obuolius, citrusus, bananus, braškes ir vynuoges.

Užsiaugina patys vartotojai

Savo išaugintus vaisius ir uogas, kaip pagrindinį apsirūpinimo šaltinį, nurodė 68 proc. Lietuvos kaimo gyventojų. Tarp miestiečių šis rodiklis siekia 46 procentus. Mūsų klimato zonos vaisių visai neperka 17 proc., o uogų 26 proc. Lietuvos kaimo respondentų.

Latviai taip pat nemažai vaisių užsiaugina nuosavuose soduose. Savo išaugintais serbentais apsirūpina 68 proc. respondentų, obuoliais – 44, braškėmis – 35 procentai.

Dauguma Lietuvos pirkėjų – 71 proc. miestiečių ir 53 proc. kaimiečių – uogas vartoja šviežias, 27 proc. miesto ir 18 proc. kaimo gyventojų dalį nupirktų uogų perdirba. Vien perdirbti uogas perka 2 proc. miestiečių ir 29 proc. kaimiečių. 72 proc. latvių nupirktas uogas suvartoja šviežias, likusieji vartoja ir šviežias, ir perdirba. Perdirbti uogas perka tik vyresni negu 30 m. amžiaus gyventojai.

Nėra poreikio uogoms ne sezono metu

Lietuvoje nepopuliarios ne sezono metu išaugintos uogos. Jų visiškai neperka 7 proc. miestiečių ir net 61 proc. kaimiečių. Bent kartą per savaitę ne sezono metu išaugintas uogas perka 5 proc. miestiečių, bent kartą per mėnesį – 20 proc., dar rečiau – 68 proc. 39 proc. kaimo gyventojų ne sezono metu išaugintų uogų nusiperka rečiau negu kartą per mėnesį. Latvijoje ne sezono metu išaugintos uogos taip pat nepopuliarios. Tik 16 proc. latvių jas perka bent kartą per savaitę, 38 proc. – bent kartą per mėnesį. Nevienodas ne sezono metu pateikiamų uogų poreikis tarp skirtingų amžiaus grupių atstovų. Dažniau jas perka jaunesni pirkėjai, rečiau – vyresni.

Vaisiai perkami dažniau

Lietuvoje bent kartą per savaitę vaisius perka 71 proc. miestiečių ir 39 proc. kaimiečių, kartą per mėnesį – atitinkamai 22 ir 17 proc., rečiau – 7 ir 22 procentai. Dar labiau skiriasi miesto ir kaimo gyventojų sezono metu išaugintų uogų pirkimo dažnumas. Kasdien jas perka 12 proc. miesto ir 5 proc. kaimo gyventojų, bent kartą per savaitę – atitinkamai 73 ir 10 proc., rečiau – 15 ir 58 procentai.

53 proc. respondentų Latvijoje vaisius perka bent kartą per savaitę, 34 proc. – kartą per mėnesį, 16 proc. – rečiau. Įprastu laiku užaugintas uogas (braškes, avietes, serbentus) kasdien perka 38 proc. respondentų, kartą per savaitę – 41, rečiau – 19 procentų.

Apklausa parodė, kad didžiausias poreikis yra šalyje išaugintai produkcijai. Dauguma (80 proc.) Lietuvoje apklaustųjų gyventojų, esant galimybei, rinktųsi Lietuvoje išaugintus vaisius ir uogas. Vidutiniškai 84 proc. Latvijos respondentų nurodė, kad jie pirmenybę teiktų latviškai produkcijai, tuo tarpu jauniausieji vartotojai (iki 30 m. amžiaus) į kilmės šalį mažiau kreipia dėmesio.

Nei per brangi, nei per pigi

Dauguma Lietuvos ir Latvijos respondentų renkasi vidutiniškai kainuojančią produkciją. Tai atspindi ir gyventojų pajamas, ir esamos produkcijos kokybę. Paprastai vidutiniškai kainuoja vidutinės kokybės produkcija. 81 proc. respondentų Lietuvoje perka vidutiniškai kainuojančius vaisius ir uogas, 8 proc. renkasi pigius, 11 proc. – brangius. Latviai dar labiau linkę taupyti – brangią produkciją renkasi mažiau negu 2 proc. latvių.

Turguje ar parduotuvėje

Apibendrinus duomenis nustatyta, kad Lietuvoje vaisiai dažniausiai perkami dideliuose prekybos centruose, o uogos – turguose. Skiriasi Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų populiariausios pirkimo vietos. Populiariausius vaisius, obuolius 40 proc. miestiečių dažniausiai perka prekybos centruose, 4 proc. – mažose parduotuvėse, 25 proc. – turguje, 4 proc. – tiesiai iš augintojų. Savo išaugintiems obuoliams pirmenybę teikia daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) miestiečių.

Kaimo gyventojai dažniausiai vartoja savo išaugintus obuolius (63 proc.) arba perka iš augintojų (25 proc.). Tik po 4 proc. kaimiečių obuolius dažniausiai perka prekybos centruose, mažose parduotuvėse ir turguose. Panašios tendencijos ir apsirūpinant kriaušėmis.

Vyšnias, trešnes, braškes, avietes ir serbentus Lietuvos miesto gyventojai dažniausiai perka turguose arba vartoja savo išsiaugintus. Kaimo gyventojai minėtų vaisių ir uogų dažniausiai užsiaugina patys, dalis nusiperka iš augintojų arba turguose.

Latviai mėgsta turgų

Latvijos turgūs – populiariausia vaisių ir uogų pirkimo vieta. Obuolius miesto gyventojai dažniausiai perka turguose (33 proc.) ir prekybos centruose (22 proc.), kriaušes – prekybos centruose (50 proc.) ir turguose (33 proc.). Vyšnios, trešnės ir uogos dažniausiai perkamos turguose.

 
Latvijos kaimo gyventojai vaisius ir uogas dažniausiai perka turguose. Tiesiogiai iš augintojų perka panaši dalis miesto ir kaimo gyventojų (6–17 proc.). Nepopuliaru vaisius ir uogas pirkti mažose parduotuvėse: tik 2 proc. miesto ir 7 proc. kaimo respondentų nurodė, kad čia dažniausiai perka obuolius, o 3 proc. miestiečių – vyšnias ir trešnes. Prekybos centruose vaisius ir uogas miestiečiai perka dažniau negu kaimiečiai.

Abiejose šalyse didžioji dalis pirkėjų domisi vaisių ir uogų kilmės šalimi ir noriau renkasi išaugintus vietoje. Tai leidžia vietos augintojams sėkmingai konkuruoti su importuojama produkcija. Ši galimybė ne visada realizuojama dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Stambieji prekybininkai dažnai tiekėjais noriau renkasi užsienio partnerius, galinčius aprūpinti dideliais produkcijos kiekiais ištisus metus. Tuo tarpu mažosioms parduotuvėms vaisių ir uogų prekyboje, kaip parodė apklausos, tenka labai nedidelis vaidmuo. Vietos augintojų produkcijos pardavimą prekybos tinkluose turėtų palengvinti kooperacija. Keblumų konkuruojant su importine produkcija kyla ir dėl prastokos vietinių vaisių ir uogų kokybės. Gerinant produkcijos kokybę, augintojai turėtų patobulinti esamus technologinius elementus ir įdiegti nemažai mokslo naujovių. Svarbu visa tai atlikti efektyviai, kuo mažiau didinant produkcijos savikainą.