23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/04
Žemės dirbimas be plūgo: ir rudenį, ir pavasarį?
  • Dr. Virginijus FEIZA, LŽI
  • Mano ūkis

Lietuvos žemdirbiai po truputį susitaiko su mūsų klimato zonai iki šiol nebūdingu reiškiniu, kuomet dirvų ruošimas žiemkenčiams įprastu laiku ar vėliau, kai reikia rudenį arti dirvas, sutampa su sausuoju metų laikotarpiu. Dirvos būna labai išdžiūvusios ir jų praktiškai neįmanoma kokybiškai suarti. Tokiu atveju rudeninis dirvų arimas atidedamas vėlesniam laikui ar net pavasariui. Neretai dirvų nespėjama suarti ir po vėlai nuimamų cukrinių runkelių, o taip pat, kai ruduo būna lietingas.

Tam tikrų korekcijų tradicinėje žemės dirbimo sistemoje gali padaryti ir aplinkosauginiai ES nutarimai. Vienas iš jų – įgyvendinti ES Nitratų direktyvos 91/676/EEC reikalavimus, kurie įpareigoja žemdirbius savo gamybinę-technologinę veiklą organizuoti taip, kad mažėtų aplinkos (vandenų) tarša nitratais. Ši direktyva jau praktiškai įgyvendinama Skandinavijos šalyse. Kalnuotosios Norvegijos žemdirbiams mokama 50–200 EUR/ha (172,5–690 Lt/ha) išmoka už tai, kad jie rudenį nearia ar kitaip mechaniškai nedirba dirvų. Taip mažinama dirvožemio erozija, mažėja ir maisto medžiagų su nuplaunamu dirvožemiu nuostoliai. Neartos dirvos dirbamos tik pavasarį, prieš sėją.


Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, 2003–2005 m. atlikti UAB „Dotnuvos projektai“ ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remti tyrimai, kurių tikslas ištirti skirtingus pavasarinio žemės dirbimo būdus, kurie galėtų sėk­mingai pakeisti rudeninį arimą. Bandyme auginti vasariniai miežiai, vasariniai rapsai ir vasariniai kviečiai.
Iš rudens visiškai nedirbtoje ražieninėje dirvoje pavasarį buvo tiriami šie žemės dirbimo būdai. Viename variante dirva buvo sekliai (15–17 cm gyliu) ariama apverčiamuoju Kverneland plūgu, kartu ją tankinant su armens tankinimo volais. Prieš sėją įdirbta kombinuotu priešsėjiniu agregatu. Pusė lauko sėta sėjamąja Fiona SD 977 (su inkariniais noragėliais), o kita pusė – su sėjamąja Fiona SEEDCOM SC (su diskiniais noragėliais, agreguojamais su sunkiaisiais spygliuotais tankinimo volais). Kitame lauke dirva sekliai (7–10 cm gyliu) skusta Kverneland firmos ražienų skutikliu, susidedančiu iš stovų su strėliniais noragėliais, agreguojamais su dantytais trupinimo-lyginimo volais. Prieš sėją laukas įdirbtas kombinuotu priešsėjiniu agregatu. Pusė lauko sėta sėjamąja Fiona SD 977, o kita dalis – Fiona SEEDCOM SC. Trečiajame lauke žemės dirbimo visiškai atsisakyta ir sėta tiesiogiai į ražieną sėjamąja Fiona SEEDCOM SC.


Treji tyrimų metai parodė, kad blogiausios dirvožemio fizikinės savybės buvo, taikant tiesioginę sėją į ražieną. Dirvožemio maksimalus drėgmės imlumas (taip pat bendrasis poringumas bei aeracinis poringumas) nustatytas vidutiniškai 16 proc. mažesnis negu sėjant į sekliai skustą ražieną. Sekliai dirvą ariant arba skutant, dirvožemio fizikinės savybės išliko panašios.


Vienas iš svarbiausių agronomijos kriterijų, vertinant dirvos paruošimo ­kokybę, yra tinkamas dirvožemio grumstelių išsidėstymas sėklos guolyje. Gerai suformuotas sėklos guolis bus tuomet, jei virš pasėtos sėklos bus išsidėstę stambiausios frakcijos (dirvožemio dalelės, kurių skersmuo didesnis negu 5 mm) grumsteliai. Remiantis tyrimų rezultatais, pasiteisino seklaus skutimo (7–10 cm) ir seklaus arimo (15–17 cm) technologijos, sėjant sėjamąja Fiona SEEDCOM SC. Ja sėjant, sėklos guolio 0–2 cm gylio sluoksnyje dirvožemio dalelių, kurių skersmuo didesnis negu 5 mm, kiekis buvo didžiausias ir siekė net 55–58 proc. Sėklos sudygo vienodai, pasėlio tankumas buvo optimalus.
Sekliai skustoje dirvoje organinių dirvožemio junginių mineralizacija buvo lėtesnė, todėl aplinka mažiau teršiama judriaisiais azoto junginiais. Tuo tarpu sek­lus arimas pavasarį lėmė sparčiausią augalinių liekanų mineralizaciją ir didžiausią mineralinio azoto kiekį dirvožemyje augalų vegetacijos metu. Jei per 2003 10 20 – 2004 11 02 laikotarpį mineralinio azoto sekliai artoje dirvoje pagausėjo 17 proc., o per 2004 11 02 – 2005 10 25 laikotarpį – iki 128 proc., tai sekliai skustoje dirvoje šie skaičiai buvo atitinkamai: 15 ir 100 proc., o taikant tiesioginę sėją – 13 ir 70 proc.
Tiesioginė sėja, kaip nė vienas kitas žemės dirbimo būdas, pagausino pasėlyje daugiamečių piktžolių. Trečiaisiais tiesioginės sėjos taikymo metais, piktžolių per javų vegetaciją padidėjo apie 4 kartus.


Skirtingas žemės dirbimas lėmė ir dirvožemio agrochemines savybes. Dirvožemio fosforingumas per 3 metų tyrimų laikotarpį 0–10 cm sluoksnyje seklaus arimo laukeliuose iš esmės nepakito, o 10–20 cm sluoksnyje sumažėjo vidutiniškai 10 proc. Seklaus skutimo laukeliuose 0–10 cm ir 10–20 cm sluoksniuose fosforingumas sumažėjo atitinkamai 12 ir 13 proc. Trejus metus iš eilės taikant tiesioginę sėją į ražieną, 0–10 cm dirvos sluoksnyje fosforingumas iš esmės nepakito, o 10–20 cm sluoksnyje sumažėjo 22 proc. Kalio kiekis 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje seklaus arimo laukeliuose padidėjo vidutiniškai 26 proc., o 10–20 cm sluoksnyje iš esmės nepakito. Seklaus skutimo laukeliuose 0–10 cm sluoksnyje jis padidėjo apie 13 proc., tačiau 10–20 cm sluoksnyje – tiek pat (15 proc.) sumažėjo. Trejus metus iš eilės taikant tiesioginę sėją į ražieną, 0–10 cm dirvos sluoksnyje kalingumas padidėjo apie 20 proc., o 10–20 cm sluoksnyje tiek pat (20 proc.) sumažėjo. Taigi atsisakius arimo, fosforo ir kalio kiekis didėja viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Reikia pabrėžti, jog esant sausiems orams ir trūkstant dirvoje drėgmės, maisto medžiagų koncentracija tik viršutiniame dirvos sluoksnyje gali nevisiškai aprūpinti augalus reikalingais mitybos elementais. Tyrimuose taip pat buvo nustatytas nedidelis (apie 5 proc.) dirvožemio humusingumo padidėjimas tiesioginės sėjos laukeliuose.


Vertinant tirtų žemės dirbimo būdų efektyvumą pagal pelno normą, efektyviausi buvo tie seklaus žemės dirbimo (seklaus arimo ir seklaus skutimo) variantai, kuriuose naudota sėjamoji Fiona SEEDCOM SC. Seklaus arimo lauko pelno norma buvo 12 proc., o seklaus skutimo – 19 proc. didesnė negu sėjant sėjamąja Fiona SD 997.

 
Apibendrinus tyrimus, galima teigti, kad vidurio Lietuvos sukultūrintuose lengvo priemolio rudžemiuose, kurie iš rudens neįdirbti, auginant vasarinius miežius, vasarinius rapsus ir vasarinius kviečius, nuėmus priešsėlio derlių, pirmiausia reikia tolygiai paskleisti susmulkintus šiaudus ant dirvos paviršiaus, o sudygus piktžolėms ir priešsėlio pabiroms, tokią ražieninę dirvą nupurkšti visuotino veikimo glifosatų grupės herbicidu (4 l/ha). Pavasarį pradžiūvusią dirvą geriausia skusti ražienų skutikliu sekliai (7–10 cm gyliu), o prieš sėją įdirbti kombinuotu priešsėjiniu agregatu. Sėti panašiomis sėjamosiomis kaip sėjamoji Fiona SEEDCOM SC su diskiniais noragėliais, agreguojamais su sunkiaisiais spygliuotais tankinimo volais. Mineralinių NPK trąšų normas patartina apskaičiuoti ir herbicidus bei fungicidus naudoti, laikantis šiuo metu galiojančių rekomendacijų.