23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/03
Brangiausiai kainuoja baudos
  • Dr. Algirdas ALEKSYNAS, ŽŪR
  • Mano ūkis

Prognozuojama, kad šiais kvotos metais daugelis Vokietijos pieno gamintojų viršys kvotą. Vokiečiai svarsto, ką daryti: riboti pardavimą ar mokėti baudas?


Jau 2005 metais Vokietijos pieno gamintojams grėsė didelės baudos. Per dešimt mėnesių Vokietija pieno kvotą buvo įvykdžiusi 100,9 proc. 2004 metais per tą patį laikotarpį kvota buvo įvykdyta 100,5 proc. Nors 2005 metų spalio ir lapkričio mėnesiais bendros pardavimo apimtys, lyginant su 2004 metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau situacija tapo dramatiškesnė, nes už 2005 kvotos metais (kvotos metai – tai 12 mėnesių laikotarpis, kuris prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d.) viršytą kvotą teks sumokėti baudą – po 25 EUR centus už kiekvieną perteklinio pieno kilogramą. Net jeigu pardavimas per kovo mėnesį sumažėtų 2 proc., perteklius vis tiek dar sudarytų 0,7 procento.


Situacija ypatinga tuo, kad Vokietijoje nuolat mažėja pieno gamintojų, kurie neįvykdo kvotos. Vokietijos pieno gamintojams tenka apie 40 proc. viso viršyto ES pieno kvotos kiekio. Skaudi pastarųjų metų pieno ūkių patirtis turėtų priversti gamintojus iš anksto derinti turimą kvotą su pieno gamyba.  Jau pieno kvotos metų pradžioje reikia įvertinti, kiek ūkis gali pagaminti pieno. Jeigu numatoma pagaminti daugiau, negu leidžia kvota, reikia paskaičiuoti, kokia kaina verta pirkti papildomą pieno kvotą.


Keturios alternatyvos


Nusipirkti papildomą pieno kvotą šiais metais bus beveik neįmanoma. Pieno gamintojams, kurie savo kvotos negali arba nenori padidinti, o jiems gresia pieno perteklius, gali pasirinkti vieną iš šių alternatyvų:

  • už perteklių mokėti baudas;
  • daugiau pieno sugirdyti veršeliams;
  • sumažinti gamybą, mažinant melžiamų karvių skaičių;
  • mažinti melžiamų karvių produktyvumą.


Pieno gamintojui svarbu žinoti, kuri iš šių blogybių ūkiui yra mažiausia. Vokietijos specialistai skaičiuoja įvairius variantus ir lygina rezultatus. Palyginimui jie pasirinko 50 karvių ūkį. Tam, kad galima būtų pritaikyti šiuos skaičiavimus įvairiuose ūkiuose, buvo pasirinktos trijų lygių produktyvumo karvių bandos (7 000, 8 000 ir 9 000 kg metinio primilžio iš vienos karvės). Taip pat buvo sutarta, kad išlaidos pašarams, pastatų bei technikos amortizacijai visuose ūkiuose bus vienodos, o virškvotinio pieno kiekis visuose ūkiuose sieks 50 000 kg.

Pagrindinis vertinimo kriterijus – gauto pelno rodiklis, skaičiuojamas visai karvių bandai. Išanalizavę grafiką matome, kad didžiausią pelną gamintojai gali gauti pasirinkę 1 ir 3 variantus, tai yra pirkdami papildomą pieno kvotą ir sugirdydami perteklinį pieną veršeliams. Pasirinkę 4 ir 6 variantus, gamintojai pieno pertekliaus išvengia mažindami karvių skaičių arba mažindami karvių produktyvumą. Taikant 4 ir 5 variantus yra svarstoma, ar atsilaisvinusi darbo jėga bus panaudota kitiems darbams.

Brangiausiai kainuoja baudos

Matome, kad daugiau grynųjų pajamų pieno gamintojai gauna, esant didesniam karvių produktyvumui. Karvių produktyvumas yra kur kas svarbesnis veiksnys pajamų dydžiui negu kitų alternatyvų taikymas, esant tam pačiam produktyvumui. Nepriklausomai nuo produktyvumo, mokėti baudas beveik visuomet yra prasčiausia išeitis. Grynosios pajamos, tenkančios 1 kg pieno, sudaro apie 0,18–0,19 EUR, o tai daug mažiau nei bauda, skiriama už perteklinę produkciją (0,25 EUR/kg).

Sumažinę išmilžius, grynųjų pajamų irgi gausime mažiau, nes nuolatinės išlaidos, darbo apmokėjimo sąnaudos, taip pat didžioji dalis kintamųjų išlaidų (pavyzdžiui, bandos plėtra) lieka tokio pat dydžio.

Sugirdyti perteklinį pieną veršeliams yra vienas iš palankesnių variantų. Atiduodant šviežią pieną veršeliams, sutaupoma didelė  dalis (apie 125 g vienam litrui pieno) pieno pakaitalų. Esant vidutinei pieno pakaitalų kainai 1,44 EUR/kg, naudojamo pieno vertė sudaro apie 0,18 EUR/kg. Tačiau šio varianto pasirinkimą riboja didesni perteklinio pieno kiekiai, girdymo technika, higienos veiksniai.

Geriau mažiau karvių, bet didesni išmilžiai

Mažinti karvių skaičių apsimoka mažiau negu sugirdyti perteklinį pieną veršeliams. Mat tuomet negaunama papildomų pajamų už parduotus veršelius. Tik tuo atveju, kai įvertinamos sumažėjusios darbo sąnaudos ir pašarų sunaudojimas, grynųjų pajamų dydis artėja prie pieno sugirdymo veršeliams varianto. Jeigu, sumažinus karvių skaičių, atsižvelgiama į atsilaisvinusią darbo jėgą, tada mažinti karvių skaičių yra naudingiau negu mokėti baudas ir mažinti karvių produktyvumą.


Jeigu karvių produktyvumas yra didelis ar labai didelis, pirkti pieno kvotą, esant tam tikroms rinkos sąlygoms, dar labiau apsimoka. Didėjančios pieno kvotų kainos verčia dar kruopščiau skaičiuoti. Žvelgiant į ateitį ir turint omeny, kad mažėja pieno supirkimo kainos, brangsta energijos ištekliai ir darbo jėga, šio varianto ekonomiškumas sumažėja.

Lietuvos pieno gamintojai labai greitai įvykdys turimas kvotas. Todėl perteklinio pieno problemos bus aktualios daugeliui mūsų šalies pieno gamintojų. Apie papildomų pieno kvotų gavimą iš ES  negali būti nė kalbos, todėl jau dabar reikia galvoti, kurį variantą geriau pasirinkti mūsų sąlygomis.