- Dr. Julė JANKAUSKIENĖ, LSDI
- Mano ūkis
Augalų augimą lemiantys faktoriai skirstomi į dvi grupes – išorinius ir vidinius. Išoriniai – vėjo stiprumas ir jo kryptis, saulės radiacija. Vidiniai – temperatūra, drėgmė, ventiliacija, anglies dvideginio kiekis, druskų koncentracija tirpale (EC), laistymas. Visi šie faktoriai daro įtaką augalų generatyviniam ir vegetatyviniam vystymuisi.
Vegetatyvinis vystymasis – tai augalo vystymosi periodas, kurio metu didėja jo vegetatyvinių organų – lapų, šaknų, stiebų – masė ir skaičius. Generatyvinis vystymasis – tai augalo vystymosi periodas, kurio metu didėja jo generatyvinių organų – žiedų ir vaisių – masė ir skaičius.
Kad gautume gerą augalų derlių, labai svarbu palaikyti tinkamą balansą tarp generatyvinio ir vegetatyvinio augalų augimo, priklausomai nuo auginimo ciklo. Vegetatyviniam ir generatyviniam augalų augimui būdingi tam tikri požymiai, pagal kuriuos galima spręsti apie augalų vystymąsi. Vegetatyviniam augimui būdinga stiprus viršūnių augimas, stambūs ūgliai. Augalai silpnai žydi ir užmezga vaisius. Generatyviniam augimui būdinga nedidelė viršūnė, plonos ir silpnos šoninės atžalos, intensyviai geltonos spalvos žiedai. Kai šaknų sistema silpna arba augalas labai apkrautas vaisiais, sulėtėja jo generatyvinis vystymasis. Stambios atžalos ne visada liudija apie vegetatyvinį augimą – tai gali būti mažo augalų apkrovimo vaisiais pasekmė.
Norint reguliuoti augalų augimą, reikia juos nuolat stebėti, matuoti bei skaičiuoti. Apie teisingą augalų vegetatyvinį ir generatyvinį augimą sprendžiama pagal augalo priaugimą, vaisiaus dydį, lapo ilgį, stiebo skersmenį, atstumą tarp kekių, vaisiaus kotelio ilgį. Per savaitę stiebas turi priaugti 17–20 cm, t. y. 2,4–3,5 cm per dieną. Stiebo skersmuo po aukščiausiai esančia keke turi būti 8–14 mm. Per savaitę turi atsirasti apie 3 naujus lapus, t. y. 0,4–0,6 vieneto per dieną. Optimaliai augalas turėtų suformuoti vieną kekę per savaitę, t. y. 0,14 kekės per dieną.
Kad būtų galima įvertinti žiedų vystymąsi kekėse, skaičiuojamos žiedų užuomazgos. Priklausomai nuo auginimo laiko, fazės ir hibrido, augalas turi suformuoti 5,5–8,5 žiedinių užuomazgų per savaitę, t. y. 0,8–1,2 vnt. per dieną. Optimaliomis sąlygomis kas savaitę išsivysto 5–7 žiedai (skaičiuojami žiedai išsivysčiusiose žydinčiose kekėse). Priklausomai nuo auginimo laikotarpio, žiedų skaičius kinta nuo 3 iki 9 vnt., t. y. 0,4–1,3 vnt. per dieną. Vertinant vaisių vystymąsi ir priaugimą, vidutiniškas užmegztų vaisių skaičius kekėje (vaisiaus skersmuo didesnis negu 1 cm) sudaro 4–8 vnt. per savaitę. Reikia skaičiuoti ir netaisyklingai užmegztus vaisius.
Vaisių kekių vystymosi tempas 19o C temperatūroje yra 0,125 kekės per dieną, t. y. kas 8 dienos susiformuoja nauja kekė. Aukštesnėje temperatūroje kekės susiformuoja greičiau, žemesnėje lėčiau. Tai priklauso ir nuo CO2 lygio. Maksimalus bamblių formavimosi tempas, esant normaliam CO2 lygiui, yra 0,5 bamblio per dieną. Taigi pomidoras kas 8 dienas formuoja naują kekę (4 tarpubambliai, nes kiekvieną kekę skiria 3 lapai). Lentelėje parodyta CO2 lygio įtaka tarpubamblių formavimosi tempui.
Normaliai augančio augalo vegetatyvinė dalis (lapai, stiebai, šaknys) sunaudoja 30 proc. visų maisto atsargų, generatyvinė dalis – 70 procentų. Jei vyrauja generatyvinis augimas, vegetatyvinei daliai tenka 20 procentų. Jei vyrauja vegetatyvinis augimas, vegetatyvinei daliai gali tekti iki 40 proc. visų maistinių augalo atsargų. Maisto medžiagų pasiskirstymui didelės įtakos turi temperatūra: 190 C temperatūroje 67 proc. maisto medžiagų atsargų naudojama generatyviniam augimui ir 33 proc. vegetatyviniam augimui; 230 C temperatūroje 80 proc. visų atsargų naudojama generatyviniam augimui ir tik 20 proc. vegetatyviniam augimui.
Norint reguliuoti augalų vegetatyvinį bei generatyvinį augimą, reikia nuolat užsirašyti oro, grunto temperatūrą, matuoti druskų koncentraciją (EC), apšvietimą, CO2 lygį. Augalų vegetatyviniam ir generatyviniam augimui turi įtakos paduodamo maitinamojo tirpalo koncentracija, šio tirpalo koncentracija substrate, oro bei substrato drėgmė, liejimo dozė, laistymo dažnis, laistymo pradžia ir pabaiga, augalų vėdinimo intensyvumas, tręšimas anglies dvideginiu bei augalų priežiūros darbų atlikimo laikas, pomidorų lapų bei kekių genėjimas. Dažnas augalų laistymas mažomis dozėmis, didelė substrato drėgmė, žemas druskų koncentracijos lygis labiau skatina augalo vegetatyvinį augimą. Didesnis kalio kiekis lemia generatyvinį augimą.
Augalų lapų plotas gali būti reguliuojamas, šalinant atžalas, lapus arba paliekant papildomas atžalas. Pavasario ir vasaros laikotarpiu, kai apšvietimas yra gana stiprus, rekomenduojama tankinti augalus iki 3,5 stiebų/m2, kas kelintam augalui paliekant augti po šoninę atžalą, vietoje dviejų stiebų žiemos laikotarpiu. Palikti ant augalo 20–25 lapus vietoje 12–15 lapų ankstyvuoju laikotarpiu.
Reguliuojant augalo apkrovimą vaisiais, tuo pačiu galima reguliuoti derlių. Vaisių skaičiaus kekėje priklausomybė nuo saulės radiacijos ir stiebų skaičiaus pateikta lentelėje.
Augalo vegetatyvinio ir generatyvinio augimo reguliavimas turi įtakos bendram pomidorų derliui ir vidutinei vaisiaus masei.
