23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/03
Į kovą dėl pirkėjo – su išskirtinumo ženklu
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Laužais nuvilnijusios snukio ir nagų ligos bei kempinligės įbauginti, įsisiautėjusio paukščių gripo akistatoje atsidūrę europiečiai vis dažniau atsigręžia į tai, kas natūralu ir „nepagerinta“ jokiais priedais, į tai, kas nekelia pavojaus sveikatai. Pakeisti požiūrį į maisto produktų gamybos grandinę siekia ir Lietuvos valstybinės institucijos, ūkininkai bei prekybininkai.


Susirūpinti europietiškų produktų išskirtinumu ir kokybe verčia ne tik pavojus žmogaus sveikatai, bet ir Pasaulio prekybos organizacijos spaudimas nuo 2013 metų atverti sienas. Baiminamasi, kad Europos rinką užvers pigi, ne pačios geriausios kokybės trečiųjų šalių produkcija, su kuria europietiškiems gaminiams konkuruoti bus sunku dėl kainos. Siekdama užbėgti nepalankiems žemės ūkyje įvykiams už akių, ES numatė paramą ūkininkams ir verslininkams, dalyvaujantiems ES ir nacionalinėse kokybės schemose 2007–2013 m. Vietinių originalių produktų gamybai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Viliamasi, kad turtingi europiečiai nenorės masinės gamybos maisto produktų ir rinksis brangesnius tradicinius ar išskirtinės kokybės gaminius.

Nuo 1990 metų ES maisto kokybės politika grindžiama saugomų geografinių nuorodų registravimo ir jų apsaugos įgyvendinimo, ekologiškų ir tradicinių, specifinėmis savybėmis pasižyminčių produktų sertifikavimo sistemomis. Tradiciniu būdu pagamintiems ir išskirtinėmis savybėmis pasižymintiems produktams apsaugoti nuo pakaitalų yra suvienodintos pavadinimų apsaugos sąlygos visoje ES erdvėje – 1992 m. sukurta vieninga žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų apsaugos sistema. Yra įteisintos trys saugomos nuorodos ir specialūs jas žymintys ženklai: „Saugoma kilmės nuoroda“, „Saugoma geografinė nuoroda“ ir „Garantuotas tradicinis gaminys“. Toks ženk­las etiketėje garantuoja produkto išskirtinumą, jo savybes, kurias lemia specifinės gamtos sąlygos ir tradicinės technologijos, ir kad šių produktų gamyba yra griežtai kontroliuojama.

Europos Bendrijoje jau yra užregistruota daugiau kaip 600 saugomų žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų, tarp kurių – apie 150 sūrių, 60 šviežios mėsos rūšių, 90 mėsos gaminių pavadinimų, apie 130 vaisių, daržovių ir grūdų, įvairių duonos, konditerijos gaminių, alaus gėrimų, medaus bei kitų produktų. Iš ES šalių narių daugiausiai registruotų saugomų nuorodų turi Italija (134), Prancūzija (131), Portugalija (85), Graikija (83), Ispanija (73), Vokietija (69), mažiausiai – Suomija (1), Švedija (2), Danija (3), Belgija ir Liuksemburgas (po 4), Olandija (6). Šiuo metu pateiktos paraiškos į ES saugomų nuorodų registrus įregistruoti 5 lietuviškų produktų pavadinimus: sūrius „Džiugas“, „Germantas“, „Žementalis“, dviejų rūšių alų – „Biržiečių miežinis“ ir „Biržiečių tradicinis“.

Nacionalinės kokybės schemos – žingsnis išskirtinumo link

Pasak Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento kokybės skyriaus vedėjos Angelės Liubeckienės, lietuviški produktai savo kokybe lenkia kitų šalių produkciją, nes yra gaminami, naudojant mažiau sintetinių priedų, cheminių medžiagų, tačiau tik kai kurie iš jų išskirti specifiniais ženklais (pvz., „Sveikas pradas“). „Kad lietuviška produkcija yra geresnės kokybės, rodo ir tyrimų rezultatai“, – teigia A. Liubeckienė. Kai kuriose Europos šalyse patvirtinti nacionaliniai ženklai, liudijantys atskirų produktų išskirtinumą, pavyzdžiui, Austrijoje išskirtinės kokybės mėsa žymima ženklu „Užtikrintas atsekamumas“, kiaušiniai – „Užtikrintas šviežumas“. „Tai kelia vartotojų pasitikėjimą. Taip gamintojai siekia išsiskirti iš kitų ir pritraukti pirkėją, – sako ŽŪM specia­listė. – Išskirtinės kokybės produktai yra brangesni, jų rinka didesnė, todėl gamintojai gauna daugiau pajamų“.

Pasak A. Liubeckienės, mūsų šalies institucijos kartu su užsienio šalių specialistais jau šiemet pradės įgyvendinti išskirtinių produktų sertifikavimo, kontrolės ir ženklinimo sistemos projektą. ŽŪM per šiuos metus parengs teisės aktus nacio­nalinėms kokybės schemoms reglamentuoti ir joms pripažinti. Juose bus apibrėžti produkto vertinimo kriterijai, numatyta kontroliuojanti institucija, nurodyti išskirtinumą žymintys ženklai. Pagal maisto kokybės schemas gaminamiems produktams keliami reikalavimai yra aukštesni negu bendraisiais teisės aktais numatyti kokybės reikalavimai.

Ekologiškai ir išskirtinės kokybės produkcijai taikomi skirtingi reikalavimai. „Sąlygos ekologinei gamybai ir perdirbimui yra aiškiai apibrėžtos, o išskirtinės kokybės produktais gali būti pripažinti ir tam tikroje vietovėje, pagal originalią technologiją pagaminti produktai“, – aiškina A. Liubeckienė. Pavyzdžiui, kad paukštienai būtų suteiktas išskirtinės kokybės ženklas, paukščiai turi būti lesinami natūraliais (nebūtinai ekologiškais) lesalais, laikomi laisvai, neviršijant jų skaičiaus ploto vienete, skerdžiami tik tam tik­ro amžiaus, pasiekę nustatytą svorį. Bus patvirtinti labai aiškūs kontroliuojami kokybės kriterijai, pagal kuriuos produktas bus pripažintas išskirtiniu.

Remiantis užsienio šalių patirtimi, gamintojai, ūkininkai ar jų organizacijos dalyvauja kokybės schemose ir patys jas finansuoja, nes, pasak A. Liubeckienės, jiems tai naudinga, nors investicijos į kokybiškų produktų gamybą gerokai didesnės. „Ūkininkai nėra remiami. Jie patys ieško būdų, kaip išsiskirti iš kitų, kaip išplėsti rinką, kaip įgauti vartotojo pasitikėjimą, – sako ŽŪM specialistė. – Pirmaisiais metais Lietuvos ūkininkams planuojama teikti paramą įsijungimo ir dalyvavimo kokybės schemose išlaidoms padengti“.

Prekybininkai jau taiko pagerintos kokybės kriterijus

Kol Lietuvos valstybinės institucijos rengia projektus išskirtinės kokybės produkcijos gamybai, prekybininkai juos jau gana sėkmingai įgyvendina. UAB „Palink“, valdanti IKI prekybos tinklus, prieš metus pradėjo vykdyti projektą „IKI Gurmanai“. Parduotuvių lentynose atsirado projekto ženklu pažymėtų produktų, kurie iš kitų, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Aido Mackevičiaus, išsiskiria unikalia receptūra, specialiomis gamybos technologijomis ir labai aukšta, griežtai kontroliuojama kokybe. Vienas iš tokių produktų – Švenčionių rajono Ožkinių kaimo ūkininko Mečislovo Rokickio ūkyje užauginti viščiukai, kurie parduodami atvėsinti po 8,30 Lt/kg. Tuo tarpu paukštynuose pramoniniu būdu nupenėtų broilerių kilogramas kainuoja apie 5,90 Lt.

„IKI Gurmanų“ projektas mums yra labai svarbus ir nuolatos stebimas. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos vartotojai jau ieško sveikų, geros kokybės produktų, už kuriuos pasiryžę mokėti daugiau. Žmonės tampa labiau išprusę, sveikos gyvensenos propaganda veikia ir mūsų tautiečių sąmonę. Tai labai matyti, kai įvertini kokybiškų produktų apyvartos rezultatus“, – tikina generalinis direktorius pabrėždamas, kad ūkininko viščiukai turi ypač didelę paklausą.

Pasak A. Mackevičiaus, sąlygos išskirtinės kokybės produkcijai tiekti yra gana palankios. Svarbiausia, kad prekė atitiktų nustatytus kriterijus. Su tiekėjais yra sudaromos ilgalaikės sutartys, kuriose numatomos tiekimo ir kokybės kontrolės sąlygos. „Mes turime teisę patikrinti, ar produktai yra gaminami pagal nustatytą tvarką, tačiau manau, jei gamintojas suinteresuotas ilgalaike sėkme, bet kokia sąskaita nesivaiko pelno, jis tikrai nerizikuos kokybe, kad neprarastų pirkėjo“, – įsitikinęs prekybos tinklo vadovas.

Pasak jo, vartotojas diktuoja, kas turi būti parduotuvių lentynose. „Jei pirkėjas reikalauja kokybiškų produktų, mes privalome jų pasiūlyti. Išskirtinės kokybės maistas neabejotinai turi ateitį. Artimiausius kelerius metus sveikos mitybos tendencijos tik stiprės. Tie ūkininkai, kurie pereis nuo intensyvios gamybos prie ekstensyvių, natūralių auginimo technologijų ir pradės pirmieji gaminti išskirtinės kokybės produktus, išloš. Mes su tokiais tiekėjais pasiryžę bendradarbiauti ir sudaryti palankias sąlygas kokybiškai produkcijai realizuoti per mūsų parduotuvių tink­lą“, – pabrėžia A. Mackevičius.

Kooperatyvas „Nemuno slėnis“ pakeliui į išskirtinumą

Gaminti mūsų visų sveikatos labui geresnės kokybės paukštieną nei pramoninė – ir Lazdijų rajone įsikūrusio ­kooperatyvo „Nemuno slėnis“ svajonė. Penkis narius teturintis kooperatyvas gyvuoja vos dvejus metus, tačiau planai pasivyti Europą ambicingi. Pasak „Nemuno slėnio“ vadovės Rūtos Cimakauskienės, močiutės darželyje užaugintos daržovės visuomet skanesnės negu masiškai auginami, gausiai tręšiami ir purškiami augalai. Natūraliomis sąlygomis auginamų vištų padėti kiaušiniai gardesni už pramoninius. „Palankus požiūris į natūralų, ūkininko pagamintą produktą ir mus paskatino įgyvendinti išskirtinumo idėją. Lankėmės Prancūzijoje, kur kokybišką paukštieną gaminančių kooperatyvų šimtai. Ten ypač vertinami natūralūs produktai, kurių skonis nepagerintas jokiais prieskoniais, o tik tik druska ir pipiriukais. Kai kurie restoranai savo klientams tiekia antieną su plunksnomis. Mūsų akimis, ji atrodo neestetiškai ir vargu, ar turėtų paklausą Lietuvoje, bet prancūzai tokį patiekalą suvalgo pasigardžiuodami“, – pasakoja R. Cimakauskienė. Būtent Prancūzijos specialistai ištiesė pagalbos ranką Lietuvos augintojams, siekiantiems paukštieną gaminti kitaip negu įprasta.

Apie geros kokybės paukštienos gamybos technologiją išmantys augintojai aiškina, kad paukščiams reikia sudaryti kuo natūralesnes sąlygas. Žinoma, dabar, plintant paukščių gripui, į lauką sparnuočių neišleis. Svarbu, kad pakaktų vietos paukštidėje. „Paukštienos kokybė priklauso nuo paukščių auginimo ir lesinimo būdo, kuo sąlygos natūralesnės, tuo kokybė geresnė. Pramoniniame paukštyne ją kontroliuoti sudėtinga, o mažame ūkelyje augintojas gali aplink kiekvieną paukštį tupinėti. Gyvūno ir žmogaus kontaktas irgi svarbus“, – pabrėžia G. Cimakauskas. Kai pulkas nedidelis, vietos paukščiams tiek, kad jie gali vaikščioti po paukštidę kaip karaliai, lesalai geri ir paukščiai nejaučia bado – ligų rizika labai sumažėja. Ekstensyvus auginimas, ūkininko nuomone, turi daug privalumų, tačiau taip penimų paukščių savikaina didesnė.

Cimakauskų ūkyje per metus nupenima apie 30 tūkst. kalakutų, per mėnesį realizuojama apie 17 tonų kalakutienos. Paukščiai lesinami ūkyje pagamintais lesalais, dalis grūdų perkama iš kaimyninių ūkių. Pasak Ginto, žemės Lazdijų apylinkėse nederlingos, per daug trąšų nepribersi. Dauguma žemdirbių, su kuriais sudarytos sutartys, laukus tręšia kalakutų mėšlu. Ūkininkas sako, kad trūksta visiškai nedaug, jog ūkyje užaugintų kalakutų mėsa būtų pripažinta išskirtinės kokybės. „Praktiškai visa kalakutiena parduodama šviežia, nors turime ir nedidelį perdirbimo cechą, rūkyklą. Daugiausia produkcijos realizuojame turguose, nedidelėse parduotuvėse“, – apie prekybą pasakoja kooperatyvo vadovė.

Kooperatyvas ketina į rinką tiek­ti natūraliomis sąlygomis užaugintus įvairių rūšių paukščius: antis, kalakutus, žąsis ir viščiukus. G. Cimakausko tvirtinimu, įtikinti ūkininkus prisijungti kol kas labai sunku. „Svarbiausia turėti noro. Auginti paukščius mes išmokytume“, – tikina jau aštuonerius metus kalakutus penintis ūkininkas. Jis pripažino, kad įdiegti visą paukščių auginimo ciklą nėra paprasta, tam reikia nemažai lėšų. Pasak Ginto, paukštiena į rinką turi būti tiekiama tolygiai, todėl, kai nupenėti paukščiai skerdžiami, tuo metu vienadieniai paukščiukai pradedami auginti. Atskirti skirtingo amžiaus grupių paukščius reikia nemažai pastatų. Didelės investicijos ir atbaido ūkininkus pradėti natūralios paukštininkystės verslą. Be to, naujas narys turėtų būti įsikūręs ne toliau kaip 50 km nuo kooperatyvo būstinės Kučiūnų kaime, kad paukštienos savikaina dėl transportavimo išlaidų labai neišaugtų. „Produkcijos realizacija rūpintųsi kooperatyvas, augintojui dėl to nereikėtų sukti galvos. Jau bendravome su IKI parduotuvių tinklo vadovais. Deja, mes dar negalime tiekti ančių ištisus metus“, – apgailestauja R. Cimakauskienė.

Nors natūralios paukštininkystės entuziastų svajonei išsipildyti kyla nemažai sunkumų, jie neabejoja, kad įgyvendinti projektą anksčiau ar vėliau pavyks, nes Lietuvos žmonės kuo toliau, tuo labiau rūpinasi savo sveikata.