Bendrovės „C. Olsen Baltic" prekybos ir aptarnavimo centre, Juodonių kaime (Kauno r.), surengtame seminare žemdirbiai susipažino su neariamojo žemės dirbimo technologijomis ir SIMBA seklaus žemės dirbimo technika.

Apie šios technikos efektyvumą visiems susirinkusiems pasakojo kompanijos „Simba" atstovas Rytų Europai Saimonas Revelis (Simon Revell) ir Anglijos ūkio, kuriame ši technika dirba ne vieneri metai, vadovas Geivinas Deivis (Gavin R. A. Davies).

Kiekviena technologija turi privalumų ir trūkumų. Todėl žemdirbiai, prieš pradėdami ją taikyti, nori kuo daugiau apie juos sužinoti. Anot S. Revelio, neariamojo žemės dirbimo technologijos ypatybė yra ta, kad visiškai atsisakyta plūgų, o žemė įdirbama iš karto po to, kai kombainas nupjauna javus. Anot S. Revelio, Anglijos ūkininkų laukuose dažnas vaizdas, kai kombainas kulia rapsus, o iš paskos važiuoja traktorius ir įdirba žemę diskiniu skutikliu. Važiuodamas vieną kartą jis atlieka keletą operacijų, todėl sumažėja bendras važiavimų skaičius.

Taikant neariamąją žemdirbystę, kokybiškai žemę įdirba specialūs padargai. Keletas jų buvo pristatyta mūsų šalies ūkininkams. Viena didesnių naujovių – tai Simba Solo agregatas, kuris iš karto atlieka 4 operacijas: nuskuta ražienas, supurena dirvą, sutankina jos paviršių, galutinai susmulkina ir sumaišo dirvožemį.

Sutankinti dirvą yra labai svarbu, todėl visuose padarguose įmontuoti tankinimo volai – pagrindinis visų Solo modelių elementas. Sutankinta dirva kur kas geriau sulaiko drėgmę. Jei dirva šlapia, drėgmės perteklius kaupiasi tankinimo metu suformuotuose grioveliuose. Sutankinus dirvą, lengviau susidorojama su piktžolėmis, pagerėja dirvos struktūra, mažiau išplaunama trąšų.

G. Deivis 1 700 ha ūkiui vadovauja nuo 1999 metų. Apie 80 proc. ariamo ploto sudaro sunkūs dirvožemiai, kita žemė vidutinio sunkumo. Apie 90 proc. ūkio produkcijos sudaro pašariniai kviečiai. Ieškodamas būdų padidinti ūkio pajamas ir pelningumą, G. Deivis 2000 metais ėmė taikyti neariamąją žemdirbystę. Plūgus pakeitė Simbos padargai.

Anot G. Deivio, perėjus prie neariamojo žemės dirbimo būdo, atsirado galimybė didesnius plotus užsėti rudenį. Iki tol rudenį kviečių sėjo nedaug, o jų derlius buvo menkas.

Naujoviškas žemės dirbimas leidžia sutaupyti nemažai lėšų. Pirmiausia sumažėjo išlaidos kurui. Ūkis atsisakė 1 nuolatinio darbuotojo ir 1 sezoninio darbininko, žieminių javų plotai padidėjo nuo 70 iki 90 proc. Sėjai sunaudojama mažiau sėklos.

Neariamojo žemės dirbimo trūkumas, anot G. Deivio, yra tai, kad vis vien tenka naikinti piktžoles. Ne visiems ūkininkams patinka ir tai, kad dirvos paviršiuje dažnai lieka augalų liekanų, todėl laukas atrodo nelabai estetiškai, tačiau tai, pasak G. Deivio, nėra trūkumas.

Kai kurie ūkininkai pastebi, kad, taikant neariamąją technologiją, po kelerių metų laukuose užsistovi paviršinis vanduo. Anot S. Revelio, taip atsitinka dėl to, kad, nuolat dirbant žemę vienodu gyliu, susidaro podirvio padas. Dirbimo gylio keitimas yra vienas iš svarbių neariamojo žemės dirbimo technologijos elementų.

Kol kas nedaug mūsų ūkininkų taiko savo laukuose neariamąją žemdirbystę, tačiau kiekvienais metais vis daugiau jų susidomi šia technologija. Pasak Lietuvos žemdirbystės instituto vyriausiojo mokslinio bendradarbio Virginijaus Feizos, 2004 metais apie 50 ūkio subjektų 15 tūkst. ha taikė neariamąją technologiją. Per 2005-uosius metus jų gali būti padaugėję dar dvidešimčia ūkių.

Kol daugelis žemdirbių apžiūrinėjo seminare pristatytus „Simbos" padargus, Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo ūkininkas Aurimas Gylys dalijosi patirtimi, kurią įgijo praėjusiais metais įdirbęs laukus šia technika.

„Pavasarį į šeimos ūkio laukus išvažiuos mūsų pačių nusipirkti „Simba" agregatai. Pirkti šią techniką paskatino tai, kad ji giliai įdirba žemę, gerai sumaišo ražienas. Pakanka vieną kartą pervažiuoti lauką ir jau galima sėti. Pernai pabandėme, pasiteisino, todėl apsispręsti nebuvo sunku. Norėdami palyginti įvairių gamintojų techniką, pernai dirbome du kviečių laukus po 10 ha. Vieną lauką įdirbome Simba, kitą – kitos firmos technika. Simba dirbo kokybiškiau. Mūsų laukuose raudonas molis, tad suarus laukus lieka didžiuliai luitai, o įdirbus laukus Simbos padargu, laukas atrodo įspūdingai, visi didesni grumstai yra sutrupinami. Praėjusiais metais, kai buvo sausa, tame lauke derlius buvo didesnis", – pasakojo Joniškio r. ūkininkas.