23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/03
Sėklų stambumo įtaka linų pasėliui
  • Dr. Elvyra GRUZDEVIENĖ, LŽI Upytės bandymų stotis
  • Mano ūkis

Siekiant gauti daug ir kokybiško ilgojo pluošto, linai turi būti kuo vienodesnio aukščio, storio ir subręsti vienu metu. Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti linų derlių, yra pasėlio tankumas, kurį, be kitų veiksnių, lemia sėklos kokybė.

Sėklos stambumo ir vienodumo įtakos linų pasėlio produktyvumui tyrimų Lietuvoje iki šiol nebuvo daryta. Rusijoje linų sėklų stambumo įtaka pasėlio lygumui tirta 1935, 1955 ir 1971 metais, o sėklos stambumo įtakos linų pluošto derliui tyrimai – 1959 ir 1964 metais. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad vienas iš svarbiausių linų pasėlio produktyvumą lemiančių rodiklių gali būti sėklų stambumas.

LŽI Upytės bandymų stotyje 2005 metais atliktas bandymas, sėjant išrūšiuotas pagal sėklos storį trijų frakcijų sėklas ir nerūšiuotą pagal stambumą linų sėklą. Siekta ištirti, ar sėklos stambumas turės įtakos pasėlio lygumui, produktyvumui, ligų paplitimui pasėlyje, stiebelių, sėmenų ir ilgojo pluošto derliui. Pasirinkti bandymo variantai:

  1. nerūšiuota sėkla; 
  2.  frakcija A: didesni negu 1,1 mm storio sėmenys; 
  3.  frakcija B: 0,9–1,1 mm storio sėmenys; 
  4.  frakcija C: mažesni negu 0,9 mm storio sėmenys.

Tyrimams pasirinkta pluoštinių linų Hermes veislės sėkla. Į frakcijas sėkla išrūšiuota, sijojant sietais su atitinkamo pločio pailgomis akutėmis. Laukeliuose linai sėti sėjamąja SLN–1,6, tarpueilių plotis – 10 cm. Sėklos norma – 22 mln. daigių sėklų į hektarą.

Buvo atlikti nerūšiuotos bei visų frakcijų sėklos laboratoriniai dygimo energijos, daigumo, ligotumo tyrimai. Lauko bandyme tirtas sėklos lauko daigumas, pasėlio tankumas, augalų išlikimas iki rovimo, linų biometriniai rodikliai, stiebų ligotumas, derlius, pluošto išeiga bei jo kokybė.

Ištyrus sėklų daigumą laboratorijoje, nustatyta, kad rūšiuotų sėklų, kurių storis buvo didesnis negu 0,9 mm, sudygo iš esmės daugiau negu nerūšiuotų. Sėklų, kurių storis buvo mažesnis negu 0,9 mm, daigumas buvo 4,3 proc. iš esmės mažesnis negu nerūšiuotų ir net 14,3 proc. mažesnis negu sėklų, kurių storis viršijo 1,1 mm. Stambesnės sėklos buvo iš esmės mažiau pažeistos grybinių ligų sukėlėjų ir bakterijų, palyginti su nerūšiuotomis sėk­lomis. Stambesnių sėklų lauko daigumas buvo net 20,5 procentinio vieneto didesnis negu nerūšiuotos sėklos.

Tankiausias pasėlis (2 476 augalai/m2) buvo pasėjus stambesnes sėklas. Daugiausia augalų (95,5–97,8 proc.) iki rovimo išliko taip pat stambesnes sėklas pasėtuose laukeliuose. Iš smulkiausių sėklų sudygusių augalų iki rovimo išliko tik 83,4 procento. Skirtumai tarp variantų esminiai.

Ištyrus linų daigų ligotumą nustatyta, kad pasėlyje išplito antraknozė, kuri pažeidė 6,5–15,4 proc. daigų, ir fuzariozinis vytulys (apie 0,9 proc.). Antraknozė pažeidė iš esmės mažiau daigų (6,5 proc.), sudygusių iš stambiausios frakcijos sėk­lų, palyginus su nerūšiuota sėkla (12,1 proc.). Fuzariozinio vytulio išplitimui daigų tarpsniu sėklų rūšiavimas esminės įtakos neturėjo.

Pluoštiniams linams labai svarbu, kad pasėlis būtų homogeniškas – linai kuo vienodesnio aukščio. Tada juos lengviau nurauti linų kombainais. Išanalizavus augalų aukštį nustatyta, kad žemesnių negu 50 cm linų daugiausia (25 proc.) buvo pasėjus smulkiausios iš tirtų frakcijų, o mažiausiai (3 proc.) – stambiausios frakcijos sėklą. Pasėjus nerūšiuotą ir stambiausios frakcijos sėklą daugiausia išaugo 60,1–70,0 cm aukščio linų, o kitoms grupėms pagal sąlyginį suskirstymą priskirtinų augalų užaugo mažiau. Pasėjus 0,9–1,1 mm frakcijos ir smulkesnę sėklą, pasėlyje užaugę 50,1–70 cm aukščio augalai sudarė 80 ir 73 proc. bendro augalų kiekio.

Išanalizavus linų stiebų bendrąjį ir techninį ilgį bei storį, suskaičiavus produktyvias galvenas ant augalo nustatyta, kad geriausi produktyvumą nulemiantys rodikliai buvo linų, išaugusių pasėjus > 1,1 mm ir 0,9–1,1 mm storio sėklų frakcijas.

Palyginę stiebų tinkamumo pluoštui išgauti rezultatus matome, kad geriausi stiebai užaugo, pasėjus nerūšiuotus ir stambiausios frakcijos sėmenis. Pasėjus nerūšiuotą sėklą, linai išaugino daugiausiai galvenų (1,92 vnt.), o jų stiebų diamet­ras buvo mažiausias (1,15 mm).

Aukščiausi linai išaugo pasėjus > 1,1 ir 0,9–1,1 frakcijų sėklas (atitinkamai 67,56 ir 66,51 cm), šių linų techninė stiebo dalis taip pat buvo didžiausia (atitinkamai 61,30 ir 60,91 cm).

Daugiausiai fuzariozinio parudavimo ir pasmos pažeistų stiebų rasta pasėlyje iš nerūšiuotos ir smulkiausios frakcijos (< 0,9 mm) sėklos. Antraknozės pažeistų stiebų daugiausiai (35 proc.) buvo laukeliuose, apsėtuose vidutinio stambumo (0,9–1,1 mm) frakcijos sėkla, o mažiausiai (18 proc.) – smulkiausios frakcijos sėkla. Galbūt šis rodiklis šiek tiek stebina, tačiau ir jam galima rasti logišką paaiškinimą. Ligos, plintančios ant linų stiebų, konkuruoja tarpusavyje. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad linų pasmą ir fuzariozinį parudavimą sukeliantys grybai yra agresyvesni už antraknozės sukėlėjus. Teiktina prielaida, jog antraknozė stipriau pasireiškė ant linų stiebų laukeliuose, apsėtuose vidutinio stambumo (0,9–1,1 mm) frakcijos sėkla, nes ant šių stiebų mažiau išplito linų pasmą ir fuzariozinį parudavimą sukeliantys grybai. Beje, antraknozė stiebams yra ne tokia žalinga liga kaip fuzariozinis parudavimas ar pasma. Ji išplinta daugiau stiebų pašaknyse.

Didžiausias stiebelių (5,08 t ha-1) ir ilgo pluošto (1,65 t ha-1) derlius gautas, pasėjus stambiausios frakcijos sėmenis. Sėmenų derliui sėklų rūšiavimas esminės įtakos neturėjo.

Stipriausias pluoštas (18,73 kg j) gautas iš linų, užaugusių iš stambiausios frakcijos sėklų. Pluošto lankstumui sėklų rūšiavimas esminės įtakos neturėjo.

Atlikus į tris frakcijas išrūšiuotos linų sėklos tyrimus ir apibendrinus bandymo rezultatus nustatyta, kad: 

  • didesnio negu 0,9 mm storio sėklos yra geresnės kokybės – jų daigumas 5,7 proc. didesnis, o ligotumas – 16,3 proc. mažesnis, palyginus su nerūšiuotomis sėklomis; stambesnės sėklos turėjo didesnę dygimo energiją, tai ir nulėmė vienodesnį pasėlio sudygimą, linų augimą bei vystymąsi;
  • aukščiausi linai išaugo pasėjus > 1,1 ir 0,9–1,1 frakcijų sėklas (atitinkamai 67,56 ir 66,51 cm). Šių linų techninė stiebo dalis taip pat buvo ilgiausia (atitinkamai 61,30 ir 60,91 cm); 
  • grybinės ligos fuzariozinis parudavimas ir pasma mažiausiai stiebų pažeidė laukeliuose, apsėtuose > 1,1 ir 0,9–1,1 frakcijų sėkla; iš šių stiebelių gautas pluoštas buvo stipresnis, negu sėjant nerūšiuotą arba smulkiausios frakcijos sėklą;
  • didžiausias stiebelių (5,1 t ha-1) ir ilgo pluošto (1,65 t ha-1) derlius gautas, pasėjus stambiausios frakcijos sėmenis.

Rekomendacija linų augintojams: norint išauginti vienodo aukščio, tinkamą mechanizuotai nuimti, produktyvų pluoštinių linų pasėlį, linų sėklą reikia rūšiuoti, atskiriant mažesnio negu 0,9 mm storio sėmenis, ir sėti tik stambesnes negu 0,9 mm storio sėklas.