23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/02
Siauralapiai lubinai – ir pašarui, ir žaliajai trąšai
  • Habil. dr. Liudmila TRIPOLSKAJA, LŽI Vokės filialas
  • Mano ūkis

Lietuvos rinkoje šiuo metu siūlomos kelios vokiškosios selekcijos siauralapių bealkaloidinių lubinų veislės. 2005 metais LŽI Vokės filiale buvo tirtos veislės Boltensija, Bora, Borlu, Boruta ir Borweta. Tyrimai parodė, kad jos visos tinka auginti Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygomis, bet kiekviena turi tam tikrų morfologinių ir vystymosi ypatumų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint visiškai išnaudoti veislės potencines galimybes.

Lubinai – vieni pirmųjų augalų, kuriuos žmonės pradėjo auginti savo reik­mėms. Jų rūšių yra labai daug – apie 1 000. Lietuvoje daugiau paplitę siauralapiai, geltonieji ir daugiamečiai lubinai. Prieš 20 metų daugiausia mūsų šalyje buvo auginama geltonųjų lubinų, ypač lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Iš jų grūdų buvo gaminami koncentruoti pašarai, o iš žaliosios masės (kartu su kitais augalais) – silosas, arba žalioji masė tiesiai šeriama gyvuliams. Žaliąją masę žemdirbiai taip pat užardavo dirvožemio derlingumui pagerinti.

Lubinai palieka dirvožemyje nemažai simbiotinio azoto, kurį iš oro sukaupia jų šaknyse esančios gumbelinės bakterijos. Pagal azoto fiksacijos apimtį lubinai prilygsta raudoniesiems dobilams. Siauralapiai lubinai yra mažiau paplitę, nes anksčiau augintos veislės turėjo daug alkaloidų, todėl tokie lubinai buvo tinkami tik žaliajai trąšai.

Tą patį galima pasakyti ir apie daugiamečius lubinus. Jie irgi mažai tinka pašarui ir auginami dažniausiai kaip nederlingų dirvožemių gerinimo priemonė. Pradėjus plisti lubinų antraknozei, geltonųjų lubinų plotai Lietuvoje labai sumažėjo. Iki šiol nepavyko sukurti tinkamų fungicidų, kurie galėtų efektyviai apsaugoti nuo šios ligos. Bet selekcininkai nuėjo kitu keliu ir iš siauralapių alkaloidinių lubinų išvedė bealkoloidines veisles, kurios pagal naudojimo paskirtį ir derlingumą prilygsta geltoniesiems lubinams.

Lubinų veislių pagrindiniai morfologiniai skirtumai

Veislių tyrimai daryti bendrovės „Agro­chema“ užsakymu. Tirtųjų veislių lubinų sėkla skyrėsi spalva, forma ir stambumu. Smulkesnė buvo veislių Boltensija ir Borweta sėkla, 1 000 grūdų atitinkamai svėrė 127,4 ir 127 g. Veislių Bora ir Boruta grūdų masė yra truputį didesnė – 136,6 ir 140,7 g. Patys stambiausi grūdai buvo Borlu veislės lubinų – 1 000 grūdų svėrė 171 g.

Lubinų grūdų masės skirtumai turi būti įvertinami, apskaičiuojant lubinų sėklų išsėjimo normą ir sėklų poreikį pasėliui. Pavyzdžiui, sėjant rekomenduojama lubinų sėklų išsėjimo norma – 1,3 mln. sėklų vienam hektarui. Tirtų veislių išsėjimo norma yra tokia: Boltensija – 166 kg ha-1; Bora – 178, Borlu – 222, Boruta – 183, Borweta – 158 kg ha-1.

Veislių Boltensija, Bora, Borlu ir Borweta lubinų sudygę skilčialapiai yra tamsiai violetinės spalvos, o veislės Boruta – ryškiai žalios. Pradedant pirmaisiais vystymosi tarpsniais, skirtingų veislių augalai skyrėsi lapų spalva, šoninių šakų išsidėstymu, augimo dinamika. Žydėjimo tarpsniu galutinai susiformuoja augalų vegetatyviniai organai ir išryškėja skirtingų veislių morfologiniai skirtumai.

Veislių Boltensija, Bora ir Borlu lubinų augalų forma panaši. Jie yra vidutinio aukščio (56,3–52,2 cm), stiebo viduryje ir viršutinėje dalyje formuoja daug šoninių šakų, ant kurių užsimezga produktyvios ankštys. Veislių Boltensija ir Bora žiedai yra šviesiai violetinės spalvos, lubinų veislės Borlu – ryškiai mėlyni. Po 2–5 produktyvias ankštis susiformuoja ant pagrindinio stiebo ir ant šoninių šakų.

Lubinų Boruta vidutinis aukštis 49,1 cm, šoninės šakos silpnos, mažai išvystytos, išdėstytos per visą stiebą. Žiedų spalva butonizacijos pradžioje balta, vėliau pereinanti į baltai violetinę. Produktyvios ankštys formuojasi paprastai ant pagrindinio stiebo. Jos išsidėsčiusios kompaktiškai.

Veislę Borweta galima priskirti prie žemaūgių veislių – augalų vidutinis aukštis 42,5 cm. Šoninės šakos ilgos, jos formuojasi apačioje, prie šaknies kaklelio. Žiedų spalva – šviesiai violetinė. Produktyvios ankštys formuojasi tik ant pagrindinio stiebo, atstumai tarp ankščių dideli.

Lubinų augimo ir brendimo skirtumai

Skirtingų veislių lubinų augimo skirtumai išryškėja jau sėklų dygimo tarpsniu ir keičiasi per visą vegetacijos periodą. Veislių Boltensija, Bora ir Borlu lubinai greičiausiai auga iki butonizacijos tarpsnio. Pasiekę butonizacijos tarpsnį, sparčiausiai vystosi ir užaugina didesnę biomasę veislės Boruta lubinai. Veislė Borweta užaugina mažiausią biomasę, bet greitai vystosi nuo žydėjimo iki visiškos brandos. Visiškos brandos tarpsnį greičiausiai pasiekia lubinai Borweta (88 dienos po sudygimo). Kitų keturių veislių (Boltensija, Bora, Borlu ir Boruta) subrendimas buvo beveik vienodas – vidutiniškai 102 dienos. Pagal vegetacijos periodo trukmę šias veisles galima priskirti prie ankstyvųjų lubinų grupės.

Pastebėta, kad veislių Boltensija ir Borlu (iš dalies ir Bora) lubinų šoninės šakos dar ilgai žaliuoja tuo metu, kai didesnė dalis ankščių jau yra subrendusios ir pradeda sproginėti.

Derliaus nuėmimo problemos

Auginti priesmėlio dirvožemyje lubinai, esant karštai ir sausringai vasarai, užaugino nemažą grūdų derlių. Didžiausią grūdų derlių (100 proc. švarumo, 15 proc. drėgmės) užaugino Boltensija (3,27 t ha-1) ir Borweta (2,86 t ha-1) veisliu lubinai. Kitų trijų veislių (Bora, Borlu ir Boruta) grūdų derlius buvo mažesnis, iš esmės nesiskyrė ir buvo vidutiniškai 2,35–2,64 t ha-1.

Visoms tirtoms lubinų veislėms būdingas ankščių sproginėjimas. Todėl negalima delsti su derliaus nuėmimu. Derliaus nuėmimo metu dalis ankščių nulūžta nuo augalų stiebų ir nepatenka į kombaino kūlimo aparatą.

Veislių Boltensija, Bora ir Borlu augalų šoninės šakos brendimo tarpsniu ilgai nyksta ir apsunkina derliaus nuėmimą. Padidėja grūdų džiovinimo ir valymo išlaidos. Galima spėlioti, kad esant lietingiems ir vėsesniems orams, šis reiškinys gali sustiprėti.

Grūdų technologinės savybės

Siauralapiai bealkaloidiniai lubinai auginami pašarui, todėl jų kokybės pagrindiniai rodikliai yra baltymingumas ir alkaloidų kiekis. Pagal baltymų kiekį tirtos veislės priskiriamos prie didelio baltymingumo veislių. Baltymų kiekis Lietuvoje užaugintų grūdų buvo vidutiniškai 39,7–42,6 proc. Labiau baltymingi buvo Bora veislės grūdai (42,6 proc.), mažiausiai (39,7 proc.) – Borweta. Kitų veislių (Boltensija, Borlu ir Boruta) grūdų baltymingumas buvo panašus – vidutiniškai 40,9–42,6 proc.

Tirtos lubinų veislės turi mažai alkaloidų (mažiau kaip 0,1 proc.). Auginant atvežtus iš Vokietijos lubinus Lietuvoje, jų alkaloidiškumas išliko toje pačioje trečioje grupėje.

Lubinų auginimas žaliajai trąšai

2005 metų pavasario ir vasaros periodo meteorologinės sąlygos buvo gana palankios lubinų vegetatyvinės masės formavimuisi: žydėjimo pabaigos – ankščių susiformavimo pradžios tarpsnyje žaliosios masės derlius vidutiniškai gautas 35,8–52,6 t ha-1. Didžiausią biomasę suformavo veislės Borlu lubinai (52,6 t ha-1). Veislių Boltensija, Bora ir Boruta žaliosios masės derlius buvo 9,0–11,6 t ha-1 mažesnis, o veislės Bora – mažiausias (35,8 t ha-1).

Lubinų žalioji masė labai intensyviai auga nuo žydėjimo pradžios iki ankščių susiformavimo pradžios. Priklausomai nuo veislės, prieaugis gali sudaryti 71,4–191,0 proc., todėl labai svarbu nenupjauti žaliosios masės per anksti ir sulaukti maksimalaus ir geros kokybės žaliosios masės derliaus. Iš tirtų veislių greičiausiai šiuo tarpsniu auga Borlu veislės augalai. Pasėti pavasarį lubinai iki pirmųjų ankščių formavimosi pradžios sukaupia vidutiniškai 159,4–230,7 kg ha-1 simbiotinio azoto ir puikiai tinka nederlingų dirvožemių savybėms gerinti. Daugiau azoto fiksavo veislės Borlu lubinai (230,7 kg ha-1 N), mažiausiai (159,4 kg ha1 N) – Bora veislės lubinai.

Pasėtų po grūdinių javų derliaus nuėmimo (rugpjūčio viduryje) lubinų vystymosi tempai priklauso nuo dirvožemio drėgmės sėjos metu ir oro temperatūros rugsėjo ir spalio mėnesiais. 2005 metais pasėti po miežių derliaus nuėmimo lubinai greitai sudygo ir augo labai gerai. Per du mėnesius nuo sėjos (iki spalio 18 d.), lubinai pasiekė žydėjimo tarpsnį (Boruta – butonizacijos) ir užaugino vidutiniškai 10,4–22,0 t ha-1 žaliosios masės. Didesnį žaliosios masės derlių (20,2–22,0 t ha-1) užaugino veislių Boltensija ir Boruta lubinai.

Rudenį auginamos žaliosios masės derliaus skirtumai tarp įvairių veislių yra panašūs, kaip ir pavasarį sėjamų lubinų derliaus skirtumai. Žaliosios masės prieaugio dinamikos tyrimai parodė, kad, pradedant butonizacijos tarpsniu, lubinai greitai vystosi ir priaugina daug vegetatyvinės masės. Tai būdinga ir vasaros, ir rudens periodams. Spalio mėnesį, priklausomai nuo veislės, žaliosios masės derlius padidėjo 5,6–92,4 proc. Kaip ir vasarą, butonizacijos–žydėjimo tarpsniu greičiausiai auga Borlu veislės lubinai.

Liepos mėnesį per 10 dienų jų žaliosios masės derlius padidėjo 191 proc., o spalio mėnesį per 14 dienų – 92,4 proc. Mažesnį, bet irgi gana gerą masės prieaugį spalio mėnesį duoda ir veislių Boruta (28,7 proc.) ir Boltensija (22,2 proc.) lubinai. Veislės Bora ir Borweta turbūt yra labiau jautrios temperatūros režimui, nes jų masė nuo spalio 3 iki 18 d. padidėjo vidutiniškai tik 2–5 proc. Rudenį auginamų lubinų žaliojoje masėje yra daug azoto (3,12–3,46 proc.). Užariant juos kaip žaliąją trąšą, į dirvožemį įterpiama vidutiniškai 55,22–86,56 kg ha-1 azoto. Rudens laikotarpiu daugiausia azoto sukaupia Boltensija ir Boruta veislių lubinai.

Remiantis grūdų derliaus, jo kokybės ir žaliosios masės derliaus tyrimų duomenimis, galima konstatuoti, kad iš penkių tirtų vokiškosios selekcijos siauralapių bealkaloidinių lubinų veislių Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygomis grūdams geriau tinka auginti veislių Boltensija ir Borweta lubinus. Jos išaugino didžiausią grūdų derlių, grūdai buvo baltymingi, turėjo mažai alkaloidų.

Norint auginti siauralapius lubinus ir grūdams, ir žaliajam pašarui ar žaliajai trąšai, labiausiai tiktų veislė Boltensija, nes ji užaugina didesnę biomasę, palyginti su veisle Borweta.

Žaliajai trąšai po grūdinių javų derliaus nuėmimo geriau tinka auginti veisles Boltensija ir Boruta, nes jos rudenį užaugina didžiausią žaliosios masės derlių.