Jeigu naujos gyvenimo sąlygos labai skiriasi nuo ankstesniųjų, tai gyvulių prisitaikymas gali trukti net kelias kartas. Per šį laikotarpį silpnesnieji žūva ir lieka tik prisitaikiusieji prie naujų sąlygų. Aklimatizacija, kaip ir dauginimasis, yra organizmo savybė išlikti. Jei sąlygos tinkamos, tai visi prisitaikymo procesai vyksta net gerėjimo kryptimi, o jei prisieina daugiau energijos atiduoti išlikimui, tai labai suprastėja gyvulio produktyvumas. Pirmiausia nukenčia didelio produktyvumo gyvuliai. Todėl įvežant kiaules, svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip jos prisitaiko prie naujų sąlygų. Kiaulių aklimatizacija priklauso ir nuo jų individualių savybių: nervų sistemos tipo, atsparumo stresams, amžiaus. Stresams jautresni gyvuliai sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų, o suaugę gyvuliai sunkiau aklimatizuojasi negu jauni. Be to, mišrūnai lengviau aklimatizuojasi negu grynaveisliai.

Siekiant išsaugoti importuotų veislių kiaulių specifines savybes, būtina ištirti aklimatizacijos įtaką jų reprodukcinėms ir penėjimosi savybėms bei mėsingumui. Išanalizavus įvežtų ir Lietuvoje atvestų ne mažiau kaip dviejų kartų kiaulių produktyvumo rodiklius bei jų kitimo tendencijas, vertėtų nustatyti, kokių veislių kiaulės lengviau ir kokių sunkiau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų. Šiaulių universiteto mokslininkai atliko tyrimą, norėdami įvertinti aklimatizacijos įtaką didžiųjų baltųjų ir jorkšyrų veislių kiaulių produktyvumui.

Tyrimas

Apie didžiųjų baltųjų aklimatizaciją buvo sprendžiama, analizuojant įvežtų ir UAB „Krekenava“ Rabikių veislyne (Panevėžio r.) atvestų Anglijos didžiųjų baltųjų, o apie jorkšyrų aklimatizaciją – nagrinėjant įvežtų ir „Draugo“ veislyne (Radviliškio r.) atvestų Švedijos jorkšyrų produktyvumo duomenų pokyčius.

Į „Krekenavos“ Rabikių fermą 2000 m. kovo mėn. iš Airijos buvo įvežtos 5–7 mėn. amžiaus 9 skirtingų šeimų (Molla, Fanna, Katalina, Haura, Kumara, Raula, Coleena, Dakla, Jiena) kiaulaitės ir 4 linijų (Vikingas, Baras, Fildmaršalas, Bikas) kuiliukai, priklausantys Anglijos didžiųjų baltųjų veislei. Šiuo metu trys šeimos (Coleena, Dakla, Jiena) jau išnykusios. Visos kiaulaitės (paršavedės) šiame veislyne yra sėklinamos. Mikroklimatas tvartuose reguliuojamas kompiuterizuotai. Veislinių kuilių patalpose palaikoma 16–18o C, veislinių kiaulaičių – 20o C, paršelių – iki 26o C temperatūra. Santykinis oro drėgnumas 70 proc. Pjuvenomis kreikiamuose garduose laikoma iki 16–18 veislinių kiaulaičių. Gyvuliai šeriami visaverčiu kombinuotuoju pašaru, pagamintu UAB „Krekenavos pašarai“. Veislinėms kiaulaitėms skirto pašaro viename kilograme yra 13 MJ apykaitos energijos ir 15,5 proc. proteinų, laktuojančioms paršavedėms – atitinkamai 13,2 MJ ir 18 proc., paršingoms paršavedėms – atitinkamai 12 MJ ir 14,3 proc. bei paršeliams žindukliams – 13,7 MJ apykaitos energijos ir 20,8 proc. proteinų. Šėrimas automatizuotas.

Tyrimo metu išanalizuotos įvežtų ir Rabikių veislyne atvestų bei užaugusių pirmos (F1) ir antros (F2) kartos Anglijos didžiųjų baltųjų veislės pirmaparšių reprodukcinės savybės (n = 72, kiekvienoje grupėje 24 pirmaparšių) bei atvesto F1 (n = 30), F2 (n = 55) ir F3 (n = 54) prieauglio penėjimosi ir mėsingumo savybės.

Į ŽŪB „Draugas“ 1998 m. iš Švedijos pakartotinai buvo įvežtos Švedijos jorkšyrų veislės 25 kiaulaitės, priklausančios Sallos ir Rilos šeimoms, bei 4 kuiliukai, priklausantys Bjerbo, Knuto, Mozlo ir Odeno linijoms. Šių linijų kuiliais buvo kergiamos įvežtos ir veislyne atvestos bei užaugusios F1 ir F2 kartos jorkšyrų kiaulaitės. 2002 m. ir vėliau dar buvo įvežti šios veislės Marichilo, Anelundo, Barono, Kūmo, Boro, Valo, Toro, Bliksnio ir Husaro linijų kuiliukai, kurie panaudoti kitų kartų (F3 ir F4) Sallos bei Rilos šeimų kiaulaitėms kergti. „Draugo“ veislyne gardai mažesni, todėl juose laikoma po 5 veislines kiaulaites, iki 4–5 paršavedžių (atjunkytų ir sukergtų). Veislinės kiaulės garduose laikomos ant šiaudų kraiko, todėl pagrindiniai mikroklimato parametrai (temperatūra, santykinis oro drėgnumas) atitinka zootechninius reikalavimus. Kiaulės šeriamos du kartus per parą savos gamybos pašarų mišiniu, sudarytu iš miežių, kviečių ir žirnių miltų. Laktuojančioms paršavedėms skirto mišinio viename kilograme yra 12,5 MJ apykaitos energijos ir 16,4 proc. proteinų, paršingoms paršavedėms – atitinkamai 12 MJ ir 13,3 proc. bei 10–35 kg paršeliams – 13,2 MJ apykaitos energijos ir 19,3 proc. proteinų. Savos gamybos pašarų mišinys praturtinamas UAB „Ukmergės biofabrikas“ mineralų ir vitaminų papildais, skirtais paršavedėms (Nr. KM – 43/2) ir baltymų, vitaminų ir mineralų papildais, skirtais 10–15 kg (Nr. KM – 39/1) ir 15–35 kg svorio paršeliams (Nr. KB – 33/1).

Išanalizuotos įvežtų (n = 24) ir „Draugo“ veislyne atvestų bei užaugusių F1 (n = 24), F2 (n = 24), F3 (n = 24) ir F4 (n = 24) Švedijos jorkšyrų veislės pirmaparšių reprodukcinės savybės. Iš viso šiame veislyne atlikta 120 įvairių generacijų pirmaparšių reprodukcinių savybių vertinimų. Be to, surinkti, susisteminti ir išanalizuoti „Draugo“ veislyne atvesto F1 (n = 71), F2 (n = 210), F3 (n = 15), F4 (n = 84) ir F5 (n = 25) jorkšyrų veislės prieauglio penėjimosi savybių ir mėsingumo pirminiai duomenys.

Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo tvartuose pagal priimtą metodiką (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklės, 2003) įvertintos Rabikių veislyne gimusio 139 F1–F3 Anglijos didžiųjų baltųjų ir „Draugo“ veislyne atvesto 405 F1–F5 kartų Švedijos jorkšyrų veislės prieauglio penėjimosi ir mėsinės savybės. Kontrolinio penėjimo metu visų grupių kiaulių laikymo ir šėrimo sąlygos buvo vienodos. Kiaulės buvo šeriamos sausu specialiu kombinuotuoju pašaru KRET-KOM58-1404, kurio viename kilograme buvo 1,1 pašarinio vieneto, 13,84 MJ apykaitos energijos, 16,0 proc. proteinų.

Rezultatai

Apie aklimatizacijos (adaptacijos) įtaką importuotų veislių paršavedžių reprodukcinėms savybėms galima spręsti iš lentelėse pateiktų duomenų. Pasikeitus aplinkos sąlygoms, įvežtų bei atvestų ir užaugusių Rabikių veislyne didžiųjų baltųjų veislės pirmaparšių vislumas ir 21 dienos amžiaus paršelių skaičius statistiškai patikimai nesiskyrė. Tačiau dėl prisitaikymo prie naujų sąlygų mažėjo paršelių kritimas. Antros kartos (F2) Anglijos didžiųjų baltųjų atvestų paršelių, palyginti su įvežtomis ir F1 paršavedėmis, buvo išsaugota atitinkamai 9,3 ir 5,8 proc. ir daugiau.

Aklimatizacijos eigoje labiau kito jorkšyrų veislės paršavedžių, laikomų „Draugo“ veislyne, reprodukcinės savybės. Jeigu 1998–2005 m. šiame veislyne tiriamųjų pirmaparšių vislumas iš esmės buvo panašus, tai, palyginti su įvežtomis kiaulėmis, F1–F3 kartų paršavedžių likusieji reprodukcinių savybių rodikliai (21 dienos amžiaus paršelių skaičius ir paršelių išsaugojimas, proc.) buvo geresni. Pažymėtina, kad F1 ir F2 paršavedžių reprodukcinės savybės tarpusavyje patikimai nesiskyrė. Praktiškai geriausiomis minėtomis produktyvumo savybėmis pasižymėjo F3 jorkšyrų veislės pirmaparšės, gimusios ir užaugusios „Draugo“ veislyne. F4 ir įvežtų paršavedžių reprodukcinės savybės buvo panašios.

Remiantis UAB „Krekenava“ Rabikių veislyne atvesto Anglijos didžiųjų baltųjų prieauglio kontrolinio penėjimo ir skerdenos įvertinimo duomenų analize, šios veislės nuo antros kartos (F2) prieauglis augo sparčiau. F2 ir F3 prieauglio vidutinis priesvoris per parą buvo atitinkamai 15,9 ir 9,7 proc. didesnis negu F1 prieauglio. Nors skirtumas nepatikimas, tačiau nuo F2 generacijos prieauglio raumeningumas sumažėjo 0,8 proc.

Greičiausiai brendo (100 kg svorį pasiekė per 169 dienas) ir daugiausia priaugo per parą (881 g) F1 jorkšyrai, atvesti „Draugo“ veislyne, tačiau pastarųjų raumeningumas buvo mažesnis (57,5 proc.). Šiame veislyne mažiausiomis pašarų sąnaudomis kilogramui priesvorio (2,84 kg) išsiskyrė F3 prieauglis: palyginti su F1 ir F2 prieaugliu, skirtumas statistiškai patikimas. F4 ir F5 jorkšyrų prieauglio penėjimosi savybių (brendimo greičio ir priesvorio per parą) gerėjimui įtakos turėjo 2002 m. ir vėliau įvežtų šios veislės naujų linijų (Marichilo, Anelundo, Barono, Kūmo, Boro, Valo, Toro, Bliksnio ir Husaro) kuilių panaudojimas. F4 ir F5 prieauglio, turinčio vėliau įvežtų jorkšyrų veislės kuilių kraujo, amžius dienomis, pasiekus 100 kg svorį, buvo patikimai mažesnis, o priesvoris per parą – patikimai didesnis negu F2 ir F3 prieauglio, turinčio 1998 m. įvežtų jorkšyrų veislės kuilių kraujo. „Draugo“ veislyne gimusių paršų skerdenos puselės ilgis aklimatizacijos eigoje sumažėjo. Tačiau šiandieninėje kiaulių selekcijoje šiam mėsinių savybių rodikliui skiriamas vis mažesnis dėmesys. Pagrindinis skerdenų įvertinimo rodiklis – jų raumeningumas, kuris labai susijęs su lašinių storiu ir ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotu.

Aklimatizacijos eigoje jorkšyrų raumeningumas iš esmės nepakito. F5 prieauglio, atvesto „Draugo“ veislyne, raumeningumas buvo 0,5 proc. didesnis negu F1 prieauglio, tačiau skirtumas statistiškai nepatikimas. Taigi jorkšyrų penėjimosi ir mėsingumo rodiklių kitimo tendencijos yra priešingos, palyginti su Rabikių veislyne auginamomis didžiosiomis baltosiomis. Remiantis užsienio autorių tyrimų duomenimis, jorkšyrai labiau jautresni pasikeitusioms šėrimo negu laikymo sąlygoms.