23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/04
Rapsų kenkėjai, jų daroma žala ir pasėlių apsauga
  • Dr. Irena BRAZAUSKIENĖ, dr. Eglė PETRAITIENĖ, LŽI
  • Mano ūkis

Taikant intensyvią žieminių ir vasarinių rapsų auginimo technologiją, vienu iš svarbiausių rapsų produktyvumą mažinančių veiksnių tampa kenkėjų daroma žala. Pavojingiausi ir labiausiai paplitę yra du kenkėjai – rapsiniai žiedinukai ir kryžmažiedinės spragės.

Pagrindiniai rapsų kenkėjai yra kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum, Phyllotreta undulata), rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), kopūstiniai ir rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus quadridens, Ceutorhynchus napi), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus assimilis), ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae).


Per kenkėjų padarytas žaizdeles augalų dalyse lengvai plinta įvairios grybinės ligos, ypač fomozė. Kenkėjų lervos, misdamos augalų audiniais, sutrikdo jų medžiagų apykaitą, augalai lėčiau auga.


Rapsų kenkėjų vystymosi ciklai ir jų pažeidimų požymiai


Į žieminius rapsus pavasarį, orams sušilus iki 14–15° C, pirmiausia atskrenda rapsiniai žiedinukai. Jie iš žiemojimo vietų (lauko pakraščių, žole ir krūmais apaugusių vietų) migruoja ant žydinčių kiaulpienių, vėdrynų, vaismedžių, kur minta žiedadulkėmis. Butonizacijos tarpsniu vabalai perskrenda į žieminių rapsų pasėlius, vėliau, vasarinių rapsų butonizacijos tarpsniu, persikelia į vasarinių rapsų pasėlius. Vabalai smulkūs, 1,5–2,7 mm ilgio, juodi, blizgantys, labai panašūs į sprages, tik nešokinėja. Pažeidžia rapsų pumpurus, išgraužia juose angas, išėda kuokelius ir piesteles. Pažeisti pumpurai nubyra, lieka vien žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nebeišsivysto.


Rapsinių žiedinukų patelės deda kiaušinėlius į neišsiskleidusius pumpurus. Šio kenkėjo lervos gelsvos su šviesiai rudais taškeliais, rudomis galvomis ir 3 poromis kojų, suaugusios būna apie 4 mm ilgio. Lervos fazė trunka apie 30 dienų, vėliau jos krenta ant dirvos ir dirvoje virsta lėliukėmis. Po 2 savaičių išsirita vabalai, kurie iki rudens skraido, o atšalus orams pasislepia žiemojimo vietose. Rapsinių žiedinukų lervos vystosi tik bastutinių šeimos augalų pumpuruose ir žieduose. Žalingiausi yra vabalai.


Pavasarį, kartu su rapsiniais žiedinukais, į žieminių rapsų pasėlius atskrenda ir kiti kenkėjai – kopūstiniai stiebiniai ir rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai. Rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai yra 3–4 mm ilgio, pilki su juodomis juostomis, apaugę trumpais pilkšvais plaukeliais. Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai yra 2,0–3,5 mm ilgio, pilki, padengti pilkais žvyneliais. Prie skydelio žvyneliai tankesni ir sudaro stačiakampio formos balkšvą dėmelę. Abiejų šių kenkėjų galvos priekinė dalis ištįsusi į ilgą siaurą straublelį.

 
Butonizacijos tarpsniu rapsinių stiebinių paslėptastraublių patelės deda kiaušinėlius į labai jaunus rapsų stiebus, šiek tiek žemiau augimo pumpuro. Kopūstinio stiebinio paslėptastraublio patelės dažniausiai kiaušinėlius deda į lapkočius bei į lapų pagrindinės gyslos audinius.


Rapsinio stiebinio paslėptastraublio lervos yra apie 6–8 mm ilgio, gelsvai baltos, bekojės, su juosvomis galvomis. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Pažeistų augalų stiebai nenormaliai vystosi, išsikraipo, sulėtėja augimas. Būdingas požymis – stiebai susproginėja, pažeistose vietose stiebo audiniai supleišėja. Tokie augalai yra jautrūs įvairioms grybinėms ligoms, ypač fomozei. Pažeisti augalai dažnai pradeda leisti naujus stiebus, kurie vėliau formuoja butonus ir vėliau žydi, todėl pasėlis bręsta netolygiai.


Kopūstinio stiebinio paslėptastraub­lio lervos yra 3–5 mm ilgio, gelsvai ­baltos, bekojės, mažomis galvomis. Lervos išgraužia takus jaunų stiebų (ūglių), lapkočių ir lapų gyslų viduje. Pažeisti augalai pradeda gelsti, sutrinka jų vystymasis, pažeidimo vietoje gali ir visai nulūžti. Abiejų šių kenkėjų vabalus dėl pilkšvos spalvos lauke pastebėti gana sunku. Be to, pajutę pavojų paslėptastraubliai nuo augalų krenta ant žemės, todėl aptikti juos lauke tampa dar sunkiau. Vabalai nelabai žalingi, o lervos labai žalingos.


Dygstant vasariniams rapsams, kenkia šviesakojės ir lenktajuostės spragės. Šie vabalai pavasarį, vos sušilus orams, iš žiemojimo vietų (įvairių dirvos plyšelių, miško paklotės ir kt.) skrenda ant bastutinių šeimos augalų. Aktyviausi jie būna šiltomis saulėtomis dienomis, mėgsta sausą dirvą. Vabalai yra 3–3,5 mm dydžio, jų kojos šokamosios. Antsparniai juodi, blizgantys, geltona antsparnių juostelė siaura. Vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes ir duobutes, skeletuoja lapus. Kartais pažeidžia augimo pumpurą, ir tokie daigai žūva, ypač jei orai sausi. Kiaušinėlius patelės deda į dirvą (lenktajuostės spragės) arba ant kai kurių bastutinių šeimos augalų lapų (šviesiakojės spragės). Suaugusios lervos virsta lėliukėmis dirvoje. Išsiritę naujos kartos vabalai kartais laukų pakraščiuose apninka bręstančių vasarinių rapsų žaliąsias augalo dalis (lapus, ankštaras). Rugpjūčio viduryje, vyraujant sausiems ir šiltiems orams, spragės gali apnikti dygstančius žieminius rapsus. Atšalus orams, vabalai skrenda į žiemojimo vietas.


Ir žieminių, ir vasarinių rapsų ankštarų vystymosi pradžioje kenkia ankštariniai paslėptastraubliai ir ankštariniai gumbauodžiai. Ankštariniai paslėptastraubliai į rapsų laukus atskrenda kartu su rapsiniais žiedinukais. Butonizacijos tarpsniu jie gali pakenkti ir rapsų pumpurams. Ankštarinių paslėptastraub­lių vabalai yra 2–2,5 mm ilgio, ovalo formos, pilki, neblizgantys, apaugę pilkšvais plaukeliais. Antsparniai pailgi, į viršūnes siauresni, prie viršūnės yra skersinė eilė smailių gumburėlių. Peržydėjus rapsams, šių kenkėjų patelės pradeda dėti kiaušinėlius į besiformuojančias jaunas ankštaras. Išsiritusios lervos minta sėklomis – paprastai sunaikina 2–5 sėklas ankštaroje. Suaugusios lervos yra apie 5 mm ilgio, bekojės, rudomis galvomis. Pažeistose ankštarose atsiranda šviesių dėmelių, kuriose, bręstant ankštaroms, matyti angelė, per kurią lerva iškrito ant dirvos. Dirvoje lervos virsta lėliukėmis, o liepos mėnesį išsirita naujos kartos vabalai. Vabalai maitinasi įvairiais vasariniais augalais ir rugpjūtį keliauja į žiemojimo vietas.


Ankštarinio gumbauodžio suaugę uodukai labai smulkūs, apie 1,0–1,5 mm ilgio, gelsvai rausvi. Jie pradeda skraidyti gegužę. Šių kenkėjų patelės kiaušinėlius deda ant ankštarinių paslėptastraublių pažeistų ankštarų. Iš kiaušinėlių po 4–6 dienų išsirita lervos, kurios sulenda į ankštaras ir iščiulpia neprinokusias sėklas. Ankštarinio gumbauodžio lervos begalvės ir bekojės, baltos ar blyškiai geltonos, apie 1–2 mm ilgio. Vienoje ankštaroje gali būti keliolika lervų. Lervos kenkia apie 2 savaites, po to iš ankštarų krenta ant dirvos ir jos viršutiniame sluoksnyje virsta lėliukėmis. Pažeistos ankštaros būna geltonos, pažeistose vietose išsipūtusios, deformuotos – tokios ankštaros plyšta išilgai. Vėliau pažeistos ankštaros atsidaro labiau ir likusios sėklos išbyra. Šio kenkėjo lėliukės žiemoja dirvoje.

Kenkėjų migracijos aktyvumas ir gausumas


Kenkėjai tampa vis agresyvesni, ir, tik parinkus efektyviausias apsaugos priemones bei tinkamai jas panaudojus, galima pasiekti norimų rezultatų.


Nuo 2005 m. Lietuvos žemdirbystės institute pradėti detalūs kenkėjų tyrimai, siekiant nustatyti kenkėjų migracijos aktyvumą ir gausumą, susiejant tai su meteorologinėmis sąlygomis. Šiuos tyrimus rėmė Žemės ūkio mokslo vystymo fondas ir Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (sutarties Nr. G-154).

 
Pernai balandžio viduryje geltonos spalvos kenkėjų gaudyklės buvo išdėliotos žieminių rapsų, vėliau – ir vasarinių rapsų laukuose. Kasdien buvo suskaičiuojami visi į gaudykles patekę kenkėjai, identifikuojami ir suskirstomi pagal rūšis. Meteorologiniai duomenys iš rapsų lauko buvo kaupiami pasitelkus mobiliąją meteorologinę stotelę (Hardi metpolas). Stebėjimų duomenimis, visų rūšių kenkėjų mig­racija į žieminių rapsų lauką iki gegužės vidurio buvo labai neaktyvi, gaudyklėje buvo aptinkami pavieniai rapsinių žiedinukų ir ankštarinių paslėptastraublių vabalai. Priežastis – šaltas pavasaris: nuo balandžio 15 iki gegužės 21 d. vyravo šalti orai, kai vidutinė paros oro temperatūra buvo žemesnė negu 10° C.


Nuo gegužės 21 d., oro temperatūrai pakilus per 15° C, kenkėjų migracijos aktyvumas padidėjo, ir gaudyklėje kasdien buvo jau aptinkama po 10 ir daugiau rapsinių žiedinukų vabalų (šiltesnėmis dienomis jų į gaudykles patekdavo daugiau, vėsesnėmis – mažiau). Rapsinių žiedinukų buvo aptinkama gaudyklėje iki pat birželio pabaigos, vėliau kenkėjų stebėjimai buvo nutraukti (gegužės 1–15 dienomis nužydėjo žieminiai, o birželio 15–30 d. vasariniai rapsai, todėl nebuvo prasmės toliau stebėti rapsinių žiedinukų migracijos aktyvumo). Paaiškėjo, kad žieminių rapsų butonizacijos tarpsniu kenkėjai neplito ir purkšti insekticidais nevertėjo. Vasarinių rapsų butonizacijos tarpsniu kenkėjai buvo labai aktyvūs ir laiku nupurkšti insekticidais buvo ypač svarbu. Rapsiniai žiedinukai išplito vasariniuose rapsuose butonizacijos tarpsnio pradžioje, ir insekticidus teko naudoti du kartus (butonizacijos tarpsnio pradžioje ir pabaigoje).

 
Sušilus orams, suaktyvėjo ir kiti rapsų kenkėjai – gaudyklėse kasdien buvo aptinkama iki 5 ankštarinių paslėptastraublių, iki 4 rapsinių stiebinių paslėptastraublių, po vieną ankštarinio gumbauodžio uodelį. Brendimo tarpsnio pabaigoje, atlikus rapsų stiebų bei ankštarų analizes, paaiškėjo, kad stiebiniai paslėptastraubliai buvo žalingesni žieminiuose (pažeista daugiau kaip 40 proc. stiebų) negu vasariniuose rapsuose (pažeista iki 14 proc. stiebų). Ankštarų kenkėjai pažeidė iki 6,8 žieminių ir iki 9,6 proc. vasarinių rapsų ankštarų.
Insekticidais nupurškus du ar net tris kartus, pavyko sumažinti stiebinių ir ankštarinių paslėptastraublių žalingumą žieminiuose ir vasariniuose rapsuose, tačiau rapsų stiebai ir ankštaros nuo šių kenkėjų pažeidimų nebuvo visiškai apsaugoti. Butonizacijos tarpsniu panaudojus insekticidus du kartus, buvo gautas 327 kg/ha žieminių ir 515 kg/ha vasarinių rapsų sėklų derliaus priedas. Insekticidais nupurškus tris kartus (du kartus butonizacijos tarpsniu ir vieną žydėjimo pabaigoje), buvo gautas daug didesnis ir žieminių, ir vasarinių rapsų sėklų derliaus priedas, negu insekticidais nupurškus du kartus butonizacijos tarpsniu – atitinkamai 700 ir 720 kg/ha.

Rekomendacijos

Pirmiausia reikia stengtis nesudaryti sąlygų kenkėjams plisti. Parenkant apsaugos priemones nuo kenkėjų ir optimalų purškimo laiką, labai svarbu žinoti kenkėjų plitimo periodus.


Norint apsaugoti rapsus nuo kryžmažiedinių spragių, rekomenduojama sėti tik beicuotą (insekticidiniais beicais) sėklą. Patartina sekti dirvos ir oro sąlygas rapsų dygimo metu, nes sausoje dirvoje beico efektyvumas mažėja. Jei sąlygos rapsams dygti nėra optimalios (dygsta ilgiau negu 10 dienų ir netolygiai), o sąlygos kryžmažiedinėms spragėms plisti yra palankios (sausa ir šilta), reikia stebėti pasėlį. Vos lauke atsiranda spragių ir apgraužtų rapsų skilčialapių, rekomenduojama nupurkšti pasėlį insekticidais. Kai oro temperatūra aukštesnė negu 20o C, spragės labai greitai migruoja ir aktyviai maitinasi. Kartais gali nepakakti vieno purškimo insekticidais.


Rapsinių žiedinukų žalingumo ribos yra: skrotelės tarpsniu vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, butonizacijos tarpsniu (BBCH 50–57) – 3–4 vabalai ant augalo. Kai šių vabalų kiekis pasiekia žalingumo ribas, rapsų pasėlius būtina purkšti insekticidais. Palankiais šiems kenkėjams plisti metais insekticidus gali tekti naudoti keletą kartų. Paprastai žieminių rapsų pasėlius nuo rapsinių žiedinukų pakanka nupurkšti insekticidais vieną kartą, labai retai – du kartus, vasariniuose rapsuose – du ir daugiau kartų. Apsaugai nuo žiedinukų tinka visi rapsams registruoti insekticidai.

 
Kopūstinius stiebinius ir rapsinius stiebinius paslėptastraublius nustatyti lauke gana sudėtinga (jų žalingumo riba Lietuvoje nėra nustatyta, kitų šalių duomenimis – 1 vabalas 2,5 m2 pasėlio). Kenkėjus galima suskaičiuoti, nukrečiant juos nuo augalų į indą su vandeniu. Rapsų butonizacijos tarpsniu, kuomet kenkėjai deda kiaušinėlius į rapsų stiebus ir lapkočius, rekomenduotina nupurkšti rapsų pasėlius vienu iš insekticidų (tuo tarpsniu purškiama ir nuo rapsinių žiedinukų). Stiebiniai paslėptastraubliai žalingesni žieminiuose rapsuose. Išsiritus lervoms stiebų ir lapkočių viduje, insekticidai neefektyvūs (išskyrus sisteminio poveikio).


Ankštariniai paslėptastraubliai yra labiau žalingi vasariniuose rapsuose. Kadangi šiuos kenkėjus sunku pastebėti lauke, sudėtinga nustatyti ir jų žalingumo ribą (1 vabalas ant augalo). Ankštariniai paslėptastraubliai žalingiausi žydėjimo tarpsnio pabaigoje, kai patelės pradeda dėti kiaušinėlius į jaunas ankštaras. Tuo tarpsniu panaudoti insekticidai efektyviausiai apsaugo rapsų ankštaras nuo šių kenkėjų. Vėliau, išsiritus ankštarinių paslėptastraublių lervoms ankštarose, insekticidai nuo šių kenkėjų nebeefektyvūs.

 
Pastebėti labai smulkius ankštarinių gumbauodžių uodelius lauke ir nustatyti jų kiekį pasėlyje beveik neįmanoma. Kadangi šių kenkėjų lėliukės žiemoja dirvoje, o išsiritę uodeliai gali nuskristi tik nedidelius atstumus, svarbiausia apsaugos priemonė – izoliaciniai atstumai nuo pernykščių rapsų plotų (1–2 km). Jei gretimame rapsų pasėlyje praėjusiais metais buvo labai išplitę ankštariniai gumbauodžiai, reikia tikėtis šių kenkėjų antplūdžio ir planuoti purkšti insekticidais rapsų žydėjimo pabaigoje.