- Dr. Edita DAMBRAUSKIENĖ, LSDI
- Mano ūkis
Daugelis Lietuvoje auginamų aromatinių augalų – puiki žaliava maisto, kosmetikos ar farmacijos įmonėms. Populiarėjant aromatiniams ir vaistiniams augalams, plečiasi ir jų augintojų ratas. Ar žinote, kuriuo metu geriausia nuimti derlių? Šiame straipsnyje pateikti duomenys apie augalų derlingumą skirtingais vegetacijos periodais.
Tyrimams parinkti Lietuvoje gerai augantys daugiamečiai augalai: vaistinė gelsvė (Levisticum officinale Koch), vaistinis isopas arba juozažolė (Hyssopus officinalis L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) ir vaistinė melisa (Melissa officinalis L.). Šiek tiek lepesni pietinių kraštų augalai – kvapusis mairūnas (Majorana hortensis Moench.) ir kvapusis bazilikas (Ocimum bazilicum L.). Tai vienamečiai augalai, kurie spėja užaugti tinkamos kokybės, kai į lauką yra sodinami daigais, o ne sėjami sėklomis.
Aromatinių augalų produktyvumui svarbus dirvožemio derlingumas, tinkamas drėgmės ir oro temperatūros režimas. Daugiamečiams itin reikšmingos žiemojimo sąlygos. Parenkant vietą daugiamečiams augalams, reikėtų vengti greitai užmirkstančių ar vyraujančių vėjų alinamų vietų. Tarpueilių mulčiavimas gali išgelbėti nuo nemalonių žiemojimo pasekmių. Vaistinės melisos jautrios pavasarinėms šalnoms, todėl jų pasėlis geriau tiktų lygioje vietovėje. Kvapieji bazilikai ir mairūnai yra šilumamėgiai, jie geriau auga saulėtame, nuo vėjų apsaugotame plote.
Įvairių augalų vegetatyvinės dalys, kaip aromatinė žaliava, vertinamos nevienodai. Daugumos augalų žiedai – puiki aromatinga žaliava. Tačiau vaistinės gelsvės žiedynai – menkavertis aromatinis objektas, kaip prieskonis vartojami tik gelsvės lapai ir jauni ūgliai. Daugelio augalų pagrindiniai stiebai kieti, mažai aromatingi, ilgai džiūsta ir sunkiai smulkinami, todėl jų, kaip aromatinės žaliavos, dažnai atsisakoma.
Tyrimų metu įvertintas visas aromatinių augalų žaliosios masės derlius ir naudingiausios žaliavos (lapijos, pumpurų, žiedų) derlius. Pirmasis žolės derlius buvo pjaunamas vegetacijos pradžioje, intensyvaus vegetatyvinio augimo metu; antrasis – butonizacijos metu, augalams formuojant žiedynus; trečiasis – masinio žydėjimo metu; ketvirtasis – po žydėjimo, bręstant sėkloms. Vidutiniai trejų tyrimo metų rezultatai pateikti lentelėse. Daugiamečių – gelsvės, isopo, raudonėlio ir melisos – derlius pjautas nuo antrųjų, trečiųjų, ketvirtųjų augimo metų pasėlių. Vienamečių – mairūno ir baziliko – daigai kasmet į lauką sodinti gegužės pabaigoje.
Didžiausią žaliosios masės derlių užaugina vaistinės gelsvės. Pavasarį gelsvė gana sparčiai auga, jos lapija vešli, sultinga ir švelnaus aromato. Vegetacijos pradžioje nupjaunama apie 20,8 t/ha šviežios žolės. Butonizacijos metu iš 1 ha galima nupjauti apie 42 t žolės, kurią išdžiovinus gaunama 5,8 t orasausės žaliavos. Masinio žydėjimo metu didesnę gelsvės žaliosios masės dalį sudaro stori ir sunkūs stiebai, o esanti lapija tampa kieta ir mažiau tinkama džiovinti. Jei gelsvės žiedynai išpjaunami, rudeniop atžėlusi lapija prilygsta pirmojo etapo derliui.
Vaistinis isopas arba juozažolė antraisiais augimo metais suformuoja tankius puskrūmius, kurių derlingumas pakankamai didelis. Įvairiais augimo etapais isopo žaliosios masės derlius siekia 14–21 t/ha, iš kurių gaunama 3–6 t sausos žaliavos. Vaistinio isopo stiebeliai iki augalo žydėjimo yra lankstūs ir visiškai tinkami džiovinti. Po žydėjimo, nokstant sėkloms, isopo stiebeliai tampa sausi, kieti ir šiurkštūs, kaip aromatinė žaliava mažai tinkami.
Paprastasis raudonėlis nėra vešlus augalas, todėl, lyginant su kitais aromatiniais augalais, mažiau derlingas. Gausiausias derlius pasiekiamas prieš augalų žydėjimą – apie 17,2 t/ha žaliosios masės, kurią išdžiovinus gaunama 4,8 t kvapniosios žaliavos. Didžiąją dalį vertingos vaistinės melisos žaliavos sudaro lapeliai, kurių derlius įvairiais augimo etapais svyruoja nuo 7,5 iki 10 t/ha.
Kvapusis mairūnas ir bazilikas pirmuosius mėnesius po pasodinimo į lauką auga lėtai. Vešlesni augalai susiformuoja žydėjimo ir tolimesnio šoninių šakelių augimo metu. Gausiausias šių augalų derlius būna vegetacijos pabaigoje, po žydėjimo. Tuo metu galima gauti 12,5 t/ha mairūno ir 20,6 t/ha baziliko. Mairūno stiebeliai ploni ir yra tinkami kaip aromatinė žaliava, o baziliko augalai vėlesniais augimo etapais suformuoja storokus ir kietus stiebus, kurių geriau atsisakyti.
