Daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi 7,1 proc. P2O5, 13,8 proc. K2O ir 36,3 proc. CaO. Toliau eina pušinių malkų pelenai ir dar mažiau vertingi eglių malkų pelenai. Pelenai turi mažai chloro. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems – grikiams, bulvėms, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų.

Siekiant ištirti medžio pelenų panaudojimą lauko augalams 2003–2004 metais LŽI Vėžaičių filiale buvo įrengti lauko bandymai vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemyje, kurio pHKCl 4,3–5,2. Bandymuose auginti miežiai ir bulvės. Miežių Ūla sėklos norma – 220 kg ha-1, bulvių ­Mirta sėklos norma – 4 t ha-1. Taip pat 2005 metais tirtas medžio pelenų poveikis vasariniams rapsams.

Pelenai išberti prieš augalų sėją ir įkultivuoti. Tyrimams naudoti eglės pelenai (UAB „Pajūrio mediena“). Daugiausia medžio pelenuose buvo Ca ir K. Kitų makro– ir mikroelementų, reikalingų augalams, medžio pelenai buvo vidutiniškai turtingi. Kenksmingų augalams sunkiųjų metalų kiekiai neviršijo leistinų normų.

 
Maisto medžiagų kiekis dirvožemyje atskirais metais buvo nevienodas. 2003 m. dirvožemyje buvo mažai azoto ir fosforo, bet daug kalio (0,09–0,11; 77–102 ir 214–263 mg kg-1), o 2004 m. – mažai azoto ir vidutiniškai fosforo bei kalio (0,11–0,13; 143–175 ir 96–121 mg kg-1). Kalcio kiekis (1 304–1 576 mg kg-1) visais tyrimų metais netenkino augalų reikmių.

Meteorologinės sąlygos bandymų vykdymo metais buvo kontrastingos. Vegetacijos periodu jos labai skyrėsi kritulių kiekiu ir temperatūros režimu. 2003 metų balandžio ir gegužės mėnesiai kritulių ir temperatūros atžvilgiu atitiko daugiametį vidurkį, birželio mėnesį – kritulių kiekis viršijo daugiametį vidurkį (24 proc.). Liepą temperatūra buvo 2,8o C aukštesnė negu norma, o kritulių iškrito tik pusė normos. Rugpjūtį prasidėjo sausringas laikotarpis. Kritulių trūkumas miežių grūdų formavimosi ir užsipildymo tarpsniu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) lėmė nedidelį grūdų derlių.

Kitais metais (2004 m.) balandžio ir gegužės mėnesį vyravę šilti ir sausi orai nebuvo palankūs miežiams ir bulvėms vystytis, tačiau didelis kritulių kiekis birželio mėnesį prailgino miežių vegetaciją ir nulėmė gerą miežių grūdų derlių. Liepos mėnesio temperatūra buvo artima normai, o kritulių iškrito tik 59 proc. įprastos normos. Rugpjūčio mėnesį vyravo karšti ir sausi orai. Mažėjant drėgmės atsargoms, sąlygos bulvėms augti buvo tik patenkinamos.

Atskirais tyrimų metais miežių grūdų derlius buvo skirtingas. Netręštų medžio pelenais miežių derlius buvo 2,37–2,89 t ha-1, o patręšus – nuo 2,49 iki 3,94 t ha-1. Palankesnis drėgmės ir temperatūros režimas miežiams buvo 2004 metais. 2003 m. dėl sausringų sąlygų vegetacijos metu grūdų derlius gautas 0,52–1,05 t ha-1 mažesnis negu 2004 metais.

Vidutiniais duomenimis, grūdų derlius padidėjo, atsižvelgiant į pelenų normą, nuo 0,35 iki 0,79 t ha-1, arba 13–30 procentų. Visos panaudotos pelenų normos davė statistiškai patikimus grūdų derliaus priedus. Pelenų normos padidinimas nuo 2 iki 4 t ha-1 papildomai davė tiktai 0,12 t ha-1 miežių grūdų. Veiksmingiausia buvo 2 t ha-1 pelenų norma (išbėrus 1 toną pelenų, gauta 0,18 t ha-1 grūdų). Didinant pelenų normą nuo 2 iki 6 t ha-1, efektyvumas mažėjo.

Tyrimų metais buvo nustatoma grūdų cheminė sudėtis. Kokybiškuose grūduose paprastai būna 10–12 proc. baltymų. Netręštų miežių grūduose nustatytas mažiausias (9,75 proc.) baltymų kiekis, o tręštuose pelenais (nepriklausomai nuo pelenų normos) baltymų buvo 10,9–13,9 proc., t. y. optimalus kiekis.

Skirtingos pelenų normos esminės įtakos miežių grūdų cheminei sudėčiai neturėjo. Vidutiniais duomenimis, azoto kiekis kito nuo 1,80 iki 1,95 proc., fosforo – 0,32–0,36, kalio – 0,64–0,65 procento. Daugiausia kalcio nustatyta 4–6 t ha-1 pelenų norma tręštuose variantuose. Cheminė grūdų sudėtis priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų bei bendro augalų mitybos lygio.

Tyrimų metais, atsižvelgiant į skirtingas meteorologines sąlygas, bulvių gumbų derlius nepatręšus pelenais svyravo nuo 10,8 iki 16,3 t ha-1, o patręšus – nuo 11,8 iki 21,2 t ha-1. Palankesni bulvėms augti buvo 2003 metai (gauti daug didesni derliai); 2004 m. gumbų derlius gautas mažesnis, nes išplito bulvių maras.

Vidutiniais duomenimis, kintant pelenų normai, bulvių derlius padidėjo nuo 1,2 iki 3,5 t ha-1, arba nuo 9 iki 26 procentų. Visos panaudotos pelenų normos davė statistiškai patikimus derliaus priedus. Didžiausia pelenų norma, palyginti su kitomis normomis, buvo veiksmingiausia. Variantų, patręštų 4 ir 6 t ha-1 pelenų, bulvių gumbų derliai buvo panašūs (16,5 ir 17,1 t ha-1) ir, pelenų normą didinant nuo 4 iki 6 t ha-1, derlius iš esmės nedidėjo.

Efektyviausia buvo 4 t ha-1 pelenų norma. Viena tona medžio pelenų papildomai duoda 0,72 t ha-1 bulvių gumbų.
Skirtingais metais maisto medžiagų kiekis, sukauptas gumbuose, buvo nevienodas. Vitamino C kiekis bulvėse priklauso nuo veislės, trąšos ne visais atvejais didina vitamino C kiekį. Vidutiniais duomenimis, vitamino C kiekis bulvėse kito 12,4-13,6 mg kg-1 ribose. Patikimų skirtumų tarp variantų nenustatyta. Daugiau (13,5–17,2 mg kg-1) vitamino C nustatyta drėgnais 2004 metais. Nitratų kiekis bulvėse priklauso nuo veislės savybių, meteorologinių sąlygų, tręšimo, bulvių brandos ir derliaus dydžio. Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad netręštame pelenais dirvožemyje augintos bulvės sukaupė didžiausią (98,7 mg kg-1), tačiau dar leistiną nitratų kiekį. Tręšiant pelenais, nepriklausomai nuo jų normos, nitratų susikaupė mažiau.

Vidutiniais duomenimis, bulvės sukaupė 13,2–13,6 proc. krakmolo. Skirtingos pelenų normos turėjo esminės įtakos krakmolo susikaupimui bulvių gumbuose. Kuo didesne norma tręšta, tuo mažesnis krakmolo procentas nustatytas (panašūs duomenys nurodomi ir literatūroje). Pelenų normą didinant nuo 2 iki 4 ir nuo 4 iki 6 t ha-1, krakmolingumo pokyčiai buvo neesminiai.

Apibendrinant gautus rezultatus, reikia pasakyti, kad tai vieni iš pirmųjų tyrimų su medžio pelenais. Iš šių tyrimų paaiškėjo, kad pelenai teigiamai veikė ne tik vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derlių, bet turėjo įtakos ir po jų augintiems vasariniams rapsams. Rapsų derlius padidėjo po visomis medžio pelenų normomis tręštų miežių ir bulvių. Taip pat medžio pelenai gerino dirvožemio agrochemines savybes. Pelenų normos priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų.