23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/05
Vasariniai rapsai rūgščiuose dirvožemiuose
  • Dr. Stasys BERNOTAS, dr. Donatas KONČIUS LŽI Vėžaičių filialas
  • Mano ūkis

Žemdirbių pasirinkimą auginti vienus ar kitus augalus nulemia galimybė pelningai parduoti išaugintą derlių bei kainų stabilumas. Vasariniams rapsams auginti tinka apie du trečdaliai Lietuvos dirvožemių. Sėjomainose rapsai gali sudaryti iki 25 proc. pasėlių ploto. Bet ar verta auginti rūgščiuose ir ilgai netręštuose dirvožemiuose?

Rapsų paklausa kasmet didėja ir jiems auginti nėra jokių apribojimų (kvotų). Pagal pelningumą rapsai nusileidžia tik cukriniams runkeliams, kai kada dar kviečiams. Pastaruoju metu, mažėjant cukrinių runkelių kvotoms ir krintant tradicinių javų kainoms, rapsai lieka vieni perspektyvesnių augalų.


Vasariniai rapsai (Brasica napus, var. Oleifera, F. annua) yra rapsiukų ir kopūstų hibridai, priklausantys bastutinių šeimai. Šių augalų tėvynė yra Viduržemio jūros pakrantė. Lietuvoje rapsai pradėti auginti prieš antrąjį pasaulinį karą. Aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį rapsais susidomėta kaip greitai augančiais tarpiniais augalais. Nuo 1991 metų rapsai pradėti auginti aliejaus gamybai.


Nors vasariniams rapsams tinka dauguma dirvožemių, tačiau pastaruosius penkiolika metų, sumažėjus kalkinimo apimtims, nemaža dalis (apie 620 tūkst. ha) Lietuvos dirvožemių yra sąlygiškai rūgštūs, jų pH mažesnis negu 5,5. Kyla klausimas, ar verta auginti vasarinius rapsus rūgščiuose, ilgą laiką netręštuose ar minimaliai tręštuose dirvožemiuose?


Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale ilgamečiame kalkinimo ir tręšimo bandyme skirtingo rūgštumo dirvožemyje bei tręšiant skirtingomis mineralinių trąšų normomis buvo auginami vasariniai rapsai Sponsor. Kai dirvožemis 25 metus nebuvo kalkinamas ir nebuvo tręšiamas nei mineralinėmis, nei organinėmis trąšomis, vasariniai rapsai labai jautriai reagavo į maisto medžiagų trūkumą netręštame rūgščiame dirvožemyje, ir derlius buvo menkas – 1,22 t ha-1. Mažėjant dirvožemio rūgštumui, derlius truputį didėjo ir artimame neutraliam dirvožemyje buvo 1,46 t ha-1. Tręšiant N70P60K90 mineralinių trąšų norma, nekalkintame dirvožemyje gautas 0,22 t ha-1 vasarinių rapsų derliaus priedas; didžiausia kalkinių medžiagų norma kalkintame dirvožemyje gautas 0,79 t ha-1 derliaus priedas (lyginant su nekalkintu ir netręštu dirvožemiu).


Tręšiant N140P120K180 mineralinių trąšų norma, labai rūgščiame (pH 4,0–4,3) dirvožemyje vasarinių rapsų derlius padidėjo tik 0,25 t ha-1 ir buvo 1,39 t ha-1 (122 proc.) dydžio, lyginant su netręštu dirvožemiu. Mažėjant dirvožemio rūgštumui, vasarinių rapsų derlius didėjo ir, esant dirvožemio pH 6,2–6,7, jis buvo 2,06 t ha-1 (181 proc.), lyginant su nekalkintu ir netręštu dirvožemiu.


Padidinus mineralinių trąšų normą ir tręšiant N210P180K270, vasarinių rapsų derlius labai rūgščiame dirvožemyje buvo tik 1,5 t ha-1 (132 proc.), o mažėjant dirvožemio rūgštumui − 1,87 t ha-1 (164 proc.), 1,95 t ha-1 (171 proc.), 2,2 t ha-1 (193 proc.), 2,29 t ha-1 (201 proc.) bei 2,38 t ha-1 (209 proc.), lyginant su nekalkintu ir netręštu dirvožemiu.


Kaip matyti iš pateiktų duomenų, neverta tikėtis didelio vasarinių rapsų derliaus rūgščiuose, neturtinguose maisto medžiagų dirvožemiuose. Rūgščius dirvožemius būtina kalkinti, tačiau geriau kalkinti plotus, skirtus rapsų priešsėliui.

Vasariniai rapsai reiklūs maisto medžiagoms. Vienai tonai sėklų užauginti iš dirvožemio paimama 40–55 kg azoto, 20 kg fosforo, 37–45 kg kalio, 50 kg kalcio, 12–20 kg sieros. Tikintis gero derliaus, būtina subalansuoti tręšimą mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tam būtina sudaryti tręšimo planą visai sėjomainai, jei dirvožemis rūgštus – būtina kalkinti. Agrocheminiai dirvožemio tyrimai ir tręšimo planavimas leidžia išauginti pageidaujamo dydžio bei geros kokybės derlių, sunaudojant mažesnį mineralinių trąšų kiekį. Saikingai, taupiai naudojant organines ir mineralines trąšas, didėja trąšų veiksmingumas, mažėja derliaus savikaina. Subalansavus tręšimą, sutaupoma 25–30 proc. trąšų, mažiau elementų išsiplauna iš dirvožemio ir patenka į atvirus bei gruntinius vandenis.