Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2004–2005 m. buvo atliekami tyrimai. Tirti skirtingo augumo, Vakarų Europos versliniuose serbentynuose paplitę, tinkami mechanizuotai skinti uogas juodieji serbentai: neaugūs Ben More (Didžioji Britanija), vidutiniškai augūs Öjebyn (Švedija) ir Ben Alder (Didžioji Britanija), labai augūs Titania (Švedija). Tyrimų tikslas – įvertinti skirtingo augumo veislių juodųjų serbentų genėjimo būdų įtaką krūmų augumui ir derėjimui, siekiant pratęsti produktyvųjį uogynų amžių.

Buvo keturi bandymų variantai:

• negenėti krūmai;
• ūkinis genėjimas (išgenėtos senos, palinkusios prie žemės, susipynusios krūmo viduje, sužalotos šakos);
• atjauninamasis genėjimas, kai visos šakos nupjaunamos 15–20 cm nuo žemės;
• atjauninamasis genėjimas, kai visos šakos nupjaunamos iki pat žemės.

Nuliniai ūgliai. Pirmaisiais genėjimo metais (2004 m.) negenėti neaugūs Ben More juodųjų serbentų krūmai užaugino nedaug (po 1,3 vnt.) nulinių ūglių. Daugiausiai nulinių stiebų (po 6,7 vnt.) suformavo negenėti Öjebyn krūmai. Daugiausiai ūglių užaugino visų veislių serbentų krūmai, kuriems buvo nupjautos visos šakos 15–20 cm iki žemės arba iki pat žemės. 2005 m. daugiausiai nulinių stiebų suformavo negenėti Öjebyn krūmai. Genėjimas nepaskatino jų auginti nulinių ūglių. Išgenėtuose neaugiuose Ben More krūmuose užaugo 3–4 kartus daugiau ūglių negu negenėtuose. Nupjovus visas krūmų šakas 15–20 cm aukštyje ir iki pat žemės, atžėlę krūmai užaugino nuo 70 (Titania) iki 82–96 proc. (Ben Alder) daugiau nulinių ūglių negu negenėti. Priklausomai nuo genėjimo būdo, įvairių veislių uogakrūmiai antraisiais po genėjimo metais užaugino vidutiniškai 40–70 proc. daugiau nulinių ūglių negu negenėti.

 
Atjauninamasis serbentų genėjimas (šakos nupjautos 15–20 cm nuo žemės arba iki pat žemės) 2004 m. statistiškai patikimai padidino visų serbentų, išskyrus Ben More, krūmų vienamečių ūglių ilgį nuo 14–19 proc. (Öjebyn) iki 28–38 proc. (Ben Alder). Ilgiausius nulinius ūglius 2005 m. užaugino Ben Alder (negenėtame variante – 91,6 cm), o trumpiausius – Öjebyn (66,5 cm). Nė vienas genėjimo būdas neturėjo statistiškai patikimos įtakos nulinių ūglių ilgiui.

Skeletinės šakos. Skeletinių šakų kiekis ir ilgis 2004 m. buvo vertinamas pirmuosiuose dviejuose bandymo variantuose, nes kituose jos buvo nupjautos. Ben More skeletinių šakų daugiau buvo genėtuose krūmuose. Negenėtuose ir genėtuose Öjebyn ir Ben Alder serbentų krūmuose skeletinių šakų kiekis buvo panašus. 2005 m. daugiausiai skeletinių šakų krūme suformavo Öjebyn ir Titania serbentai. Atjauninamasis genėjimas neturėjo esminės įtakos Ben More ir Ben Alder serbentų skeletinių šakų kiekiui. Beveik perpus mažiau skeletinių šakų krūme suformavo po atjauninamojo genėjimo atžėlę Öjebyn ir Titania serbentai.

Serbentų skeletinių šakų ilgis 2004 m. iš esmės nepriklausė nuo genėjimo. Ilgiausias skeletines šakas suformavo labai augių Titania serbentų krūmai. 2005 m. ilgiausias skeletines šakas užaugino Ben Alder ir Titania, o trumpiausias – Öjebyn serbentai. Taikant įvairius genėjimo variantus, iš esmės nesiskyrė tik Öjebyn augalų krūmų skeletinių šakų ilgis. Ben More, Ben Alder ir Titania serbentų krūmus nupjovus 15–20 cm aukštyje arba iki pat žemės, atžėlusios skeletinės šakos buvo apie 90 proc. trumpesnės negu negenėtų krūmų (skirtumai statistiškai patikimi).

 
Krūmų dydis. 2004 m. ūkiškai genėtų krūmų aukštis iš esmės nesiskyrė nuo negenėtų. Nupjovus krūmų šakas 15–20 cm nuo žemės arba iki pat žemės, visų veislių serbentų krūmai buvo iš esmės žemesni (20 proc.) už visai negenėtus. 2005 m. nustatyta, kad aukščiausi užaugo Titania, o žemiausi – Öjebyn juodųjų serbentų krūmai. Po atjauninamojo genėjimo atžėlę serbentų krūmai antraisiais metais buvo šiek tiek žemesni, o neaugūs Ben More (nupjovus šakas iki žemės – ir Ben Alder) iš esmės žemesni negu negenėti krūmai.

Ūkiniu požiūriu, mechanizuotai skinant uogas, svarbu ne tik krūmo aukštis, bet ir jo forma, kurią charakterizuoja krūmo ilgio ir pločio santykis. 2004 m. nustatyta, kad didžiausiu krūmo ilgiu ir pločiu išsiskyrė Titania (labai augūs) ir Öjebyn (vidutiniškai augūs) serbentai. Kadangi Titania krūmai buvo 25 proc. aukštesni už Öjebyn, o krūmo ilgis ir plotis labai panašūs, tai galima sakyti, kad Öjebyn krūmai yra labiau išsiskleidę negu Titania. Mechanizuotai skinti uogas labiau tinka statūs serbentų krūmai. Įvertinus įvairių veislių juodųjų serbentų negenėtus krūmus 2005 m. nustatyta, kad didžiausiu krūmo ilgio ir pločio santykiu išsiskyrė Ben More ir Öjebyn serbentai. Siauriausi buvo Titania serbentų krūmai. Siauresni serbentų krūmai glaustesni, todėl geriau tinka mechanizuotai skinti uogas.

Derliaus dydis. 2004 m. įvertintas negenėtų ir ūkiniu būdu genėtų juodųjų serbentų derlius. Nupjovus ir atjauninus serbentų krūmus, likusiuose dviejuose bandymo variantuose derlius buvo skinamas kitais metais. 2004 m. derlingiausi (2,82–3,03 t ha-1) buvo Öjebyn serbentų krūmai. Titania krūmai užaugino vidutinį uogų derlių (1,66–2,19 t ha-1). Išgenėtų labai augių Titania juodųjų serbentų derlius tame variante buvo 24 proc. mažesnis negu negenėtų. Mažiausiai derėjo Ben Alder (0,86–1,  ha-1) ir Ben More (0,89–0,91 t ha- 1) serbentų krūmai. Esminių skirtumų tarp minėtų dviejų variantų nebuvo, tik Ben Alder derlius kito 1,07 t ha-1 ribose ir buvo dvigubai didesnis ant išgenėtų krūmų.

Vidutinis tirtų veislių juodųjų serbentų derlius 2005 m. buvo 6,27 t ha-1. Negenėtame variante įvairių veislių derliaus skirtumai buvo nedideli. Pirmaisiais metais po ūkinio serbentų genėjimo visų veislių, išskyrus Ben More, serbentų derlius buvo 15–30 proc. mažesnis, nes genint išpjautos senos, tačiau dar derėjusios šakos. Nupjovus visų veislių serbentų krūmus 15–20 cm aukštyje arba iki pat žemės, kitais metais atžėlę krūmai buvo jauni, todėl jų derlius dar buvo nedidelis. Nupjovus krūmus 15–20 cm aukštyje, atsinaujinusių krūmų derlius sudarė nuo 16 (Titania) iki 40–50 proc. (kitų veislių) negenėtų krūmų derliaus. Nupjovus krūmus iki pat žemės, atžėlusių krūmų derlius buvo nuo 13 (Titania) iki 40 proc. (Öjebyn).

Uogų masė. Genėtų Öjebyn ir Ben More uogakrūmių vidutinė uogos masė 2004 m. buvo didesnė, o Ben Alder ir Titania mažesnė negu negenėtų. Negenėtų ir ūkiškai genėtų serbentų vidutinės uogų masės vidurkis iš esmės buvo vienodas ir kito 1,09–1,08 g ribose.

 
Atjauninamasis genėjimas, kai nupjaunamos visos šakos, statistiškai patikimai padidino beveik visų veislių uogakrūmių vidutinę uogos masę. Visi genėjimo būdai turėjo esminės įtakos Titania serbentų uogų stambumui – uogos masė padidėjo 17–44 proc. Ben More juodųjų serbentų vidutinė uogos masė po atjauninamojo genėjimo padidėjo iki 40, kitų veislių – iki 30 procentų.

Genėjimo būdai iš esmės skatino augti visų veislių juodųjų serbentų nulinius ūglius. Ypač efektyvus buvo atjauninamasis genėjimas (šakos nupjautos 15–20 cm nuo žemės arba iki pat žemės). Nuliniai ūgliai užaugo 55,9–90,6 cm ilgio ir jų buvo 40–70 proc. daugiau negu negenėtų. Lenkų mokslininkų duomenimis, nugenėjus 5 ir 20 cm nuo žemės paviršiaus, nuliniai ūgliai užaugo iki 30–50 cm ir tiko nuimti derlių.

Pirmaisiais metais genėti serbentų krūmai buvo apie 20 proc. žemesni už negenėtus. Vėliau iš esmės žemesni buvo neaugių veislių juodųjų serbentų krūmai. Titania serbentų krūmai užaugo greičiau ir pradinį aukštį pasiekė antraisiais metais.

Po atjauninamojo genėjimo uogų derlius sumažėjo, nes antžeminė krūmų dalis buvo jauna. Nupjovus krūmus, atsinaujinusiųjų derlius sudarė 13–50 proc. negenėtų uogakrūmių derliaus. Po atjauninamojo genėjimo krūmai iš esmės gausiai dera tik trečiaisiais metais. Suomijos mokslininkų duomenimis, nugenėtų juodųjų serbentų Öjebyn krūmų uogų derlius ir masė nepadidėjo. Mūsų duomenimis, po atjauninamojo genėjimo juodųjų serbentų vidutinė uogos masė padidėjo 30 proc. Vadinasi, uogų derlių ir masę iš esmės lemia veislės genetinė prigimtis ir agroklimato sąlygos.

Tyrimais nustatyta, kad atjauninamasis genėjimas pirmaisiais metais skatina augti labiau augių ir vidutiniškai augių veislių juodųjų serbentų nulinius ūglius. Jie būna nuo 14–19 proc. (Öjebyn) iki 28–38 proc. (Ben Alder) ilgesni. Antraisiais metais genėjimas skatina augti visų veislių serbentų, išskyrus Öjebyn, nulinius ūglius. Priklausomai nuo genėjimo būdo, jų būna 40–70 proc. daugiau negu negenėtų.

Serbentų skeletinių šakų kiekis pirmaisiais metais iš esmės nepriklauso nuo genėjimo. Antraisiais metais po atjauninamojo genėjimo Titania ir Öjebyn serbentai užaugina perpus mažiau skeletinių šakų. Genėjimas neturi esminės įtakos uogakrūmių skeletinių šakų ilgiui.

 
Po atjauninamojo genėjimo (nupjovus šakas 15–20 cm nuo žemės arba iki pat žemės) pirmaisiais metais serbentų krūmai būna apie 20 proc. žemesni už negenėtus. Vėliau iš esmės žemesni lieka neaugių veislių serbentų krūmai.
Atjauninamasis serbentų genėjimas sumažina uogų derlių pirmaisiais metais. Nupjovus krūmus 15–20 cm nuo žemės, priklausomai nuo veislės, atsinaujinusių krūmų derlius sudaro 16–50 proc., nupjovus iki pat žemės – 13–40 proc. negenėtų uogakrūmių derliaus. Po atjauninamojo genėjimo juodųjų serbentų vidutinė uogos masė padidėja 30 procentų.