Pernai AB „Lytagra“ skyrė lėšų moksliniams gamybiniams tyrimams, kad būtų nustatyta, kaip skirtingomis pjūties sąlygomis optimaliai sureguliuoti kombainus New Holland. Tyrimų rezultatais iš dalies galės pasinaudoti Massey Ferguson, Fend, Deutz Fahr kombainus turintys ūkininkai, nes jų kūlimo-separavimo sistema yra labai panaši į kombaino New Holland.

Lietuvoje populiariausi yra New Holland CS 540 ir New Holland CX 860 kombainai. Kombainai TC priskiriami prie mažo, CS – vidutinio, CX – laidžių ir CR – prie labai laidžių kombainų. Mažo laidumo kombainai per sezoną gali nupjauti apie 180 ha, vidutinio – iki 250 ha, laidūs – dvigubai daugiau. 2005 m. Vokietijoje kombainas New Holland CR 980 per darbo valandą prikūlė 70 t kviečių.

Svarbiausioji kombainų dalis yra kūlimo aparatas, kurį sudaro kūlimo būgnas ir pobūgnis. Nuo kūlimo aparato laidumo priklauso pjaunamosios plotis, klavišų ir sietų skaičius valytuve ir t. t. Kūlimo aparatas – tai kombaino širdis, jo darbas turi didžiausią įtaką iškultų grūdų kokybei ir nuostoliams.

Kūlimo aparato laidumą riboja leistinoji spragilo apkrova, kuri priklauso nuo būgno masės, skersmens, variklio galios, pobūgnio konstrukcijos. Platūs būgnai, prie kurių pritvirtinta dešimt spragilų, yra laidžiausi. Kūlimo aparato laidumą galima padidinti, sumažinus tarpą tarp būgno ir pobūgnio bei padidinus būgno sukimosi dažnį, tačiau tada daugiau sutrupinama šiaudų, sužalojama grūdų, padidėja kratik­lių ir valytuvo apkrova bei grūdų nuostoliai. Keičiant kūlimo aparato technologinius reguliavimo parametrus, ne tik didinamas laidumas, bet, pirmiausia, gerinami kūlimo kokybiniai rodikliai: grūdų nuostoliai, grūdų sužalojimas, šiaudų sutrupinimas, grūdų separavimas pro pobūgnį.
Kūlimo aparatą būtina taip sureguliuoti, kad pro pobūgnį prabirtų ne mažiau kaip 80 proc. iškultų grūdų. Grūdų separavimas pro pobūgnį priklauso nuo jo paviršiumi slenkančio javų sluoksnio storio ir būgno sukimosi dažnio. Tarpo tarp būgno ir pobūgnio įtaka grūdų separavimui yra mažesnė.

Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad pro plonesnį kuliamų javų sluoksnį išbyra daugiau grūdų, tačiau grūdų sužalojimas neviršija leistinosios 2 proc. ribos, kai į kūlimo aparatą tiekiama daugiau kaip 2 kg·s-1 kviečių. Sužalotų grūdų trupiniai nespėja prabirti pro pobūgnį, jie yra numetami ant kratiklių. Norint, kad ir ant kratiklių šiauduose tarp esančių grūdų trupiniai neviršytų 2 proc., į kūlimo aparatą reikia tiekti daugiau kaip 4 kg·s-1 kviečių. Nuimant javus, būtina vengti pjauti ne visu pjaunamosios pločiu, tuščių posūkių varsnų galuose ir važiuoti per lėtai.

Kombainuose New Holland CX už kūlimo aparato yra rotorinis šiaudų separatorius, kurio spragiliukų judėjimo greitis (25 m·s-1) yra didesnis už kūlimo būgno spragilų pobūgnio paviršiumi stumiamų šiaudų greitį. Separatorius ne tik atskiria grūdus nuo šiaudų, bet ir iškulia varpose likusius neiškultus grūdus, todėl kūlimo būgno spragilų bendroji apkrova gali būti apie 20 proc. didesnė už vienabūgnio kūlimo aparato. Daugiabūgnių kombainų kūlimo ir grūdų separavimo sistemų technologiniams reguliavimams reikia skirti didesnį dėmesį, kad nebūtų per daug sutrupinami sausi šiaudai ir sužalojami grūdai. Daugiabūgniai kūlimo aparatai yra ne tik laidesni, bet ir, nuimant javus nepalankiomis sąlygomis, jų darbo kokybiniai rodikliai yra pastovesni.

Pernai tirta, kaip dirba kombainai New Holland CX. Kombainininkams darbo metu dažniausiai tenka keisti važiavimo greitį. Tyrimais nustatyta, kad, keičiant kombaino važiavimo greitį nuo 3,0 iki 5,2 km/val., sausų kviečių Širvinta 1 bendrasis grūdų sužalojimas sumažėjo iki 1,8 proc. Grūdų sužalojimui turėjo įtakos suvėlinta pjūtis, trapūs šiaudai. Tyrimų rezultatai parodė, kad, nuimant sausus kviečius, reikia važiuoti kuo greičiau, bet neviršyti leistinųjų šiaudų kratymo ir nuokulų valymo grūdų nuostolių (0,5 proc.), kurių kitimą rodo kompiuteris.

Kombaino laidumas priklauso nuo kūlimo būgno sukimosi dažnio. Kombainininkai ryte nustato didesnį būgno sukimosi dažnį ir dirbdami jo nekeičia. Vidudienį dėl šiaudų sutrupinimo padidėja valymo ir kratymo grūdų nuostoliai, todėl tenka mažinti kombaino važiavimo greitį. Vidudienį kombainas dirba našiausiai, kūlimo būgno sukimosi dažnį galima sumažinti, o tarpą tarp būgno ir pobūgnio nustatyti, įvertinus varpų iškūlimą.

Tyrimais nustatyta, kad, pjaunant sausus kviečius Pegassos (grūdų drėgnis 15,4 proc.), leistinasis kūlimo būgno sukimosi dažnis yra 750 min-1, nes grūdų sužalojimas dar neviršijo 2 proc. Kviečių Širvinta 1 grūdai yra trapesni, todėl, nuimant sausus kviečius, būgno sukimosi dažnis turi būti ne didesnis kaip 700 min-1, vidutinio drėg­nio kviečius – 750 min-1.

Nuimant vidutinio drėgnio miežius, optimalus kūlimo būgno sukimosi dažnis yra 750 min-1, nes miežių grūdai atsparesni būgno spragilų smūgiams. Javapjūtės pradžioje, kai šiaudai drėgni (apie 35 proc.), kūlimo būgną galima sukti ir 850 min-1 dažniu, esant tarpui tarp būgno ir ­pobūgnio 10 mm. Javapjūtei įpusėjus, kai šiaudai pradžiūsta, sukti 800 min-1 dažniu.

Vidurdienį būgno sukimosi dažnis nekeičiamas, keičiamas tik tarpas tarp būgno ir pobūgnio. Tokiu dienos metu šiaudai yra trapūs, todėl tarpą tarp būgno ir pobūgnio reikia padidinti, tačiau didinimo galimybės yra ribotos. Tyrimais nustatyta, kad, nuimant sausus kviečius Pegassos kombainu New Holland CX 860, optimalus tarpas tarp būgno ir pobūgnio yra 11 mm. Tarpą tarp būgno ir pobūgnio dienos laikotarpyje galima keisti nuo 10 iki 12 mm. Esant nepalankioms sąlygoms, reikėtų didinti būgno sukimosi dažnį, bet nepalikti tarp būgno ir pobūgnio mažesnio kaip 9 mm tarpo.

Kombaino darbo kokybiniai rodikliai labai priklauso nuo valytuvo konstrukcijos ir jo sureguliavimo. Kombainuose New Holland CX įrengtas trisietis valytuvas, kurio sietų plotas 6,5 m2. Jis didžiausias iš visų dabar gaminamų klavišinių kombainų valytuvų plotų.

Kombaino valytuvo laidumas priklauso nuo sietų separacijos ploto, ventiliatoriaus tiekiamo oro srauto, kaskadų skaičiaus ir technologinio proceso valdymo. Valytuvo laiptuota kratomoji lenta yra pirminis grūdų separatorius. Lentos paviršiumi slenkant nuokuloms, dalis grūdų prasiskverbia pro jas. Našiuose kombainuose kratymo lenta pakeista sraigėmis, tačiau sraigės yra transporteris, o ne separatorius. New Holland CX kombaino valytuve kratomosios lentos pirštiniai ardeliai sumažina trumpojo sieto pradžios apkrovą. Grūdai ir smulkūs pelai byra pro pirštinius ardelius, nuo jų nukrenta pelai ir šiaudgaliai. Trumpasis sietas ant jo patekusias nuokulas padalina į dvi nelygias dalis. Grūdai byra pro sieto žvynus ant švytuojančios trumposios kratomosios lentos ir ant apatiniojo žvyninio sieto pradžios. Čia vyksta intensyviausias nuokulų separavimo procesas, nes į tarpą tarp kratomosios lentos ir trumpojo sieto ventiliatorius mažuoju ortakiu pučia orą. Nuokuloms krentant nuo vieno paviršiaus ant kito, oro srautas iš jų atskiria grūdus. Tyrimais nustatyta, kad optimalūs tarpai tarp trumpojo žvyninio sieto yra nuo 8 iki 6 mm. Nuimant drėgnus javus, kūlimo-separavimo būgnai sutrupina mažiau šiaudų, todėl tarpą galima padidinti iki 8 mm, nuimant sausus – tarpai tarp žvynų turi būti 6 mm, kad apatinis sietas būtų mažiau apkrautas nuokulomis. Padidinus tarpus tarp sietų žvynų, ventiliatoriaus rotorių reikia sukti dažniau, kad sieto tarpžvyniuose išliktų toks pat arba truputį didesnis oro srovelių judėjimo greitis. Nuimant trapius javus, pro pobūgnius išbyra daugiau nuokulų, jos skrajesnės, todėl tarpai tarp trumpojo sieto žvynų sumažinami iki 6 mm.

Ventiliatoriaus sukimosi dažniu reguliuojamas pučiamo oro srautas po viršutiniuoju ir apatiniuoju sietų. Tarpai tarp viršutiniojo sieto žvynų keičiami nuo 10 iki 13 mm, o tarp apatiniojo – nuo 7 iki 5 mm. Juo trapesni javai, tuo tarpai tarp žvynų turi būti mažesni, kad nuo sietų būtų nupūsti skrajūs pelai ir šiaudgaliai. Grūdų užterštumas bunkeryje reguliuojamas, pirmiausia, pridarius apatinįjį sietą, o tik po to – pakeitus ventiliatoriaus sukimosi dažnį.
Valytuvas turi būti taip sureguliuotas, kad į varpų sraigę birtų apie 5 proc. iškultų grūdų, nes jie varpų kultuvėje labiausiai žalojami. Todėl tarp valytuvo apatiniojo sieto žvynų palikti mažesnių kaip 6 mm tarpų negalima, nes daug grūdų būtų nupūsta į varpų sraigę.

Nuimant aliejinius ir ankštinius augalus, sėklų ir grūdų švarumą bunkeryje reikia reguliuoti ne pridarant sietus ar ventiliatoriaus pučiamo oro kiekiu, bet pakeičiant apatinį žvyninį sietą štampuotu sietu su apvaliomis skylutėmis. Skylučių skersmuo priklauso nuo grūdų arba sėklų skersmens: žirniams – nuo 12 iki 16 mm, rapsams – nuo 4 iki 6 mm.

Kombainuose klavišinių kratiklių kratymo grūdų nuostoliai priklauso nuo augalų užterštumo piktžolėmis, alkūninių velenų sukimosi dažnio, šiaudų sutrupinimo laipsnio ir grūdų kiekio juose. Kūlimo aparatą reikia taip sureguliuoti ir važiuoti tokiu greičiu, kad ant kratiklių su šiaudais patektų kuo mažiau grūdų. Periodiškai reikia tikrinti kratiklių pavaros diržo įtempimą ir klavišų dangalų švarumą. Užstrigusius dangalų angose šiaudgalius būtina pašalinti. Klavišų priekyje yra užlaida, jos padėtį gali keisti tik labai patyręs kombainininkas.

Kombaino technologinius reguliavimo parametrus valdo kompiuteris. Jo veikimą kiekvienos pjūties pradžioje turi patikrinti žemės ūkio technikos serviso specialistas, nes kombainininkai, ruošdami kombainus žiemai, išima sietus, pobūgnius ir išderina valdymo sistemas, tada kompiuterio rod­menys nesutampa su sistemų technologiniais reguliavimų parametrais.