EK patvirtinta minimali cukrinių runkelių supirkimo kaina 2006/07 m. siekia 113,5 Lt/t, o vėlesniais metais mažėja:  2007/08 m. nukris iki 102,8 Lt/t, 2008/09 – iki 95,9, 2009/10 – iki 90,7 Lt/t ir t. t.

Didelis pelnas – praeitis

Iki šiol cukriniai runkeliai atnešdavo didesnį pelną negu grūdai ir rapsai. Pateiktoje lentelėje galima palyginti įvairių augalų, auginamų 100 ha dydžio Vokietijos ūkyje, pelningumą. Cukriniai runkeliai užima 8 proc. ūkio pasėlių, rapsai – 25 proc., javai – 59 proc., o 8 proc. žemės ūkio naudmenų palikta pūdymui. Javų derliaus nuėmimą, runkelių sėją ir jų kasimą šiame ūkyje atlieka samdoma agroserviso įmonė. Visi kiti darbai ūkyje atliekami savo jėgomis.

 
Iš pateiktų duomenų matome, kad cukriniai runkeliai yra pelningiausia Vokietijos žemės ūkio kultūra, pelnas siekia beveik 7 000 Lt/ha. Išlaidų suma 1 ha šių augalų yra 3 702 Lt, tačiau pardavus runkelius jos atsiperka, o rentabilumas yra gana didelis – 188 proc. Tai reiškia, kad 1 litas, išleistas cukrinių runkelių auginimui, atneša 1,88 Lt pelno. Jokie kiti žemės ūkio augalai iki šiol tokio rentabilumo nepasiekė. Tačiau bendra išlaidų suma kiekvienam cukrinių runkelių hektarui yra pati didžiausia – 3 702 Lt. Visų kitų augalų technologijoms reikia apie 1,5 karto mažesnių sąnaudų.

Rapsų, kurių derlius yra 4 t/ha, rentabilumas siekia 43 proc. Tai taip pat geras rodiklis, tačiau toli gražu negali prilygti cukrinių runkelių ekonominiams rodikliams.

Kadangi Vokietijoje yra didesni javų derliai ir aukštesnės grūdų supirkimo kainos, jų rentabilumas šiek tiek didesnis negu rapsų – 48 proc. Lietuvos sąlygomis rentabilesni yra rapsai, o ne grūdai.

2006-ieji – lūžio metai

Minimali cukrinių runkelių supirkimo kaina jau 2006 metais sumažės 24,6 proc. ir mūsų nagrinėjamame pavyzdyje sudarys 113,5 Lt/t. Dėl to grynosios pajamos sumažės daugiau kaip 67 proc. Tačiau, lyginant su kitomis kultūromis, cukrinių runkelių pelningumas dar vis tiek bus didesnis.

Dėl sumažėjusių cukrinių runkelių supirkimo kainų Vokietijos ūkio bendras 2006 metų pelnas sumažės beveik 21 tūkst. litų, t. y. kiekvieno hektaro pelnas sumažės 207 Lt. Atitinkamai 2009 m. kiekvieno hektaro pelnas sumažės 270 Lt, o lyginant su 2005 m., ir bendras ūkio pelnas bus mažesnis beveik 34 tūkst. litų.

Mažės bendrosios pajamos

Ateinančiais metais labai sumažės ne tik cukrinių runkelių pelningumas, bet ir bendrosios pajamos iš kiekvieno hektaro.

 
Nepaisant didėjančių tiesioginių išmokų, bendrosios piniginės pajamos per 2006–2009 metų laikotarpį sumažės daugiau kaip 1 800 Lt/ha, arba 30 proc. ES tiesioginės išmokos už cukrinių runkelių pasėlius tik iš dalies kompensuos sumažėjusias supirkimo kainas.

Ar atsisakyti runkelių?

Cukrinių runkelių auginimas darosi vis mažiau patrauklus, t. y. mažėja jo pelningumas. Tačiau ir 2009 m. auginti cuk­rinius runkelius apsimokės labiau negu grūdus ir rapsus.

Atliekant šiuos prognostinius skaičiavimus, neatsižvelgiama į  transporto išlaidų pasikeitimą, išspaudų džiovinimo išlaidas, premijas už kokybę. Tačiau atskirais atvejais, pavyzdžiui, esant mažam cukrinių runkelių derliui, prastai jų kokybei, augintojai, kurių ūkiai yra toliau nuo perdirbimo fabrikų, o kitų  sėjomainos augalų derlius ypač didelis, turėtų pagalvoti, gal jiems verta atsisakyti auginti cukrinius runkelius.

Vykdant Cukraus reformą, cukrinių runkelių auginimas Vestfalijoje taps mažiau rentabilus. Ypač sumažės žemdirbių bendrosios pajamos ir pelnas.

Augintojai, kurie turi mažesnes cukrinių runkelių kvotas, ateityje privalės visiškai atsisakyti šios kultūros, nes gamybos išlaidos mažuose plotuose gali neatsipirkti. Alternatyva galėtų būti smulkesnių ūkių kooperacija, auginant ir parduodant runkelius. Tai padėtų racionaliau panaudoti darbą ir produkcijos išvežimą.

Daugeliu atvejų pelno sumažėjimas nebus kompensuojamas. Augintojai mėgina mažėjantį pelną kompensuoti, nuomodami papildomus žemės plotus, siekdami našiau panaudoti turimą techniką, mažindami amortizacijos išlaidas. Tačiau tai tikriausiai bus tik atskiri atvejai.

Vykdant Cukraus reformą, finansinė augintojų būklė taps įtempta, jie bus priversti ieškoti būdų mažinti auginimo bei transportavimo kaštus, kad galėtų toliau dirbti net ir esant mažesniam šios kultūros rentabilumui.

Daugelis augintojų jau dabar svarsto, ką reikėtų auginti vietoje cukrinių runkelių, jeigu jų tektų atsisakyti dėl sumažėjusio pelningumo. Dalis galvoja apie energetinių augalų plotų didinimą, bet darytų tai su sąlyga, jei šiems augalams būtų skirtos didesnės tiesioginės išmokos ar kitokia ES parama.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojams per visą ES cukraus sektoriaus reformos laikotarpį, iki 2014/15 prekybos metų, išmokoms už cukrų numatyta skirti: 2006 m. – 22,6 mln. litų; 2007 m. – 27,7; 2008 m. – 32,7; nuo 2009 metų – 35,4 mln. litų kiekvienais metais. Išmokų dydis augintojams bus nustatomas pagal referenciniais 2006 metais jų turėtą baltojo cukraus kvotą. Šiuo metu visi Lietuvos cukraus fabrikai yra patvirtinę ketinimus 2006/07 m. gaminti cukrų. Jeigu iki liepos mėn. pabaigos kuris nors fabrikas nuspręstų nebetęsti šios veiklos ir atsisakytų savo gamybos kvotos, tuomet augintojams, kurie tiekė cukrinius runkelius šiam fabrikui, išmokos būtų skaičiuojamos pagal 2005 metų kvotą.

Žemės ūkio ministerija yra įgaliota parengti išmokų už cukrų administravimo bei kontrolės taisykles. Cukrinių runkelių augintojai paraiškas išmokoms gauti turėtų pateikti savivaldybių žemės ūkio skyriams iki birželio 30 d., o išmokos bus mokamos nuo gruodžio 1 d.

• ieškoti būdų sumažinti cukrinių runkelių auginimo išlaidas ir padidinti cukraus derlių iš kiekvieno hektaro (kiekvienas augintojas tai turėtų spręsti individualiai);
• 2006 metais auginti tik cukrinių runkelių augintojų asociacijos rekomenduotus plotus.