- Dr. Stanislava MAIKŠTĖNIENĖ, LŽI Joniškėlio bandymų stotis
- Mano ūkis
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad daugiau negu 20 proc. derliaus priklauso nuo sėklų kokybės. Kokybiškos sėklos reikšmė ekologinėje žemdirbystėje kur kas didesnė negu intensyvioje, nes ekologiniuose ūkiuose silpnesnė augalų apsaugos grandis.
Iki šiol ekologinėje žemdirbystėje daugiausia dėmesio buvo skiriama bioįvairovei palaikyti ir dirvožemio derlingumui išsaugoti. Tačiau nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojus Europos Sąjungos reikalavimui ekologiniuose ūkiuose sėti sertifikuotą ekologišką sėklą, vis daugiau dėmesio skiriama šiai problemai. Ilgai auginant net ir vertingiausią sėklą, ji užsiteršia ir praranda savo gerąsias savybes.
Augalų veislės savo genetines savybes išlaiko daugelį kartų, tačiau pamažu blogėja ūkinės bei biologinės savybės. Pagrindinės blogėjimo priežastys yra sėklos mechaninis užteršimas, susikryžminimas, hibridinių augalų skilimas, mutacijos. Be to, kintant agrotechninėms sąlygoms ir ūkininkavimo būdams, reikia tobulesnių veislių. Pastaraisiais metais vis daugiau sukuriama išgulimui atsparių javų veislių, kadangi vis labiau intensyvinama augalininkystė ir pasėliai gausiau tręšiami.
Griežti reikalavimai sėkliniams pasėliams
Sėklininkystė paprastai susideda iš keturių grandžių: selekcinė sėkla, superelitas (A), elitas (B) ir sertifikuotos sėklos (C1, C2 kategorijų). Sėklinių pasėlių agrotechnika labai skiriasi nuo maistinių ir pašarinių javų agrotechnikos. Visų pirma, siekiant išvengti mechaninio susimaišymo, svarbu parinkti tinkamus priešsėlius. Ypač svarbu nesėti žieminių javų po žieminių, neatsėliuoti tos pačios rūšies skirtingų veislių augalų, kadangi gali sudygti priešsėlio augalai ir užteršti sėklinę medžiagą. Kuo ilgesnis tarpas sėjomainoje tarp tos pačios rūšies augalų, tuo didesnė garantija, kad bus išvengta mechaninio užteršimo.
Svarbus ir kitas agrotechnikos reikalavimas – pasėlio tankumas. Kuo tankesnis pasėlis, tuo didesnė tikimybė gauti mažiau sėklinės medžiagos, nes bus daugiau smulkesnių, sėklai netinkamų grūdų, mažesnių kaip 2,5 mm. Kuo sveikesnė sėkla, tuo stipresnė dygimo energija, tuo lygesnis pasėlis susiformuoja ir vienodžiau subręsta derlius. Sėklinius pasėlius reikia pasėti tam tikrais atstumais nuo kitų pasėlių, paliekant apsaugines juostas. Besikryžminantys augalai, pavyzdžiui, rugiai, turi būti sėjami nuo kitų kultūrų ne mažesniais kaip 200 metrų atstumais.
Dar sudėtingesnė sėklininkystė ekologinėje žemdirbystėje, kadangi ekologiniuose ūkiuose daugiau dėmesio turi būti skiriama bioįvairovei palaikyti. Dėl šios priežasties sėjomainoje turi būti daugiau laukų. Vadinasi, jie bus smulkesni, o sėklinės produkcijos kiekiai mažesni.
Pasėlio sveikatingumas ekologiniuose ūkiuose paprastai užtikrinamas agrotechninėmis priemonėmis, kadangi apsaugai nuo ligų ir kenkėjų labai efektyvių ir sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ leidžiamų naudoti augalų apsaugos priemonių nėra daug. Pastaraisiais metais, įsijungus į ES, iškyla didesni reikalavimai ir intensyvaus, ir ekologinio ūkio sėklininkystei.
Nepaisant to, kad labai efektyvių biologinių priemonių nuo augalų ligų ir kenkėjų nėra, ekologinei sėklinei medžiagai keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir intensyviai užaugintai. Pirmiausia, sėklų sandėliai turi būti registruoti fitosanitariniame registre. Tai garantija, kad ūkyje nėra karantininių ligų. Jei ūkyje užsiimama ekologine ir intensyviąja žemdirbyste, ekologinei žemdirbystei turi būti paskirti atskiri specialūs sandėliai, kuriuose dezinfekcija atliekama tik sertifikuotomis priemonėmis.
Ekologinės sėklininkystės stipriosios ir silpnosios pusės
Ekologinės sėklininkystės padėtis Lietuvoje vertintina įvairiapusiškai. Ekologinės sėklininkystės plėtrą užtikrina tai, kad ekologinių ūkių skaičius ir jų plotai kasmet didėja, sveikų produktų paklausa ir rinka plečiasi, todėl sėklų poreikis didėja ir didės.
Ekologinės sėklininkystės silpnoji pusė – maža patirtis ir menki pasiekimai šioje srityje. Ekologiniai ūkiai, sutelkę dėmesį į žemės ūkio produktų gamybą ir anksčiau neužsiėmę sėklininkyste, neturi su selekcija užsiimančiomis institucijomis kontraktų aukštos reprodukcijos sėkloms įvežti. Intensyvios žemdirbystės ūkių sėklininkystėje kuriasi uždaras ratas, kai parduodama tik paskutinės reprodukcijos sertifikuota sėkla C2, o ji dauginimui tinka tik išimtiniais atvejais, kadangi jos kokybė blogesnė.
Ekologiškų sertifikuotų sėklų, išaugintų mūsų šalyje, kiekiai nėra dideli. Didėjant ekologiniams plotams, gali tekti ekologišką sėklą įsivežti iš užsienio šalių, kuriose daug didesnės kainos, o tai gali sužlugdyti ekologinių ūkių pelningo ūkininkavimo perspektyvą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ekologinių ūkių gamyba turėjo būti vykdoma, laikantis ES reglamento Nr. 2092-91/ EEB, kurio vienas iš punktų reglamentuoja privalomą ekologiškos sėklos sėją. Dėl nepakankamo naujųjų šalių pasirengimo, ES komisija buvo leidusi Lietuvai iki 2006 m. sauso 1 d. ekologiniuose ūkiuose naudoti neekologišką sėklą. Tačiau nuo šios datos ši taisyklė privaloma.
Visais atvejais privaloma ekologinius ūkius sertifikuojančiai VšĮ „Ekoagros“ pateikti sėklos įsigijimo dokumentą.
Tuo atveju, jei Lietuvoje nėra tokių sėklų tiekėjų, kurie galėtų aprūpinti norima sėkla, žemės ūkio įmonė ar ūkininkas turi kreiptis į sertifikavimo įstaigą su prašymu leisti naudoti neekologišką sėklą. Dabar, kai tiesioginės išmokos nesusietos su išaugintos produkcijos kiekiu, kai kurie ūkininkai nedėjo pastangų sertifikuotai sėklai įsigyti, nes tam tikrą pelną duoda tiesioginės išmokos. Tačiau ateityje numatoma tiesiogines išmokas susieti su realizuotos produkcijos kiekiu, todėl sertifikuotos sėklos svarba dar padidės.
Būtina kurti naujus sėklininkystės ūkius
Vienas iš realiausių sprendimų, kaip apsirūpinti ekologiška sėkla, – kurti ekologinės sėklininkystės ūkius.
Nors ir leidžiama ekologiniuose ūkiuose sėti savą ekologiniame ūkyje išaugintą sėklą, tačiau reikia žinoti: kuo aukštesnė reprodukcija, tuo grynesnė sėkla, tuo stipriau pasireikš jos gerosios, genetiškai užkoduotos savybės ir didesnis bus derlius.
Kokia sėkla laikoma ekologiška, iki šiol dar nėra aiškiai apibrėžta – ar tai ekologiniams ūkiams išvesta sėkla, ar tik ekologiškai išauginta. Vertingiausia būtų turėti specialiai ekologiniams ūkiams sukurtas veisles. Tai būtų tokios veislės, kurios atspariausios ligoms, kurios turi stiprią šaknų sistemą, plačialapės, greito augimo, gerai žiemojančios ir gerai stelbiančios piktžoles.
Joniškėlio bandymų stoties patirtis
Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotį galima laikyti viena iš pirmųjų kregždžių ekologinio ūkininkavimo sėklininkystės sistemoje. Stoties sėklininkystės ūkis 2002 metais atestuotas kaip sertifikuotų sėklų tiekėjas į rinką. Ūkio sandėliai, fitosanitariniame registre registruoti 2002 metais, kasmet perregistruojami.
Kadangi dalis Joniškėlio bandymų stoties ūkio turi ekologinio ūkininkavimo sertifikatą, vienas sandėlis paskirtas ekologiškoms sėkloms laikyti. Šimto tonų talpos sandėlyje sunumeruotuose aruoduose galima laikyti įvairių augalų rūšių ir veislių sėklas. Šiame sandėlyje yra javų ir daugiamečių žolių valomosios Petkus Gigant, taip pat trejeriai, kuriais valomos tik ekologiškos sėklos. Įrengta gera vėdinimo sistema su aktyviąja ventiliacija.
Gera aktyvioji ventiliacija padės išsaugoti optimalaus drėgnumo, gyvybingas ir kokybiškas sėklas. Tačiau įsigyti aukštos reprodukcijos sėklų yra viena iš didžiausių problemų. Kai kurios sėklos įsivežamos iš kaimyninių šalių (pavyzdžiui, iš Latvijos), tačiau, siekiant išlaikyti ekologiniams ūkiams būtiną bioįvairovę ir stengiantis, kad kuo ilgiau tie patys augalai nesugrįžtų į tą patį lauką, teko suformuoti aštuonių laukų sėjomainą, smulkiai suskaidyti laukus, todėl atskirų kultūrų išauginami maži sėklų kiekiai. Juo labiau, kad ekologiniuose ūkiuose 20 proc. turi sudaryti ankštiniai augalai.
Joniškėlio bandymų stotyje auginami įvairioms lapų ligoms atsparūs miežiai Auksiniai 3, derlingos avižos Migla ir žirniai Eiffel. Bus platinami nedideli kiekiai aukštaūgių, gerai piktžoles stelbiančių žieminių kviečių Tauras.
Ekologinės sėklos išauginimas sudėtingas dar ir todėl, kad cheminių priemonių nuo ligų ir kenkėjų negalima naudoti, tačiau ekologinei sėklai nuolaidų nėra numatyta, ji turi būti neužkrėsta patogeniniais mikroorganizmais, sveika ir gyvybinga. Todėl ekologiškos sėklos augintojai turi gerai išmanyti biologiją ir žinoti visus būdus sveikai sėklai išauginti. Vienas iš jų – laiku pasėti, ypač žirnius, kad jų nepažeistų žirniniai vaisėdžiai. Ekologiniuose ūkiuose galima naudoti įvairias kalio trąšas, o azoto ir fosforo trąšų praktiškai panaudoti negalima. Vadinasi, ekologiniuose ūkiuose, siekiant išauginti tinkamą sėklinę medžiagą, reikia naudoti kuo daugiau organinių trąšų, kurios įvairiais maisto elementais papildo dirvožemio atsargas. Tad vertingiausia turėti mišrų ūkį – augalininkystės ir gyvulininkystės.
Didelė problema yra žaliajai trąšai auginamų augalų (pavyzdžiui, baltųjų garstyčių ar aliejinių ridikų) sėklos išauginimas, kadangi šiems augalams ekologinės subsidijos nenumatytos. Dažnai ūkininkai klausia, ar negalima savo ūkyje išaugintos sėklos sėti ketverius ir daugiau metų. Dėl jau minėtų priežasčių sėklą būtina atnaujinti, o dar žinome, kad ekologiniuose ūkiuose, negalint naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių, sėkla gali būti labiau užkrėsta patogeniniais mikroorganizmais.
Ekologinės sėklininkystės problema tampa ir blogos agrarinės būklės kaimyniniai laukai. Juose išplinta tuščiosios avižos, kurios sunkiai sunaikinamos, nes jų sėklos neatsiskiria nuo javų sėklų. Sėkliniai pasėliai brokuojami, jei randama bent viena piktžolė.
Ekologinių ūkių sėklininkystės plėtra priklausys nuo ekologinių ūkių verslumo sėklininkystės srityje.
