Rapsų augalų sveikatingumo pagrindas yra sveikos sėklos. Naudojant intensyvias rapsų auginimo technologijas, siekiama išauginti ne tik daug, bet ir kuo sveikesnės rapsų produkcijos. Tam reikia išspręsti nemažai auginimo problemų, tarp kurių viena svarbiausių – rapsų sėklų užterštumas įvairiais mikroskopiniais grybais.

Veiksminga šios problemos sprendimo priemonė – rapsų sėklų beicavimas fungicidinių savybių turinčiais beicais. Šiuo metu rapsai – pagrindiniai aliejiniai augalai, kurių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Tai lemia sparčiai auganti augalinio aliejaus paklausa maisto, chemijos, farmacijos, kosmetikos pramonės ir biokuro gamybos reikmėms tenkinti. Rapsų aliejus savo sudėtimi nedaug nusileidžia kitiems augaliniams riebalams, o sočiųjų riebalų rūgščių jame yra mažiausiai. Iš tonos sėklų vidutiniškai išspaudžiama 400 kg aliejaus ir pagaminama 570 kg išspaudų. Rapsų sėk­lų išspaudos – vertingas baltymų turintis pašarų priedas gyvuliams ir paukščiams. Rapsai auginami žaliajam pašarui, silosui, žaliajai trąšai pagrindiniuose ir tarpiniuose pasėliuose, kurių struktūroje jie galėtų užimti iki 25 proc. ploto.

Kanados mokslininkai nustatė, kad su rapsų sėkla plinta 70 grybų rūšių, priskiriamų 36 gentims. Mūsų sąlygomis, žieminių ir vasarinių rapsų sėklose dažniausiai aptinkama Alternaria, Cladosporium, Penicillium, Botrytis, Fusarium, Aspergillus, Mucor genčių mikrogrybų, o jų gausumas atskirais metais būna skirtingas. Rapsų sėklų užterštumas mikroskopiniais grybais priklauso ne tik nuo antropogeninių veiksnių, bet ir nuo gamtos sąlygų.

Ant rapsų sėklų dažniausiai aptinkami Alternaria genties grybai. Kadangi šie grybai yra juodosios dėmėtligės sukėlėjai, todėl jų gausumas ant sėklų priklauso nuo ligos intensyvumo ant ankštarų brendimo metu. Taip pat rapsų sėklos gali būti gausiai apsikrėtusios Cladosporium genties grybais, vadinamaisiais saprotrofiniais grybais. Dažniausiai ant tos pačios sėklos yra aptinkama Alternaria ir Cladosporium genčių mikrogrybai.

Iš pelėsinių mikromicetų, vadinamųjų sandėlių grybų, su rapsų sėkla gausiau yra paplitę Penicillium nei Aspergillus genčių grybai. Nors šie grybai nesukelia specifinių rapsų ligų, tačiau sumažėja jais užsikrėtusių sėklų daigumas.

Mikroskopinių grybų toksinų – mikotoksinų – randama ne tik javų grūduose, bet ir rapsų sėklose. Mikotoksinų aptinkama maisto produktų ir pašarų gamybos žaliavose, jų randama ir pačiuose produktuose. Palankiais mikroorganizmams plisti metais ar rapsų sėklas laikant netinkamomis sąlygomis, jos gali būti gausiai užsikrėtusios mikotoksinus gaminančiais pelėsiniais grybais.

Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje kasmet atliekami mikrobiologiniai tyrimai, siekiant nustatyti žieminių ir vasarinių rapsų sėklų užterštumą mikroskopinių grybų pradais ir įvertinti jų svarbą produkcijos kokybei. Pernai, ištyrus bandymų laukuose išaugintų žieminių rapsų veislės Kasimir ir vasarinių rapsų veislės Landmark sėklų užkrėstumą mikromicetais, buvo nustatyta, kad rapsų sėklų ir paviršius, ir vidus užterštas mikromicetų pradais.

Pernai atlikti tyrimai parodė, kad žieminių ir vasarinių rapsų sėklos buvo užterštos įvairiais mikromicetais – nustatyta, kad net 100 proc. sėklų yra su paviršine mikromicetų infekcija. Tai lėmė rapsų brendimo metu vyravę šilti ir lietingi orai. Gausiausiai žieminių ir vasarinių rapsų sėklos su paviršine infekcija buvo užsikrėtusios Alternaria genties mikrogrybais: nustatyta 66,2 proc. vasarinių rapsų sėklų ir 56,2 proc. žieminių rapsų sėklų su paviršine Alternaria spp. infekcija. Taip pat ant sėklų gausiai plito Cladosporium genties mikrogrybai, nustatyta 67,5 proc. vasarinių rapsų sėklų ir 53,8 proc. žieminių rapsų sėklų su paviršine Cladosporium spp. infekcija. Be šių pagrindinių mikromicetų pradų buvo nustatyta sėklų su paviršine Penicillium spp. infekcija. Šiais mikromicetais užsikrėtusių žieminių ir vasarinių sėklų buvo daug mažiau negu užsikrėtusių Alternaria ir Cladosporium genčių grybais. Ant žieminių ir vasarinių rapsų sėklų paviršiaus Botrytis, Fusarium bei kitų genčių grybai nebuvo gausiai išplitę.

Įvertinus žieminių ir vasarinių rapsų sėklų vidinį užterštumą įvairiais mikromicetų pradais, nustatyta, kad žieminių ir vasarinių rapsų sėklos gausiausiai buvo pažeistos Alternaria ir Cladosporium genčių mikromicetais. Nustatyta, kad 31,2 ir 28,8 proc. vasarinių rapsų sėklų ir 34,4 ir 17,5 proc. žieminių rapsų sėklų atitinkamai buvo su vidine anksčiau minėtų mikromicetų infekcija. Tarp kitų išskirtų mikromicetų vyravo Penicillium spp. (5,0 ir 3,8 proc. žieminių ir vasarinių rapsų sėklų), Botrytis spp. (10,0 ir 2,5 proc. žieminių ir vasarinių rapsų sėklų) bei Fusarium spp. (1,2 proc. vasarinių rapsų sėklų).

Ankstesniais tyrimų duomenimis, negausiai su rapsų sėkla buvo išplitę Fusarium genties grybai, tačiau pastaraisiais metais pastebima Fusarium genties grybų plitimo su rapsų sėkla tendencija. Žieminių rapsų sėklų mėginiuose, tirtuose 2004 metais, buvo aptikti nedideli kiekiai mikotoksinų – DON, zearalenono ir T–2 toksino, nepaisant to, kad Fusarium genties grybais sėklos buvo užsikrėtusios negausiai. Pagrindiniai mikotoksinų gamintojai yra Penicillium, Alternaria, Aspergillus ir Fusarium genčių grybai. Rapsų sėklose vyraujantys Alternaria genties mikrogrybai yra toksiškų metabolitų alternariolio, tenuidinės rūgšties ir kitų mikotoksinų producentai, tačiau apie jų toksiškumą duomenų kol kas nėra daug. Meteorologinės sąlygos, ypač oro temperatūra ir krituliai, turi didelės įtakos sėklų užterštumui šiais mikromicetais. Oro temperatūrai svyruojant optimaliose ribose (nuo 15 iki 23° C), lemiamą reikšmę turi kritulių kiekis ir santykinė oro drėgmė ankštarų brendimo metu.

Kaip jau minėta, gamtos sąlygos rapsų produkcijos auginimo metu dažniausiai turi lemiamos reikšmės jos kokybei. Lietuvos klimato sąlygos ypač palankios Alternaria genties grybams plisti, o šie padaro daug žalos, sukeldami rapsuose juodąją dėmėtligę.

Taikant intensyvias rapsų auginimo technologijas, pagrindinė apsauga nuo sėklų užterštumo įvairiais mikromicetų pradais yra sėklos beicavimas fungicidinių savybių turinčiais beicais. Daugiamečių LŽI atliktų tyrimų duomenimis, tokie beicai mažina sėklų užsikrėtimą grybais. Beicuotose sėklose Alternaria, Cladosporium bei kitų genčių mikromicetų pradų kiekis būna daug mažesnis, lyginant su nebeicuotomis sėklomis. Fungicidinių savybių turintys beicai 45,9 karto mažina sėk­lų ligotumą. Sėklos sveikumas turi didelės įtakos tolimesniam augalų augimui.

Vienintelis žieminiuose ir vasariniuose rapsuose registruotas ir fungicidinių, ir insekticidinių savybių turintis beicas yra kruiser OSR, veikliosios medžiagos tiametoksamas 280 g/l+fludijoksonilas 8 g/l+metalaksilas–M 33,3 g/l. Jo norma – 7,5 l 1 tonai sėklos.