- Dr. Viktorija STANKŪNIENĖ, dr. Ramutė MIŠEIKIENĖ, Josifas TACAS LVA Melžimo mokymo centras
- Mano ūkis
Ganyklinis laikotarpis trunka 145–155 dienas. Tai laikotarpis, per kurį, tinkamai pasiruošus iš anksto, primelžiama 45–50 proc. viso pieno kiekio. Didelius primilžius vasarą skatina šviežia žolė, grynas oras, karvių judėjimas, saulės spinduliai. Stabilų produktyvumą per visą ganiavos laikotarpį padeda išlaikyti ne tik pakankamas kiekis žolinių pašarų, bet ir tinkamai organizuotas karvių melžimas.
Karvės labai jautrios ilgam varinėjimui. Jeigu ganyklos nutolusios per 1–1,5 km nuo melžimo vietos, genamos karvės pavargsta ir pargintos melžimui tuoj pat sugula. Ypač jautrūs ilgiems vaikščiojimams labai produktyvūs gyvuliai. Primilžiai akivaizdžiai sumažėja, kai varinėjimo takai žvyruoti, akmenuoti. Tuomet gyvuliai junta ne tik didelę įtampą einant, bet ir greitai pradeda šlubuoti. Todėl patartina ganyklas įrengti taip, kad tolimiausias melžiamų karvių ganymo aptvaras nuo melžimo vietos būtų nutolęs ne daugiau kaip 1–1,5 km, o žvyruotus, nelygius varinėjimo takus patartina išlyginti ir užpilti bent 5 cm smėlio sluoksniu. Ganyklos turi būti aptvertos tik lygia viela, kad karvės nesusidraskytų tešmens ar spenių, nes dėl tokių traumų prarandama daug pieno.
Kai ganyklos įrengiamos arti, nereikia gyvulių toli varinėti, melžimo būdas ir darbų organizavimas nesikeičia: racionaliai panaudojamos patalpos ir įrengimai, patogu papildomai šerti. Orui atvėsus, gyvulius galima nakčiai palikti tvarte ir išleisti į ganyklą tik atšilus, po rytinio melžimo.
Norint tvartui „duoti pailsėti“ arba jį remontuoti, netoli pieno surinkimo patalpos įrengiamos praleidžiamo tipo melžimo aikštelės. Jose įrengiamos pieno linijos, kurios sujungiamos su tvarte esančiais pieno šaldytuvais. Greta melžimo aikštelių įrengiamos priešmelžiminės ir pomelžiminės aikštelės. Joms dažniausiai panaudojami diendaržiai. Pomelžiminėse aikštelėse papildomai gyvuliams šerti pastatomi loviai.
Melžimo ganyklose būdai
Kai ganyklos toli nuo karvidžių, karves tenka melžti ten, kur jos ganomos. Nedideles karvių bandas galima melžti mobiliais melžtuvais į melžtuves. Sumontuoti ant ratų mobilieji melžimo agregatai, turintys autonominį vakuumo sudarymo įrenginį, gali judėti paskui karvių bandą. Tokiam įrenginiui nereikia elektros energijos, jį galima naudoti bet kurioje ganyklos vietoje, tačiau, kad agregatas veiktų, reikia nemažai dyzelinio kuro, o vakuumo rezervas gana mažas.
Mobilius melžimo įrenginius gamina latviai, švedai ir vokiečiai. Jais galima melžti ir tvartuose, laikant iki dešimties karvių. Mobilūs įrengimai gali būti varomi elektra. Jie sukonstruoti iš elektros variklio, kuris gali būti vienfazis (220 V) arba trifazis (380 V), vakuumo siurblio, spyruoklinio vakuumo reguliatoriaus, duslintuvo. Kompanijos „Westfalia Surge“ įrenginiai turi ir vakuumo balioną. Jie būna su vienu arba dviem melžtuvais, t. y. vienu metu galima melžti vieną arba dvi karves. Vienfaziai melžimo įrenginiai yra mažesnio našumo (ištraukia mažiau m3 oro per valandą). Mobilius melžimo įrenginius galima naudoti ganyklose, jeigu yra 220 V įtampos elektros šaltinis.
Kai kurie ūkininkai nedidelėms bandoms melžti ant pavažų įrengia lovius, prie kurių riša karves. Virš lovių sumontuoja vakuumo vamzdį ir karves melžia į melžtuves. Tokie loviai su vakuumo vamzdynu perkeliami į kitą vietą kartu su karvių banda. Jei arti nėra elektros šaltinio, vakuumą sudaro traktoriaus variklis arba karvės melžiamos mobiliaisiais melžtuvais, kurie patys sudaro vakuumą. Tačiau taip melžiant reikia daug darbo sąnaudų gyvuliams prie ėdžių pririšti. Be to, melžėjos neapsaugotos nuo lietaus, vėjo, žvarbaus oro.
Patogiau karves melžti praleidžiamo tipo melžimo aikštelėse. Jei ganyklos įrengtos sausesnėje vietoje, galima naudoti kilnojamas melžimo aikšteles. Aikštelės yra lygiagretaus praleidžiamo tipo, karvės staklėse fiksuojamos iš užpakalio nuleidžiant lanką. Išleidimo durelėse gali būti įrengti loviai kombinuotiesiems pašarams. Tokioje aikštelėje vienu metu gali būti melžiamos 4–8 karvės. Melžiama melžtuvais į melžtuves arba į pieno liniją. Esant elektros energijos šaltiniui, prie aikštelės atskiroje patalpoje statomas pieno šaldytuvas, įrengiama pieno linijos plovimo sistema, apšvietimas. Staklės ir melžimo vietos uždengiamos. Jei prie aikštelės nėra šaldytuvo, pamelžtas pienas tuoj pat vežamas į karvidėse esančius šaldytuvus. Jeigu vasarą pamelžtas pienas bidonuose laikomas iki melžimo pabaigos (2,0–2,5 val.), jis savaime atvėsta iki 27–29o C. Atvežtas į šaldytuvą toks pienas atvėsinamas per 7–9 val. nuo melžimo pradžios. Šiuo atveju nukenčia pieno kokybė.
Melžėjų darbo sąlygos kilnojamose aikštelėse blogos, nes anksti pavasarį arba rudenį, lietingu oru ne tik grumba rankos, bet dažnai karvių tešmenys esti nešvarūs, purvini, o šilto vandens jiems nuplauti dažnai nepakanka. Dėl to užtikrinti gerą pieno kokybę gana sudėtinga.
Didelėms karvių bandoms melžti toli nuo tvartų esančiose ganyklose anksčiau būdavo įrengiami ganykliniai centrai. Jie kai kuriose bendrovėse sėkmingai eksploatuojami dar ir dabar.
Ganykliniame centre be melžimo staklių įrengiamos pagalbinės patalpos, pieno šaldytuvai, karvių sėklinimo punktai, prieš- ir pomelžiminės aikštelės. Papildomo šėrimo zona, gyvulių girdyklos įrengiamos pomelžiminėje aikštelėje.
Prieš- ir pomelžiminės aikštelės gali būti padalytos į atskirus gardus, į kuriuos suskirstomos kiekvienai melžėjai priklausančios karvės. Mėšlas iš aikštelių išstumiamas buldozeriu į mėšlo laikino kaupimo aikštelę. Kartais, kad lengviau būtų išvalyti aikšteles, jos gausiai pakreikiamos šiaudais.
Ganyklinį centrą galima įrengti pavėsinėse, kuriose karvės slepiasi per karščius ar esant žvarbiam orui. Tokiame centre melžti galima į melžtuves arba į pieno liniją. Darbai organizuojami kaip ir karvidėje. Ganykliniams centrams reikia beveik tiek pat įrengimų kaip ir tvarte, todėl toks melžimo būdas brangus.
