03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/05
Ekologinė žuvininkystė Lietuvoje
  • Timas TRUBILA, Rolandas MORKŪNAS VšĮ „Ekoagros“
  • Mano ūkis

Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, didėja ekologiškų produktų paklausa. Ne išimtis yra ir žuvininkystės produkcija: ekologišką žuvį mieliau renkasi vis daugiau vartotojų.

Žuvininkystės ūkiai, siekiantys tapti ekologinės gamybos ūkiais, privalo laikytis Ekologinio žemės ūkio taisyklių. Šios taisyklės apibrėžia ekologiškų žuvininkystės produktų gamybą, laikymą, gabenimą, saugojimą ir realizavimą. Lietuvoje ekologinės žuvininkystės ūkius tikrina ir kontroliuoja viešoji įstaiga „Ekoagros“.


Ekologinės gamybos žuvininkystės ūkiai pradėti sertifikuoti 2003 metais. Tikrinant ūkius, neretai būdavo nustatomi kai kurie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas pildomas netinkamai; nenušienautos vandens telkinių pakrantės; netinkamai laikomi pašarai ir kt. Tačiau atlikti papildomi tikrinimai parodė, kad trūkumai ūkiuose būdavo pašalinami.


Pirmaisiais ekologinės gamybos sertifikavimo metais (2003 m.) pereinamasis laikotarpis į ekologinę gamybą buvo suteiktas 12 žuvininkystės ūkių, antraisiais metais – 14 ūkių. 2005 m. taip pat sertifikuota 14 ekologinių žuvininkystės ūkių. Nors per trejus metus ekologinių ūkių skaičius padidėjo nuo 12 iki 14, tačiau bendras įžuvintas ekologinių tvenkinių plotas padidėjo vos ne dvigubai – nuo 2 768,18 ha iki 4 748,55 ha. Įžuvintų ekologinės gamybos tvenkinių plotai didėjo visuose rajonuose.


Žuvininkystės ūkių ekologinio statuso sertifikuotas plotas 2005 m. pasiekė 2 209,65 ha, pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio plotas – 1 153,4 ha, antrųjų metų pereinamojo laikotarpio plotas – 1 523,2 hektarų.


Dažniausiai ekologinės žuvininkystės ūkiuose auginami karpiai. Be jų dar veisiami karosai, lydekos, starkiai, lynai, sykai, amūrai. Pernai ekologinių žuvininkystės ūkių sertifikuotuose tvenkiniuose pradėti auginti margieji plačiakakčiai. Amūrai ir plačiakakčiai turi „žuvų valytojų“ reputaciją, nes sugeba sumažinti nepageidaujamų dumblių ir augmenijos masės kiekį tvenkiniuose, todėl itin naudingi ekologiniams žuvininkystės ūkiams.


Pernai žuvininkystės ūkiai jau užaugino ekologiškos žuvies. Šeši iš keturiolikos ekologinių žuvininkystės ūkių planavo realizuoti ekologiškai išaugintus karpius. Tačiau vartotojai prekybos tinkluose, turguose ar mugėse įsigyti ekologiškos produkcijos galimybių vis dar neturi.


Ūkiai, norėdami parduoti ekologišką žuvį, susiduria su problemomis – ekologiška sertifikuota gyva žuvis prekybos centruose turi būti parduodama kaip įprastinė, nes nėra sertifikuotas prekybos procesas, todėl nėra užtikrinama, kad ši produkcija bus atskirta nuo įprastinės žuvies, nesudarytos ir tinkamos laikymo sąlygos. Nesertifikuotuose prekybos taškuose tik supakuota produkcija gali būti ženklinama ekologiško produkto ženklu. Išeitis būtų surasta, jei prekybos sistema būtų sertifikuota pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Tokios pačios problemos kyla ir realizuojant ekologišką žuvį turguose ar mugėse.


Nepaisant visų atsirandančių problemų, Lietuvoje ekologinė žuvininkystė turi nemažai galimybių plėtotis. Verstis ekologine žuvininkyste Lietuvoje skatina keletas veiksnių: pirmiausia tai, kad didėja ekologiškos žuvies paklausa mūsų šalyje bei Europos Sąjungoje; antra, šis gamybos būdas sulaukia Lietuvos valstybės paramos; trečia, tausojama gamta ir išsaugomas jos natūralumas.