Anksčiau mūsų šalyje veislinį prieauglį buvo įprasta vasarą auginti ganyklose, tačiau pastaraisiais metais iš Vidurio Europos šalių specialistų girdisi raginimų veislines telyčaites auginti tik tvartuose. Šis auginimo būdas argumentuojamas mažesnėmis darbo sąnaudomis bei geresne pirmaveršių pieno produkcija.

Siekiant išsiaiškinti skirtingų auginimo būdų įtaką telyčių augimo intensyvumui, brandai, sveikatingumui ir produktyvumo rodikliams, Vokietijoje buvo atlikti telyčių auginimo tvarte ir ganyk­loje palyginamieji tyrimai. Bandymai atlikti Tiuringijos agroįmonėje „Rhönland“ su dviem Holšteinų veislės telyčių grupėmis (po 74 gyvulius kiekvienoje). Viena gyvulių grupė ištisus metus buvo auginama tvarte, o kita – visą vasarą ganykloje. Iki 14 ir nuo 22 mėn. amžiaus abiejų grupių telyčios buvo laikomos tvarte vienodomis sąlygomis.

Remiantis bandymų rezultatais nustatyta, kad laikomų ganykloje telyčių priesvoriai buvo mažesni negu tvartinės grupės bendraamžių. Be to, per pirmąsias 50 dienų, ganant jas ganykloje (iki sėklinimo), priesvoriai ypač sumažėjo. Vėliau (maždaug nuo 100 ganymo dienos) priesvoriai nežymiai pradėjo didėti, o per visą stebėjimo ganykloje laikotarpį tvartinės grupės telyčių masė vidutiniškai padidėjo 110 kg, tuo tarpu ganyklinės – tik 18 kg. Tik pasibaigus ganiavai ir uždarius į tvartą, ganyklose laikomos telyčios pradėjo priaugti daugiau svorio ir vytis tvarte auginamas bendraamžes. Tuo metu jų priesvoriai buvo gana dideli ir siekė net 1 100 g per parą. Tačiau pagal svorį nuo tvartinės grupės bendraamžių jos atsiliko beveik 50 kg (atitinkamai 557 kg ir 508 kg). Svorio skirtumai išliko ir po apsiveršiavimo. Tik baigiantis pirmajam laktacijos šimtadieniui abiejų grupių telyčių kūno masė beveik išsilygino: atitinkamai 515 kg ir 510 kg.

Pastebėta, kad per pirmąjį laktacijos trečdalį telyčių, augintų tik tvarte, svoris sumažėjo vidutiniškai 42 kg, tuo tarpu ganyklinės grupės gyvulių svoris vidutiniškai padidėjo 2 kg, t. y. jos mažiau sunaudojo kūno maisto medžiagų.

Iš bandymo duomenų matyti, kad skirtingos telyčių auginimo sąlygos praktiškai neturėjo didelės įtakos jų pieno produktyvumui nei pirmoje, nei antroje laktacijoje. Kiek didesni produktyvumo skirtumai nustatyti tik pirmame pirmosios laktacijos šimtadienyje: tvartinės grupės telyčių pieningumas siekė 2 188 kg, o ganyklinės – 2 024 kg. Per visą 305 d. laktacijos laikotarpį didelio skirtumo tarp tvartinės (5 648 kg) ir ganyklinės (5 436 kg) gyvulių grupės produktyvumo nenustatyta. Panaši situacija buvo ir per antrąją laktaciją, atitinkamai 7 400 kg tvartinės grupės ir 7 625 kg ganyklinės grupės.

Sprendžiant iš dviejų pirmųjų laktacijų rezultatų, auginamų skirtingomis sąlygomis telyčių kūno masės skirtumai neturėjo esminės įtakos tolimesniam jų produktyvumui.

Bandymo analizė parodė, kad, palyginti su tvartiniu telyčių auginimo būdu, ganomos telyčios, ypač iki veršiavimosi periodo, priauga mažiau svorio. Be to, buvo pastebėta, kad ganyklinės grupės telyčios turėjo didesnių sėklinimo bei sveikatos sutrikimų pirmosios laktacijos metu. Ir tik per antrąją laktaciją ganyklinės grupės telyčių reprodukcinės bei produktyvumo savybės stabilizavosi.

Ganyklinį auginimo būdą reikėtų tobulinti. Veislines telyčaites, prieš išgenant jas į ganyklas, reikėtų iš anksto ruošti ganiavai (iš pradžių išleisti į mociono aikšteles, tinkamai parengti ganyklas prieaugliui). Pasibaigus ganykliniam laikotarpiui ir uždarius gyvulius į tvartą, reikia stebėti, kad telyčios nepriaugtų per daug svorio, dėl ko jos sunkiau veršiuojasi. Galvijų augintojams patartina nuolat stebėti telyčių vystymąsi ganykloje ir, jei priesvoriai per maži, jas perkelti į tvartą. Siekiant gerų produktyvumo rezultatų, veislines telyčias reikia ganyti tik gerai prižiūrimose ir sukultūrintose ganyklose.