- Dr. Roma SEMAŠKIENĖ, LŽI
- Mano ūkis
Nuo maro bulvių pasėlius galima sėkmingai apsaugoti, taikant išankstines profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, tinkamu laiku purškiant tinkamais fungicidais.
Bulvių maras pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus, viršūninius ūglius, gumbus, rečiau pumpurus ir uogas. Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis tarsi išsiliejančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas.
Sparčiausiai liga plinta, kai bulvių lapai yra šlapi, arba santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc., temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25o C šilumos. Ypač palanku, kai ir popietinėmis valandomis santykinis oro drėgnis išlieka didesnis negu 75 procentai. Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi, pažeisti audiniai pūva, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasimato po 4–10 dienų, o palankiu oru ypač jautrių veislių bulvėse – net po 3 dienų. Sausu ir karštu oru (kai temperatūra laikosi per 30 C) ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja, esančios dėmės pajuoduoja, sudžiūsta, lūžinėja ir grybas nebesivysto. Tačiau susidarius palankioms oro sąlygoms, ligos plitimas atsinaujina. Ant stiebų ir lapkočių maro pažymiai išryškėja kaip rudos ištęstos juostos. Pažeistu stiebu maisto medžiagos nebepatenka į gumbus.
Grybo sporos lietaus ar laistymo metu nuo lapų nuplaunamos į dirvą ir patenka ant gumbų. Nesunaikinus bulvienojų, bulvių kasimo metu maro sukėlėjas taip pat gali patekti ant gumbų. Užkrėstų gumbų paviršiuje susidaro netaisyklingos, įvairaus dydžio, šiek tiek įdubusios rusvos ar rausvai violetinės vandeningos dėmės. Gali būti pažeidžiamas ir gumbo minkštimas. Perpjovus viduje matyti gelsvai rudas grūdėtas puvinys. Riba tarp ligoto ir sveiko audinio nėra aiškiai apibrėžta, rudi kaiščio pavidalo pažeidimai prasiskverbia įvairiame gylyje.
Bulvių gumbai Phytophthora infestans sukeliamu puviniu užsikrečia ne tik lauke, bet ir sandėlyje. Gumbų paviršius pasidengia pelėsiu – sporangių ir sporangiosporų mase. Sandėliuose į maro pažeistus bulvių gumbus įsimeta sausasis bakterinis ar kiti puviniai, bulvės pradeda gesti ir darosi nebetinkamos vartoti.
Bulvių apkaupimas sumažina pradinės infekcijos riziką vegetacijos pradžioje bei gumbų užsikrėtimą maru vegetacijos pabaigoje. Reikia stengtis, kad laistomų bulvių lapų paviršius kuo ilgiau išliktų sausas.
Nerekomenduojama laistyti vakarais. Bulvių pasėlių užsikrėtimo maru riziką didina netoliese esantys privatūs daržai, ankstyvųjų bulvių, ypač auginamų po plėvele, plotai, todėl auginat prekinius pasėlius reikėtų vengti tokios kaimynystės.
Svarbi prevencinė priemonė yra atsparių marui veislių auginimas. Tačiau visiškai atsparių šiai ligai veislių nėra. Maras gali išplisti ir palyginti atsparių veislių bulvėse, priklausomai nuo to, kokia ligos sukėlėjo rasė vyrauja.
Cheminė apsauga. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie naudojami bulvių apsaugai nuo maro. Kiekvienas jų turi tam tikrų specifinių savybių, į kurias atsižvelgiant parenkamas tinkamiausias naudojimo laikas. Fungicidų efektyvumo įvertinimo lentelę parengė darbinės grupės, sudarytos iš Europos nepriklausomų mokslininkų ir pesticidus gaminančių firmų atstovų, nariai ir ją paskelbė konferencijos leidinyje (PPO–Special Report no. 10, 2004).
Saugant bulves nuo maro, labai svarbu nesuvėlinti pirmojo purškimo fungicidais. Jie gali būti naudojami, atsižvelgiant į augalo vystymosi tarpsnį, pagal prognozių tarnybų rekomendacijas ar naudojant kompiuterines maro prognozavimo programas.
Intensyvios bulvininkystės ūkiuose, ypač taikant laistymo sistemas, bulvėse fungicidai pirmąjį kartą dažnai naudojami, atsižvelgiant į augalo išsivystymo tarpsnį. Tokiu atveju pirmąjį kartą dažniausiai purškiama prieš pat tą momentą, kai augalų lapai uždengia vagas. Kai yra didelė maro rizika, pirmąjį kartą bulvės purškiamos anksčiau: kai lapija susijungia vagoje ar net išsiskleidus pirmiesiems lapams, kai augalai pasiekia 20–30 cm aukštį.
Pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles pirmąjį kartą nuo maro bulves reikėtų purkšti, atsiradus tame regione maro rizikai, apie kurią praneša prognozavimo tarnybos, arba rizika apskaičiuojama, naudojant kompiuterines programas. Apie bulvių maro pasirodymą Lietuvoje informuoja Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba spaudoje, per radiją ar kitais būdais. Informaciją galima rasti ir internetinėse svetainėse
Naudojant maro prognozavimo kompiuterines programas, gali būti įspėjama ne tik apie pirmosios, bet ir apie vėliau pasikartojančios infekcijos riziką. Lietuvos žemdirbystės institute buvo tirtos kompiuterinių maro prognozavimo programų NegFry (sukurta Danijoje) ir PLANT–Plus (sukurta Olandijoje) naudojimo Lietuvoje galimybės. Šios programos galėtų būti naudojamos mūsų sąlygomis, tačiau pavieniams vartotojams tai yra brangu. Siekiant šiomis programomis įvertinti maro riziką, būtini meteorologiniai duomenys. Tam reikia įsigyti nuosavas meteorologines stoteles arba reikiamus duomenis pirkti iš hidrometeorologinės tarnybos. Kainuoja ir pačios programos, jų aptarnavimas ir atnaujinimas.
Purškimų nuo maro laikas ir fungicidų naudojimo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamų fungicidų veikimo pobūdžio ir kitų veiksnių.
Paskutiniams purškimams rekomenduojama naudoti efektyvius nuo maro ant gumbų fungicidus. Bulvienojų naikinimas defoliantu reglonu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių.
Bulvių maro sukėlėjas Phytophthora infestans gali būti atsparus fenilamidų klasės fungicidams, todėl, planuojant purškimus nuo maro, rekomenduojama naudoti skirtingų grupių produktus. Nepaisant fenilamidų galimo atsparumo, šios klasės fungicidai ir toliau lieka svarbūs, apsaugant bulves nuo maro. Nerekomenduojama naudoti sisteminių fungicidų daugiau kaip du ar tris kartus per sezoną. Pagal galimybes rekomenduojama naudoti skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus, keisti juos kontaktinio veikimo fungicidais arba naudoti sisteminių ir kontaktinių fungicidų mišinius. Ar maro sukėlėjas atsparus kitiems fungicidams, kol kas nenustatyta, tačiau atsparumo atsiradimo rizika visuomet turi būti įvertinama bulvių apsaugos nuo maro programose.
Profilaktinės priemonės
- Kitų metų bulvių pasėlių apsauga nuo bulvių maro prasideda dar iki derliaus nuėmimo: likus mažiausiai dviem savaitėms iki bulviakasio, bulvienojus reikia nupjauti ir išvežti iš lauko arba defoliuoti
- Nukasus bulves, ligotus gumbus iš lauko pašalinti ir sunaikinti
- Sandėliavimo metu išbrokuotus ligotus bulvių gumbus iki bulviasodžio taip pat supūdyti, juos užkasus ar pridengus juoda plėvele; sudygusius nupurkšti herbicidais
- Pavasarį laukuose, sudygus kasimo metu paliktoms bulvėms, būtina jas naikinti herbicidais
- Siekiant išvengti užkrato su sėkla, nesodinti ligotų gumbų
Naudojant fungicidus nuo bulvių maro, patartina laikytis šių pagrindinių reikalavimų:
- ankstyvaisiais bulvių vystymosi tarpsniais, kada lapija dar nėra labai vešli, pirmiesiems purškimams gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai kas 5–10 dienų;
- sparčiausio bulvių augimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų;
- po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui vystytis oro sąlygoms, purškiama translaminarinių ir kontaktinių fungicidų mišiniais kas 5–10 dienų ar kontaktiniais fungicidais kas 5 dienos;
- po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, purškiama kontaktiniais fungicidais kas 7–10 dienų;
- purškiant kontaktiniais fungicidais, geriau purkšti dažniau, bet mažesnėmis registruotomis normomis, negu rečiau, bet naudojant didesnes registruotas normas.
