Ligos išvengti galima dezinfekuojant daigynų žemę, laikantis sėjomainos. Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą. Raunant daigus sodinimui, reikia išbrokuoti sergančius diegavirte. Sėklų beicavimas gali padėti išvengti ankstyvos augalų infekcijos. Lietuvoje nuo šios ligos registruotas fungicidas previkuras 60,7 % v. t. (veiklioji medžiaga propamokarbo hidrochloridas). Preparatas žinomas jau beveik 10 metų, atlikta nemažai tyrimų.

Pasėjus žiedinių kopūstų ir brokolių nebeicuotas sėklas į diegavirtės sukėlėjais užkrėstą substratą nustatyta, kad sergančių daigų vidutiniškai buvo net 89–96 proc., ligos intensyvumas siekė 55–64 proc. Užkrėstą substratą prieš sėją sulaisčius previkuru, pažeistų žiedinių kopūstų ir brokolių daigų buvo 12–13 proc., ligos intensyvumas – tik apie 2 proc. Previkuro efektyvumas, stabdant infekcinį procesą, vidutiniškai siekė 86–88 proc., užaugo daugiau sveikų kokybiškų daigų, turinčių 4–5 gerai suformuotus tikruosius lapelius, stiprias šaknis. Fitotoksinio preparato poveikio augalams nepastebėta.

Išaugę užkrėstame substrate daigai atrodė menkesni, turėjo tik 2–3 tikruosius lapelius, silpnai išvystytas šaknis. Daigų augimą ir vystymąsi stabdė ne tik patys patogenai, bet ir jų į substratą išskiriamos metabolitinės medžiagos, kurios fitotoksiškai veikė augalus. Tyrimų metu pastebėta, kad žiedinių kopūstų daigai jautresni diegavirtei negu brokolių. Patogeninių mikroorganizmų veikla ypač suaktyvėja formuojantis šaknims. Antrinių šaknelių augimo metu per natūraliai susidarančias mikrožaizdeles patogenai skverbiasi į šaknų audinius ir sukelia patologinį procesą.

Augalų šaknų ligos dažnos šiltnamiuose. Dėl šaknų puvinio daugiausia žūsta jau derantys augalai. Bene didžiausi nuostoliai patiriami auginant agurkus. Agurkų šaknų puvinius sukelia daugybė patogeninių dirvos mikroorganizmų, kurie, peržiemoję augalų liekanose, labai užkrečia šiltnamio gruntą. Vieni dažniausių sukėlėjų – Fusarium genties grybai.

Daigų tarpsniu užsikrėtusieji (kai infekcija jau yra vidiniuose augalo audiniuose, bet ligos požymiai neišryškėję) ir sveiki augalai vizualiai nesiskiria. Tačiau dažnai tokie augalai lėčiau auga, silpniau vystosi. Pasodinus šaknų puviniu užkrėstus daigus, agurkai suserga labai greitai, vos tik pradėję derėti. Užsikrėtimas šia liga daigų fazėje gali siekti nuo 5 iki 30 procentų. Labiau pažeidžiami tie daigai, kurie pertręšti azotu, ištįsę – augę nepakankamai apšviestoje vietoje.

Pirmieji šaknų puvinio simptomai pa­stebimi stiebo apatinėje dalyje prie žemės paviršiaus. Nekrotinės dėmės apjuosia ne tik stiebo pamatinę dalį, bet ir šaknis. Pagrindinė šaknis pasidaro tamsiai ruda, sutrūkinėja, pūva. Esant didelei drėgmei, pažeidimų vietose susiformuoja rausvai rudos grybo apnašos. Agurkų apatiniai lapai apvysta, palaipsniui gelsta ir džiūsta, o likus 3–4 dienoms iki visiško augalo žuvimo saulėtą dieną augalų lapai apvysta, nuleipsta.

Nuo šaknų puvinio smarkiai nukenčia agurkai, augantys nepalankiomis sąlygomis, kai grunto temperatūra nukrinta žemiau kaip 16° C arba pakyla per 28–30° C. Per didelė grunto drėgmė, laistant augalus nuolat ant stiebų patenkantis vanduo išprovokuoja šaknų ir apatinės stiebo dalies puvinius.

Augalai pradeda kristi tuoj po jų išsodinimo į šiltnamį. Iš pradžių dažnai serga tik pavieniai augalai, vėliau susiformuoja ligos židiniai. Svarbiausias ligos požymis – pagrindinė augalo šaknis paruduoja, suminkštėja. Pašaknio ligų vystymasis labai priklauso nuo agurkų augimo sąlygų. Jei augalai silpni, turi menkai išvystytą šaknų sistemą, didesnė tikimybė, kad jie susirgs pašaknio ligomis.

 
Vienas svarbiausių faktorių, turinčių įtakos ligai plisti, yra dirvos drėgmė. Jei dirva nors kelias dienas bus labai drėgna, didelė tikimybė, kad augalai susirgs pašak­nio ligomis. Dirvos drėgmės padidėjimas iki 95–100 proc. yra pavojingas. Kai dirvos drėgmė esti 85 proc. ir mažesnė, sumažėja šios ligos žalingumas. Įrengus juostinę (kai vanduo teka perforuota žarna) ar lašelinę (kapiliarinę) laistymo sistemą, ne tik racio­naliau naudojamas vanduo ir mitybinis tirpalas, bet lengviau palaikoma ir optimali oro bei grunto drėgmė šiltnamyje, augalai nesušlampa, sudaromos geresnės mikroklimato sąlygos, sumažėja galimybė plisti grybinėms ligoms.

Dirvos temperatūros svyravimai (per 280 C arba žemiau kaip 200 C) sudaro sąlygas ligai plisti. Pavojinga agurkus sodinti į šiltnamį, kai mėšlas dar nėra perdegęs. Tokiu atveju dirvos temperatūra gali siekti 30–360 C ir per 1–1,5 mėn. gali susirgti beveik visi augalai. Žemesnė negu optimali dirvos temperatūra bei augalų laistymas šaltu vandeniu taip pat sudaro palankias sąlygas ligai plisti.

Svarbu palaikyti tinkamą druskų koncentraciją grunte. Kai druskų koncentracija didelė, augalai tampa neatsparūs pašaknio ligoms. Dviejų ar kelių nepalankių mikroklimato faktorių sąveika sustiprina augalų polinkį sirgti pašaknio ligomis. Todėl reikia stengtis išvengti nepalankių veiksnių.

Labai svarbu, kad agurkai būtų auginami ligomis neužkrėstoje dirvoje. Nepatartina juos auginti metų metus tame pačiame grunte. Viena iš priemonių, siekiant išvengti pašaknio ligų, yra grunto dezinfekcija arba auginimas cilindruose, durpių substrato maišuose, mineralinėje vatoje. Daigus auginant durpėse, jie mažiau serga pašaknio ligomis. Kai šiltnamio grunte yra daug durpių, ši liga taip pat mažiau plinta.

Kai kurie augintojai, norėdami atjauninti augalus, nuleidžia stiebus ir juos apmulčiuoja. Apmulčiuotus stiebus liga pažeidžia dar labiau negu šaknis. Žuvusių augalų skaičius po apmulčiavimo užkrėsta žeme padidėja 15–30 procentų.
Skirtingų infekcinių fonų substratuose tirtas previkuro poveikis agurkų daigų šaknų puvinio sukėlėjams. Bandymuose naudotas dirbtinai Fusarium genties patogeniniais grybais užkrėstas substratas ir neužkrėstas substratas, kuriame infekcinis fonas buvo natūralus. Dirbtiniame infekciniame fone šaknų puviniu sergančių agurkų buvo beveik 6 kartus daugiau negu natūraliame. Previkuro efektyvumas priklausė nuo jo panaudojimo dažnio. Nustatyta, kad natūraliame infekciniame fone augančius daigus previkuru pakako palaistyti vieną kartą, ir sergančių augalų sumažėjo iki 2,5 proc., o tarp nepalaistytų agurkų sergančių daigų buvo 15 proc. Kai agurkai buvo laistomi 2–3 kartus kas 10–12 dienų, sergančių šaknų puviniu visai neaptikta.

 
Dirbtinai užkrėstame substrate augančių agurkų vienkartinis palaistymas previkuru buvo mažai efektyvus, daigų žuvo beveik tiek pat, kaip ir nelaistytų fungicidu – 65 proc. Efektyviau previkuras veikė, kai agurkai buvo laistomi 2–3 kartus: sergančių daigų buvo 2–4 kartus mažiau.

Previkuro efektyvumas siekė vidutiniškai nuo 23,5 iki 100 procentų, priklausomai nuo jo panaudojimo dažnumo bei substrato užsikrėtimo lygio.

Rekomendacijos

Previkurą rekomenduojama naudoti tuo atveju, kai sėjama sėkla nėra apdorota beicais; kai nesame garantuoti dėl laistomo vandens švarumo; kai yra tikimybė, kad infekcija pateks iš išorės, bus temperatūros svyravimų; kai neįmanoma užtikrinti optimalių sąlygų daigams augti.

Substratų dezinfekcija

Substratų, kompostų, žemės mišinių dezinfekcija prieš sėją, daigų pikavimą, augalų persodinimą. Previkuro norma: 1 m3 substrato apdoroti reikia 300–400 ml preparato. Šis kiekis ištirpinamas 20 l vandens ir gautu tirpalu sulaistomas substratas (rūpestingai perkasant, nuolat maišant, kad previkuro tirpalas kuo lygiau pasiskirstytų visame substrate). Durpės neturi būti per sausos, kitaip tirpalas pasiskirstys nevienodai. Vėliau taip pat reikia palaikyti normalią grunto drėgmę, kad veikliąją medžiagą augalai galėtų įsisavinti. Taip paruoštas substratas yra tinkamas  ir daržovių, ir gėlių, ir dekoratyvinių augalų daigams auginti.

 
Paruoštu 0,25 proc. previkuro tirpalu galima sulaistyti jau substratu užpildytus puodelius, dėžutes, paletes, kasetes prieš pikavimą, jaunų daigų persodinimą. 1 m2 plotui apdoroti reikės 2–4 l tirpalo (5–10 ml gryno preparato), priklausomai nuo substrato tūrio.

Daigų laistymas

Daržovių, gėlių, dekoratyvinių augalų daigai prieš sodinimą į nuolatinę augimo vietą laistomi 0,15 proc. koncentracijos previkuro tirpalu. Jei daigai auga kasetėse arba dėžutėse, paprastai 1 m2 plotui reikia 6–10 l tirpalo; jei auga puodeliuose – 100–200 ml tirpalo vienam augalui. Dekoratyvinių augalų daigai arba persodinami augalai gali būti laistomi 0,15–0,3 proc. koncentracijos tirpalu. Vienam augalui reikės nuo 100 iki 500 ml paruošto tirpalo.

• grunto drėgmė turi būti ne aukštesnė kaip 85 proc.;
• dirvos temperatūra visos vegetacijos metu turi būti 20–240 C;
• augalus reikia laistyti šiltu vandeniu;
• kontroliuoti, kad nesusidarytų per didelė druskų koncentracija dirvoje;
• sėti sveiką, beicuotą sėklą į neužkrėstą gruntą;
• šalinti susirgusius, jau nykstančius augalus;
• šiltnamiuose palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę;
• nepertręšti azoto trąšomis;
• profilaktiškai laistyti daigus fungicidais.