23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/02
Daržovių daigų auginimas
  • Dr. Julė JANKAUSKIENĖ,LSDI
  • Mano ūkis

Kopūstinės, moliūginės daržovės, porai, salierai ir beveik visos šiltnamio daržovės yra sodinamos daigais. Bet kasmet atsiranda ir pirmą kartą užsimojusių auginti daržoves. Nuo ko ir kada pradėti?

Daigų augimo trukmė

Priklausomai nuo daržovių rūšies, daigų auginimo trukmė yra skirtinga. Pagal daigų auginimo trukmę skiriamos kelios grupės:

  • daržovės, kurių daigai auga 50–60 dienų (salierai, porai, saldžiosios paprikos, žiediniai kopūstai ankstyvajam laikotarpiui);

  • daržovės, kurių daigai auga 45–50 dienų (ankstyvieji kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, pomidorai);

  • daržovės, kurių daigai užauga per 35–40 dienų (vidutinio vėlyvumo bei vėlyvieji kopūstai);

  • daržovės, kurių daigai užauga per 25–30 dienų (arbūzai, aguročiai, patisonai, melionai, salotos, agurkai).

Daigų auginimo trukmė taip pat priklauso nuo daržovių sėjos laiko.

Daigų kokybė lemia gerą derlių

Daigų kokybė priklauso nuo sėklos kokybės, substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės, maitinamojo ploto. Pirkite ir sėkite tik kokybišką sėklą. Patikrinkite, ar sėklos daigios, jei jų turite likusių iš ankstesnių metų. Paprastai užsienio selekcijos daržovių sėklos yra beicuotos, tad prieš sėją jų apdoroti nereikia. Jei sėjate ne užsienio selekcijos hibridus, neužmirškite apdoroti sėklą (pvz., pomidorų sėklos 30 min. palaikomos 1 proc. kalio permanganato tirpale). Toks sėklų paruošimas pagreitina jų sudygimą, sėklos vienodžiau sudygsta ir geriau yra apsaugomos nuo ligų.

Labai svarbu parinkti tinkamą substratą. Jis turi būti lengvos mechaninės sudėties, purus, pralaidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligų ir kenkėjų, tinkamo rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Geriausia naudoti jau paruoštus substratus ir skirtus būtent daigams auginti. Pasirenkamas smulkesnės struktūros (0–20 mm) substratas.

Prieš naudodami paruoštų durpių subst­ratą, paskleiskite jį, kad prasivėdintų. Be to, labai svarbu tinkamai sudrėkinti durpes. Nenaudokite daržo žemės, kuri supuola, nes šaknims gali trūkti oro. Taip pat ir į paruoštą durpių substratą nemaišykite daržo žemės. Kad pagerėtų substrato aeracinės savybės, galite durpes sumaišyti su žvyru, perlitu, vermikulitu ar ceolitu. Tokių mišinių būna gera aeracija, jie imlesni vandeniui.

Labai svarbu substrato rūgštumas. Jį galite sužinoti atlikę analizes agrocheminėje laboratorijoje arba patys nustatyti specialiu prietaisu. Optimalus substrato rūgštumas daigams – pH 6,0–6,6. Agurkams, salotoms tinkamiausias pH 6,2–6,8; saldžiosioms paprikoms, salierams – pH 6,3–6,6. Pomidorai pakenčia rūgštesnį substratą – pH 6,0–6,5; kopūstai – pH 6,5–6,7. Kai substrato rūgštumas netinkamas, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, daigai lėtai auga, jų kokybė būna bloga.

Kad daigai būtų kokybiški, neperaugę, reikia pasirinkti tinkamą jų sėjos laiką. Tai priklauso nuo to, ar daigai bus sodinami į lauką, ar į šiltnamį. Į šiltnamius sodinamų daržovių sėjos laikas priklauso nuo šiltnamio tipo (stiklinis ar dengtas polietileno plėvele), jo apšildymo. Didelės įtakos turi ir meteorologinės sąlygos, ypač apšvietimas. Auginant daigus sausio–vasario mėnesiais, juos reikia papildomai apšviesti, nes nepakanka natūralaus apšvietimo. Esant mažam apšvietimui, daigai auga lėtai, būna prastos kokybės, todėl gaunamas mažesnis derlius.

Labai svarbu palaikyti optimalią oro bei substrato, kuriame auga daigai, temperatūrą. Jei oro temperatūra per aukšta, daigai ištįsta, būna lepūs. Esant per drėg­nam substratui ir žemai jo temperatūrai, sutrinka maisto medžiagų apykaita, šak­nims trūksta oro, daigai blogai auga, gali susirgti pašaknio ligomis. Jei augimo metu būna labai saulėta ir karšta, daigus apipurkškite vandeniu. Tai geriausia daryti pirmoje dienos pusėje.

Maitinamasis plotas taip pat turi įtakos daigų kokybei bei jų augimo spartumui. Svarbu parinkti tinkamas daigyklas ar puodelius daigų auginimui, o auginimo metu neužmirškite daigų išretinti, kai pradeda liestis augalų lapai. Kuo daigai ilgiau auga, tuo didesnio šaknų maitinamojo ploto jiems reikia.

Lauko daržovių daigų auginimo specifika

Daigų auginimo būdai

Daržovių daigai, skirti sodinti į lauką, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose bei sėjant sėklą tiesiai į žemę šiltnamyje ar lauke. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Kasetėse rekomenduojama auginti salotų, ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, brokolių, nekininių bastučių daigus. Naudojant kasetes, sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja. Daržovių daigai, skirti sodinimui į lauką, auginami ir pikuojant, ir be pikavimo. Tai priklauso nuo daržovių rūšies.

Daržovių daigai, kurie bus sodinami lauke ankstyvajai produkcijai gauti, paprastai auginami nešildomuose šiltnamiuose, daigynuose. Taip pat daržovių daigus galima auginti inspektuose. Sodinimui į lauką daržovių daigai gali būti auginami po laikinomis priedangomis.

Lauko daržovių daigai skirstomi į šilumai nereiklius, vidutiniškai reiklius ir šilumamėgius. Nereiklios šilumai beveik visos kopūstinės daržovės. Vidutiniškos temperatūros reikia svogūnams, porams, salotoms, salierams. Šilumamėgiai augalai – pomidorai, agurkai, aguročiai ir kt.

Laistymas, tręšimas, grūdinimas

Jei daigai auginami kasetėse, labai svarbu, kad substratas kasetėse neperdžiūtų. Jas reikia nuolat laistyti. Daigai laistomi silpna srovele, naudojant sietelį. Puodeliuose auginami daigai laistomi gausiai, bet retai. Laistoma rytais. Jei daigų lapeliai esti šviesiai žali, patręšiama amonio salietros tirpalu (20 g/10 l vandens). Po tręšimo daigai perliejami švariu vandeniu. Neperlaistykite ir nepertręškite daigų, nes jie greičiau suserga, turi silpnas šaknis, vėliau dera.

Prieš sodinimą daigai grūdinami – pratinami prie lauko sąlygų, temperatūros svyravimų, tiesioginių saulės spindulių. Šiltnamiai intensyviai vėdinami, jei įmanoma, nuimama dalis šiltnamio dangos, kad patektų tiesioginių saulės spindulių. Daigai mažiau laistomi. Prieš pat sodinimą į lauką rekomenduojama dėžutes ar kasetes, kuriose auga daigai, palikti nakčiai lauke.

Kopūstų daigai

Žiedinius ir ropinius kopūstus galima sodinti keletą kartų per sezoną, todėl daigų auginimo būdas ir sėjos laikas priklauso nuo sodinimo laiko.

Ankstyvajam auginimui jų daigai auginami šildomuose šiltnamiuose. Sėjama kovo pradžioje. Vidutinio ankstyvumo kopūstai sėjami kovo pabaigoje. Geriausia juos auginti sėjant tiesiai į kasetes, pripildytas paruoštu durpių mišiniu. Vėliau šių daržovių galite pasisėti kas dvi savaites. Tada daigus galima auginti pikuojant juos į plonasienius durpinius puodelius, sėjant į durpių substrato puodelius ar tiesiai į lysves šilt­namyje, arba po priedangomis.

Daigai pikuojami 7–10 dienų amžiaus. Vėlyvajam derliui gauti šių daržovių daigus galima auginti, sėjant tiesiai į dirvą lauke. Daigai lauke užauga per 25–30 dienų. Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje tiesiai į dirvą lauke.

Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45–55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai – per 35–40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklą sėkite 1 cm gylyje. Kai temperatūra esti 18–20o C, jie sudygsta per 3–5 dienas. Esant žemai temperatūrai, jie sudygsta po 8–10 dienų. Po sudygimo 4–7 dienas rekomenduojama palaikyti 6–10o C temperatūrą dieną ir naktį, o vėliau – kaip nurodyta lentelėje. Augindami kopūstų daigus šilt­namyje, nuolat ir intensyviai jį vėdinkite.

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5–6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai – 4–5 lapus. Kad kopūstų daigai užaugtų sveiki, daigus palaistykite 0,15 proc. previkuro tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštumo dirvą.

Salierų daigai

Salierai yra ilgos vegetacijos augalai. Jie sėjami antrąjį kovo dešimtadienį į šildomą šiltnamį. Vėliau jie auginami nešildomame šiltnamyje.

Salierų sėklos dygsta labai lėtai, o ir patys augalai iš pradžių auga labai lėtai. Rekomenduojama prieš sėją sėklas mirkyti ir daiginti. Prieš sėją tokios sėklos apdžiovinamos ir sėjamos į dėžutes, pripildytas durpių substrato ir smėlio mišinio (2:1). Prieš sėją substratas palaistomas. Sėklos sėjamos 0,3–0,5 cm gylyje. Po sėjos dėžutės uždengiamos plėvele – ne taip greitai garuos drėgmė. Sėklos sudygsta per 12–15 dienų. Po sudygimo temperatūra sumažinama ir 4–5 dienas palaikoma 8–10o C (dieną ir naktį). Tada daigai neištįsta. Daigų augimo metu optimali temperatūra yra 16±4o C.

Trūkstant šviesos, salierų daigus reikėtų papildomai švitinti 10–12 valandų per parą. Kai salierų daigai suformuoja 1–2 tikruosius lapelius, jie 4–5 cm atstumu vienas nuo kito pikuojami į dėžutes, pripildytas durpių substrato.

Porų daigai

Porai auginami, sodinant juos daigais arba sėjant tiesiai į dirvą. Daigai auginami šildomuose šiltnamiuose, sėjami kovo 10–20 dienomis. Rekomenduojama porus auginti be pikavimo, sėjant sėklą į dėžutes. Dėžutės pripildomos paruošto durpių substrato, palaistomos, jose padaromos eilutės kas 3–5 cm ir 1–2 cm gylyje sėjamos sėklos. Po sėjos dėžutės uždengiamos plėvele, kuri kasdien trumpam nuimama, pravėdinama. Sėklos sudygsta per 9–13 dienų. Priežiūra tokia pat, kaip ir auginant salierų daigus.

Moliūgų, patisonų, cukinijų ir kitų šilumamėgių daržovių daigai

Arbūzai, moliūgai, melionai, cukinijos, aguročiai, patisonai sėjami gegužės mėnesį. Daigai užauga per 20–30 dienų. Sodinami su 3–4 tikraisiais lapeliais. Šias daržoves rekomenduojama auginti, sėklas sėjant tiesiai į polimerinius puodelius, pripildytus paruošto durpių mišinio. Jų daigų auginimo temperatūra bei priežiūra tokia pat, kaip auginant saldžiosios paprikos daigus. Augalai yra šilumamėgiai ir jų augimo metu temperatūra gali būti 1–2o C aukštesnė už optimalią (t. y. 18±4o C). Baklažanai sėjami kovo mėnesį. Galima sėti tiesiai į polimerinius puodelius arba į dėžutes, o vėliau pikuoti į puodelius.

Šiltnamio daržovių daigų auginimo specifika

Daržovių daigai, skirti sodinti ankstyvajam laikotarpiui, kurių auginimo trukmė ilga, auginami šildomuose šiltnamiuose. Pomidorų bei agurkų daigai, skirti sodinti į nešildomą šiltnamį arba į lauką, auginami nešildomuose šiltnamiuose.

Auginant daigus vasario-kovo mėnesiais, augalams nepakanka natūralaus apšvietimo. Tad norint užsiauginti kokybiškus daigus, būtina papildomai juos švitinti. Kad daigai gerai augtų, svarbu ir šviesos intensyvumas, ir spektras, ir dienos ilgumas. Atskirų daržovių šviesos poreikis yra skirtingas. Optimalus šviesos periodas augalams per parą yra 16 val., o minimalus – 8–10 valandų. Auginant agurkų daigus, papildomas jų apšvietimas kartu su natūraliu turėtų trukti 12–16 val., o pomidorų daigams – 16–18 valandų. Šviesos intensyvumui labai reiklios saldžiosios paprikos, ypač generatyvinių organų formavimosi metu. Tuo metu daigai turi 3–4 tikruosius lapelius. Saldžiosios paprikos – trumpos dienos augalas, tad joms pakanka 10–12 val. dienos ilgumo. Tačiau įvairios kilmės veislės skirtingai reaguoja į dienos ilgumą. Salotų daigus lempomis DRLF 400 reikėtų švitinti 10–12 val. per parą, esant 120 W/m2.

Didelę reikšmę daigų kokybei turi ir šviesos spektras. Augalams švitinti labiau tinka lempos, kurių spektre vyrauja oranžiniai ir raudonieji bei mėlynieji ir violetiniai spinduliai. Nustatyta, kad pipirų daigams teigiamą efektą duoda papildomas švitinimas mėlyna šviesa. Taip pat nustatyta, kad jei šviesos šaltinis turtingas mėlynų ir violetinių spindulių, augalai būna tvirti ir žemi. Papildomai augalams švitinti lempos pasirenkamos, atsižvelgiant į jų galingumą, spektrą bei tinkamumą.

Daigai laistomi retai, bet gausiai. Laistoma šiltu vandeniu (22–25o C) pirmoje dienos pusėje. Laistant šaltu vandeniu, agurkai greitai suserga pašaknio ligomis. Geriau daigus laistykite atrankiniu būdu. Žemė puodeliuose turi būti drėgna, bet ne šlapia. Žemė aplink daigus atsargiai papurenama. Augindami saldžiąsias paprikas stebėkite, kad puodeliuose substratas neišdžiūtų, tada pradeda medėti augalų stiebai.

Jei durpių substratas tinkamai parinktas ir sudaromos optimalios sąlygos daigams auginti, papildomai agurkų daigų tręšti nereikia. Pomidorų ir saldžiųjų pap­rikų daigai tręšiami atsižvelgiant į jų būk­lę. Auginant daigus reikia stengtis, kad netrūktų atskirų elementų. Jei daigai silpnai auga, lapai šviesiai žalios spalvos, patręškite augalus azoto trąšomis (0,1–0,15 proc.). Nepertręškite daigų, ypač azoto trąšomis. Tada jų šaknų sistema bus silpnai išvystyta, o antžeminė dalis vešli. Tokie augalai greičiau susirgs šaknų puviniu.

Agurkų daigai

Sodinimui į nešildomą šiltnamį agurkus sėkite balandžio mėn. paskutinę dekadą. Agurkų daigai užauga per 25–35 dienas (priklausomai nuo auginimo laiko).

Agurkų daigus geriau auginti sėjant juos tiesiai į polietileno ar durpinius puodelius, t. y. be pikavimo. Sėklą puodelyje įterpkite gulsčiai 1–2 cm gylyje. Į dalį puodelių (20 proc.) sėkite po 2 sėklas. Bus atsarga neišdygusiems augalams atsodinti. Pasėjus puodeliai iki sudygimo uždengiami polietileno plėvele. Tada mažiau garuoja drėgmė. Jei ant išdygusių skilčialapių lieka sėklos luobelė, vadinasi, sėkla buvo per sekliai įterpta arba per sausa žemė. Kai temperatūra esti 24–26o C, sėklos sudygsta per 2–3 dienas. Agurkams sudygus, 3–5 dienas temperatūrą sumažinkite iki 16–17o C, t. y. perkelkite puodelius į šaltesnę vietą, tada daigai neištįs. Optimali temperatūra nurodyta lentelėje. Jei naktį temperatūra bus aukšta, daigai ištįs. Agurkų daigams augti labai svarbi dirvos, kurioje jie auga, temperatūra. Ji turi būti 18–20o C. Todėl geriau puodelius su daigais išdėstyti ne tiesiai ant žemės, o ant stelažų. Kad agurkų daigai būtų neištįsę, tvirti, juos sustatykite rečiau, kai jų lapai pradeda liestis. Tinkami sodinti agurkų daigai yra 25–30 cm aukščio, turi 5–6 lapus, antžeminės dalies masė 35–40 g, šak­nų sistema gerai išvystyta.
Pomidorų daigai

Jei auginsite šildomame šiltnamyje, sėkite kovo pradžioje. Jei šiltnamis nešildomas – kovo viduryje ir vėliau. Jei pomidorus sodinsite lauke, juos sėkite kovo mėnesio pabaigoje.

Sėklas geriau sėti į dėžutes – medines ar plastikines. Prieš sėją dėžutės dezinfekuojamos kalio permanganato tirpalu. Dėžutės pripildomos durpių ir rupaus smėlio mišinio (3:1). Prieš sėją durpių paviršius išlyginamas, palaistomas ir lengvai suspaudžiamas. Po to kas 3 cm padaromi 1 cm gylio grioveliai, juose išdėstomos sėklos. Ant viršaus užsijokite 0,5–1 cm rupaus smėlio sluoksnį. Po to dėžutes uždenkite plėvele, kad ne taip greitai išgaruotų drėgmė. Iki sudygimo plėvelę vis trumpam nuimkite – pravėdinkite.

Po sėjos dėžutes laikykite šiltai – 20–25o C temperatūroje. Tada pomidorai sudygsta vienodai. Pasirodžius daigeliams plėvelę nuimkite ir perkelkite dėžutes į šviesesnę vietą. Praėjus 5–7 dienoms po sudygimo, dėžutes perneškite į šaltesnę vietą, kur dieną 12–15o C, o naktį 8–10o C. Tada geriau vystosi šaknys. Pomidorų daigams augti optimali temperatūra nurodyta lentelėje.

Kai daigai turi pirmąjį tikrą lapelį, jie pikuojami į puodelius. Geriausiai tinka 10–12 cm skersmens polimeriniai puodeliai. Pikuojami daigeliai turi būti kokybiški, stiprūs, su gerai išvystyta šaknele. Daigelius, kurie yra labai ištįsę, pažeisti juodosios kojelės, turi silpną šaknų sistemą, patartina brokuoti. Daigeliai su gerai išsivysčiusiomis šaknimis išsirauna su didesniu žemės gumulėliu. Sodinkite daigelį giliau, negu jis augo, ir stebėkite, kad neužsilenktų šaknelė. Ilgą šaknelę reikėtų nugnybti, kad ji geriau šakotųsi į šonus. Daigų pikavimui naudokite smaigelį.

Tinkami sodinti daigai turi būti sveiki, neperaugę, neištįsę, jų lapai žalios spalvos. Daigų aukštis turėtų būti 30–35 cm, stiebo skersmuo – 0,8–1,0 cm, daigai turi turėti 7–8 lapus bei pirmąją žiedų kekę, gerai išvystytas šaknis. Paprastai tinkamiausi sodinimui daigai būna praėjus 50–55 dienoms nuo sudygimo.

Saldžiųjų paprikų daigai

Saldžiosios paprikos daigus geriau sėti tiesiai į polietileno ar durpinius puodelius, t. y. jų nepikuoti. Jei saldžiųjų paprikų daigai pikuojami, 1,5–2 savaites vėluoja jų vystymasis, gaunamas vėlyvesnis pirmasis derlius ir mažesnis bendras derlius.

Į polimerinius puodelius, pripildytus durpių substrato, 0,5–1,5 cm gylyje sėjama po vieną sėklą. Puodeliai uždengiami plėvele. Iki sudygimo plėvelė kaskart trumpam nuimama – pravėdinama. Jei saldžiąsias paprikas auginsite nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, sėkite kovo antrąjį–trečiąjį dešimtadienį. Paprikos daigams sudygti optimali temperatūra yra 22–25o C. Po to patartina temperatūrą kelioms dienoms sumažinti: iki 18–20o C dieną ir 16–18o C naktį. Tada daigai neištįs, geriau vystysis šaknys.

Saldžiųjų paprikų daigai auga lėtai ir, priklausomai nuo auginimo sąlygų, veislės bei hibrido, užauga per 60–80 dienų. Rekomenduojama sodinti kuo „vyresnius“ daigus, t. y. 70–80 dienų amžiaus. Tokio amžiaus daigai turi 13–14 lapų, 2–3 pumpurus, 1–2 žiedus. Tokie daigai anksčiau pradeda derėti, pailgėja pats derėjimo periodas. Šių daigų augimo metu reikėtų augalus papildomai apšviesti. Kai daigai auginami be papildomo apšvietimo, tinkami sodinti jie yra, kai užauga 20–30 cm aukščio ir turi 8–12 lapų.

Salotų daigai

Geriausia salotas į šiltnamį sodinti daigais. Tada jos užauga 3–4 savaitėmis anksčiau. Jei anksti pavasarį norite užsiauginti gūžinių salotų, jas sėkite vasario viduryje. Pavasariniuose šiltnamiuose (su techniniu šildymu) salotas sėkite nuo vasario 15–25  iki kovo 20–25 d.; tik saulės šildomuose šiltnamiuose – nuo balandžio 5–15 iki gegužės 5–15 d., tuneliuose – nuo kovo 15–25 iki gegužės 5–10 d., po paprastomis dangomis – nuo balandžio 10 iki gegužės 20–25 dienos.

Salotų daigus geriausia auginti, sėjant tiesiai į polimerines kasetes. Daigams auginti kasetėse naudojami paruošti durpių substratai. Kasetės pripildomos substrato, gausiai palaistomos ir į kiekvieną indelį pasėjama po vieną ar kelias sėklas (jei pasitaikytų nedaigių sėklų, bus atsarga pikavimui). Sėjama 0,5 cm gylyje. Kasetės uždengiamos plėvele, tada mažiau garuos drėgmė. Sėkloms sudygus, plėvelė nuimama.

Salotoms dygti optimali temperatūra 8–15o C. Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, priklauso būsimas salotų derlius. Greičiausiai salotos sudygsta, kai oro temperatūra 20o C. Iki sudygimo geriausia šiltnamyje palaikyti 8–15o C temperatūrą. Daigams sudygus, temperatūra mažinama iki 6–10o C, o vėliau ji reguliuojama, atsižvelgiant į apšvietimo sąlygas. Saulėtą dieną temperatūra palaikoma apie 20o C, apsiniaukusią – 14–16o C, naktį – 10–12o C.

Persodinami salotų daigai turi būti gerai išsivystę, sveiki, turėti vešlias šaknis ir 3–4 tikruosius lapelius.