23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/05
Kaip užkirsti kelią bulvių žiedinio puvinio plitimui
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Šalyje nustatyta per 1 000 tonų žiediniu puviniu užkrėstų 2005 m. derliaus maistinių bulvių. Visos jos turi būti sunaikintos – užkastos arba sudegintos, arba perdirbtos į krakmolą. Ūkyje, kuriame aptiktas bulvių žiedinio puvinio židinys, vienkartinė tara turi būti sunaikinta, o sandėliai, technika, įranga, konteineriai dezinfekuoti. Sodinti užkrėstas bulves griežtai draudžiama.

Nuo šių metų pradžios, po ES Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) misijos įvertinimo, panaikintas pereinamasis laikotarpis dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės direktyvos įgyvendinimo ir leista Lietuvai prekiauti sėklinėmis ir maistinėmis bulvėmis su kitomis ES šalimis. Lietuva turėjo prisiimti ir tam tikrų įsipareigojimų. Svarbiausi iš jų – LR fitosanitariniame registre privalės būti registruoti 5 ir daugiau ha bulvių turintys augintojai, nepriklausomai nuo bulvių paskirties (iki šiol 5 ha bulvių auginantys žemdirbiai neprivalėjo registruotis, jie bulves augindavo savo reikmėms ar pašarui). Bulvės turi būti gabenamos ir realizuojamos su etikete ant pakuotės, nepriklausomai nuo jos dydžio (ir ant 1 kg, ir ant tonos). Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys maistinių bulvių rūšiavimu, pakavimu ir prekyba, bulves gali supirkti tik iš fitosanitariniame registre registruotų augintojų.

 
Sėklininkystėje išliko tik stipriausieji


Bulvių šalyje auginama beveik 70 tūkst. ha. Pernai prikasta 817 tūkst. t bulvių, vidutiniškai po 12,2 t/ha. Pasak Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio, bulvių supirkimo kaina per metus išaugo 80 proc. (nuo 430 iki 800 Lt/t). ES bulvės sudaro 2,3 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės, o Lietuvoje – 8 procentus. Šiuo metu Valstybinė sėklų ir gūdų tarnyba yra atestavusi 9 sėklinių bulvių augintojus. Pernai aprobuota tik 148 ha sėklinių bulvių pasėlių.


„Bulvių sėklininkystėje liko tik patys stipriausieji, – konstatuoja P. Zablockis. – Minimaliai sėklinių bulvių plotai turėtų išsiplėsti dar bent 50 ha“. Svarbu yra tai, kad sėklininkystės ūkiuose bulvių žiedinio puvinio židinių nerasta. Šios pavojingos ligos visai nerasta ir lietuviškų veislių bulvių gumbuose. Konstatuota, kad daugiausia užkrėstos į Nacionalinį veislių sąrašą neįrašytos bulvių veislės. Skirstant pagal apskritis, daugiausia ligos židinių rasta Klaipėdos apskrityje, visai nerasta Telšių ir Alytaus apskrityse.


Už įsigytą ir pasodintą sertifikuotą sėk­lą 2006 m. parama išlieka tokia pat, kaip ir pernai: už elitinės sėklos toną – 450 Lt, už sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą – 300 Lt/t. Tiesioginės išmokos už deklaruotus bulvių pasėlius šiemet numatytos 174 Lt/ha.


Augintojai gaus kompensacijas


VAAT viršininkas Edmundas Morkevičius patikino, kad sugriežtinti reikalavimai tikrai nežlugdo bulvininkystės, nes žiedinis puvinys – tai liga, su kuria būtina kovoti be jokių išlygų. Šiemet keturis kartus padaugėjo tyrimų dėl žiedinio puvinio. Per dieną pagal esamus laboratorijos pajėgumus įmanoma ištirti tik 16 pavyzdžių. „Kol nebus dar vienos laboratorijos, darbai nepaspartės“, – E. Morkevičius atrėmė žemdirbių kaltinimus dėl vėluojančių tyrimų atsakymų. Ištirta 21 000 tonų praėjusių metų derliaus, rasta 400 tonų stiebiniu nematodu ir 1 033 t žiediniu puviniu užkrėstų bulvių.


Vyriausybės nutarimu sunaikinat sėklai skirtas bulves, kompensuojama 90 proc. normatyvinės jų kainos. Šiemet nustatyta normatyvinė kaina – 0,80 Lt/kg, vadinasi, augintojai gaus po 0,72 Lt už kilogramą užkrėstų bulvių. Dalis užkrėstų bulvių bus perdirbta į krakmolą Molėtų rajone esančioje AB „Ambraziškių krakmolas“ (su įmone kiekvienas augintojas turi tartis asmeniškai). Augintojai bulves į įmonę turės pristatyti savo transportu, už jas bus mokama simbolinė – 1 ar 2 centų už kilogramą – kaina, tad žemdirbiai turi patys apsiskaičiuoti, kas jiems labiau apsimoka: vežti bulves perdirbti ar sunaikinti.


Tikrinti ne visi ūkiai


Ūkininkė iš Kėdainių rajono Valerija Petrovičienė pernai augino 15 ha bulvių, jos ūkyje rasta žiediniu puviniu užkrėstų bulvių. „Atsakymai, atėję iš Fitosanitarinio registro mus paveikė kaip šaltas dušas. Įvykdyti visa tai, kas ten parašyta, mūsų ūkiui reikštų galą. Rasta viena veislė, užkrėsta žiediniu puviniu, o kita – ne, bet mes negalėsime ir jos auginti. Sėkla tokia brangi, kad didelio kiekio sertifikuotos sėklos neįstengsime nusipirkti. O kiek dar kainuos viską dezinfekuoti, sunaikinti maišus, tarą. Mes finansiškai negalime visko padaryti iš karto“, – karštai kalba ūkininkė.


VAAT Karantino skyriaus vedėja Lidija Nečajeva nei V. Petrovičienei, nei kitiems tokioje pat padėtyje atsidūrusiems ūkininkams nieko paguodžiančio negali pasakyti. „Ir užkrėstų, ir galimai užkrėstų bulvių sodinti jokiu būdu negalima.

Galimai užkrėstos bulvės – tai visos bulvės, kurios buvo auginamos ūkyje, kuriame rastas žiedinio puvinio židinys. Jei turite 10 laukų, ir viename iš jų aptiktas židinys, tai likusiuose devyniuose augusios bulvės laikomos galimai užkrėstomis. Juk infekcija plinta kontakto būdu: per tarą, per sodinamąsias“, – aiškina L. Nečajeva.


Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Morkūnas įsitikinęs, kad tyrimai neatspindi tikrosios padėties. „Pagal deklaracijas tirtieji ūkiai (auginantys 5 ir daugiau ha bulvių) sudaro tik 13 proc. visų bulvių augintojų. O visi kiti ir toliau sodins bulves su žiediniu puviniu. Jei kitais metais bus tiriami ir 1 ha bulvių deklaravę ūkiai, esu įsitikinęs, kad sužinosime, jog padėtis tragiška“, – tvirtina A. Morkūnas. Statistikos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo apie 65 tūkst. bulvių augintojų. Iš jų tik 330 augino daugiau kaip 5 ha bulvių.


Lietuviškų bulvių veislių perspektyvos


Nacionaliniame veislių sąraše yra registruotos 57 bulvių veislės, bet augintojai neturi konkrečių rekomendacijų, kurias iš jų vertėtų pasirinkti. Tyrimai parodė, kad žiedinio puvinio visai nerasta lietuviškų veislių bulvėse. Deja, kol kas šių veislių sėklos trūksta. Daug vilčių dedama į 2003 m. LŽI Vokės filiale savo veiklą pradėjusią bulvių biotechnologijos laboratoriją, kurioje vykdoma pradinė bulvių sėklininkystė. „Naujai sukurtų veislių dauginimas be meristeminės sėklininkystės pagal šių dienų reikalavimus yra visai neįmanomas“, – sako Vokės filialo direktorius Almantas Ražukas. Šiandien laboratorijoje dauginamos naujausios ir perspektyviausios bulvių veislės Goda, Rasa ir Aista, kurioms jau atlikti vienodumo, stabilumo ir tipingumo tyrimai Lenkijoje. Yra galimybė dauginti ir užsienines bulvių veisles.


Šiemet bus gauta pirmoji superelitinė lauko grandis (superelitinė produkcija bus auginama pas Klaipėdos apskrities ūkininką Petrą Vasiliauską: 5 ha plote numatyta išauginti apie 100 tonų bulvių). Nuo jos prasidės elitinis dauginimas, kuris tęsis trejus metus. Kitais metais bus sertifikuota elitinė produkcija, kuri galės pasklisti po ūkininkų laukus.

Bulvių žiedinio puvinio požymiai


Bulvių žiedinį puvinį sukeliančios bakterijos Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus pažeidžia augalo vandens indų sistemą, sukelia augalo vytimą ir stiebagumbio žiedinį puvinį augimvietėje ir saugykloje. Bakterijoms vystytis palankus vėsus ir drėgnas oras. Optimali temperatūra 21o C. Bakterijos dauginasi labai lėtai, todėl ligos požymiai išryškėja gana vėlai, jų gali ir visai nebūti (latentinė infekcija). Bakterijos ilgai išlieka virulentiškos bulvių augalų liekanose (iki 63 mėnesių), ant maišų audinio (iki 18 mėnesių), purvo dalelėse ant žemės ūkio inventoriaus, sandėliuose ant konteinerių, dėžių. Naujausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos žiemoja dirvoje.


Ligą platina kolorado vabalai, blakutės, tripsai, nematodai. Infekcija gali išplisti ir tiesioginio kontakto būdu (pjaustant stiebagumbius, dirbant užkrėsta žemės ūkio technika, netinkamai laikant sandėlyje – iš gumbo į gumbą).

Pirmuosius ligos požymius galima pastebėti praėjus 60–70 dienų nuo bulvių pasodinimo: vysta apatiniai augalo lapai, jie praranda blizgesį, darosi blyškūs, lyg taukuoti, audinys tarp gyslų pagelsta, vėliau atsiranda nekrozės, o lapo kraštai užsilenkia, atrodo lyg nusvilę. Sulėtėja infekuotų augalų augimas: jie būna žemaūgiai, skurdūs, gali nuvysti.

Stiebagumbių pjūvyje matomas ligos pažeistas vandens indų žiedas (išoriškai stiebagumbiai gali atrodyti visiškai sveiki, tik kartais apčiuopiant jie atrodo minkštesni arba lyg pašalę).

Mėginių paėmimo tvarka


Išimtiniais atvejais bulvių gumbai gali būti atrenkami tiesiai iš lauko, kai jie yra pasiekę ūkinę brandą arba po defoliacijos praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms.


Imant mėginius sandėlyje, iš 100 tonų maistinių bulvių siuntos imamas vienas mėginys, kurį sudaro ne mažiau kaip 200 vienos veislės bulvių stiebagumbių (po 20 stiebagumbių iš dešimties atsitiktinai pasirinktų vietų). Atrenkant sandėlyje sėklines bulves, iš 25 t siuntos imamas vienas mėginys, kurį sudaro ne mažiau kaip 200 vienos veislės ir vienos kategorijos bei klasės bulvių stiebagumbių (po 20 iš 10 atsitiktinai parinktų vietų). Jei siunta didesnė negu 100 tonų, kiekvienam šimtui tonų atrenkama po 1 papildomą mėginį (pavyzdžiui, jei siunta 100 t – 4 mėginiai, jei 260 t – 6 mėginiai).


Kuo aukštesnė sėklinių bulvių kategorija, tuo vėliau imami stiebagumbių mėginiai (vėlyvą rudenį arba žiemos viduryje atrenkami mėginiai iš sertifikuotos kategorijos stiebagumbių, vėliau – iš elitinės, ankstyvą pavasarį – iš superelitinės kategorijos bulvių).

 
Jeigu laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad BŽP bakterija aptikta stiebagumbiuose, tai bulvių gumbai, technika, laukai, patalpos ir visa, kas turėjo kontaktą su užkrėstomis bulvėmis, vadinami užkrėstais objektais. Kitos to paties ūkio bulvės, turėjusios arba galėjusios turėti kontaktą su užkrėstomis bulvėmis, vadinamos galimai užkrėstomis bulvėmis (pvz., bulvės iš to paties ūkio, bet skirtingų sklypų).