Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Andrejus Štombergas neslepia pasididžiavimo, kad bendrovei pavyko labai sėkmingai išnaudoti Europos Sąjungos paramą – iš viso bendrovėje jau įsisavinta 2,5 mln. litų ES lėšų.

Dvigubai padidėjo karvių produktyvumas

Prieš trejus metus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo specialistai parengė ­SAPARD projektą pieno ūkiui modernizuoti. Paramos lėšų tuomet gauta 1 mln. 200 tūkst. Lt. Pagal projektą rekonstruota 600 vietų karvių ferma, įrengta moderni 24 vietų eglutės tipo „Westfalia“ melžimo aikštelė, nupirktas javų kombainas, smulkintuvas, šienapjovė, pašarų dalytuvas. Ir pačiam bendrovės vadovui atrodo stebuklas, kad per trejus metus pavyko padvigubinti karvių produktyvumą: nuo 3 000 kg metiniai primilžiai iš karvės šoktelėjo iki 6 180 kg pieno. Pernai parengtas 2,5 mln. litų projektas struktūrinių fondų paramai gauti (grąžinama suma – 1 294 800 Lt). Pastatyti du grūdų bokštai, kuriuose telpa po 500 tonų grūdų, įrengta 25 t/val. našumo grūdų džiovykla, nupirkti du New Holland kombainai, 36 m užgriebio pločio savaeigis purkštuvas, Monitou krautuvas.

Įgyvendinant KPP priemonės „Standartų laikymasis“ Nitratų direktyvą, pagal parengtą projektą numatyta įsigyti du srutovežius ir srutų maišytuvą (iš viso už 250 tūkst. Lt).

Dabar planuojama apie 2–3 mln. litų investuoti į kiaulių fermas. Būsimoms rekonstrukcijoms planuojama imti kreditą. Rekonstravus ir modernizavus turimas fermas, čia būtų galima auginti iki 20 tūkst. kiaulių.

Visos karvės – „pauliukietės“

Lietuvos veterinarijos akademijoje zoo­techniko specialybę įgijęs Andrejus daug metų dirbo Jonavos rajono kolūkiuose, vėliau penkerius metus vadovavo Jonavos rajono dirbtinio gyvulių sėklinimo įmonei. Kaip patyręs zootechnikas jis tvirtina, kad Lietuvos juodmargių genotipas pakankamai geras. „Iš užsienio nenusipirkome nė vienos veislinės telyčios ir neketiname pirkti ateityje. Visos mūsų karvės – vietinės, „pauliukietės“, visada jas sėklindavome su gera sperma, – sako Andrejus. – Nemanau, kad mūsų gyvuliai blogesni už užsienietiškų veislių gyvulius. Reikia tik išmokti juos prižiūrėti, subalansuoti šėrimą. Dar metai kiti, ir mes gausime tokius rezultatus, kaip Europoje“.

Per trejus metus pasiekti rezultatai akivaizdžiai tą parodo. Šalto tipo tvartuose laikomos karvės šeriamos subalansuotais racionais. Pirmininko teigimu, vien kukurūzų silosas kiekvienai karvei prideda po litrą pieno per dieną. Kombinuotieji pašarai gaminami bendrovėje: malamos sojos, dedama rapsų išspaudų, baltymų, mineralų priedų ir t.t. Per mėnesį pagaminama apie 450 tonų kombinuotųjų pašarų. Kiekvienoje iš trijų karvidžių karvės pagal laktacijos laiką suskirstytos į tris grupes, kurioms sudaromi skirtingi racionai. Per sezoną karvėms sušeriama apie 1,5 tūkst. tonų cukrinių runkelių išspaudų.

Karvių fermos vedėjos Ritos Jakaitienės teigimu, po rekonstrukcijų fermose pagerėjo mikroklimatas, palaidai laikomos karvės jaučiasi komfortiškiau. Mėšlas 8 kartus per parą šalinamas skreperiais. Apie 200 pačių produktyviausių karvių melžiamos tris kartus per parą. Kasdien primelžiama 10–11 tonų pieno. Šaldytuvų talpa 17 tonų, dar yra 3 tonų talpos rezervinis šaldytuvas. Tad iš viso galima laikyti apie 20 tonų pieno. Visas pienas parduodamas bendrovei „Rokiškio sūris“.

Pernai į karvių fermą teko investuoti dar 150 tūkst. litų – tiek kainavo guminiai maždaug 2 cm storio takai ir užuolaidos. Kompiuteriu valdomos užuolaidos padeda tiksliau sureguliuoti fermoje temperatūrą – šaltuoju metų laiku nuolat palaikoma 9o C temperatūra. „Matyt dėl gyvulių vaikščiojimo betonu atsirado pažeidimų ant kanopų, todėl ryžomės investuoti į guminius takus. Kai praeis šiek tiek daugiau laiko, galėsime pasakyti, ar tai pasiteisino“, – aiškina bendrovės vadovas.

Kviečių dar lieka ir parduoti

Augalininkystei Pauliukų bendrovėje skiriama ne mažiau dėmesio negu gyvulininkystei. Iš viso dirbama 2 400 ha žemės, iš jų bendrovės nuosavybės – 80 ha, valstybinės – apie 700 ha, kita nuomojama iš privačių savininkų. Pievos užima apie 400 ha. Apie 200 ha sėjama kukurūzų, 100 ha cukrinių runkelių, 200 ha žieminių ir 100 ha vasarinių rapsų (šiemet planuojama jų plotus išplėsti iki 450 ha). Visi likę plotai užsėjami grūdiniais augalais.

Kasmet auginami kviečiai, miežiai, avižos. Žieminių kviečių sėjama apie 800, vasarinių – apie 100 ha. Kviečius stengiamasi išauginti maistinius. Jei trūksta pašarinių, nusiperkama. Pernai Pauliukų bendrovė pardavė apie 1 000 tonų maistinių kviečių ir 1 800 tonų pašarinių; vidutiniškai kūlė po 5,5 t/ha kviečių. Pasak pirmininko, šiais metais tikimasi kulti po 6 t/ha, o ateityje – po 7 t/ha.

„Cukrinių runkelių kasame apie 40 t/ha. Turimai kvotai tokio derlingumo užtenka“, – šyptelėjo Andrejus. Cukriniai runkeliai pristatomi į Kėdainių cukraus fabriką. Miežiai, avižos auginamos pašarams. Kiekvienais metais sėjama apie 50 ha žirnių. „Nelabai sekasi su žirniais. Gal per retai pasėjam, gal patirties vis pritrūkstam – derlius būna menkas. Bet kasmet atkakliai bandome jų užsiauginti, kada nors vis tiek išmoksime“, – sako bendrovės vadovas.

Juškonių žmonės

Bendrovėje dirba apie 120 darbuotojų, iš jų 18 specialistų. „Ištisus metus reikia daug darbo rankų. Vien karvių fermoje dirba 35, kiaulių fermoje – 22 darbuotojai. Daugiausia darbuojasi vietiniai Juškonių kaimo žmonės, tik nedaugelis važinėja iš Šėtos ar Žeimių. „Gerų specialistų visada reikia, – sako Andrejus, paklaustas, ar netrūksta darbuotojų. – Bet suprantu, kad, modernizuojant ūkį, darbo rankų reikės mažiau. Užtat pakils darbo užmokestis ir, tikiuosi, plėsis paslaugų sektorius. Kai žmonės uždirbs daugiau, jų poreikiai taip pat keisis“.

Bendrovėje į kiekvieną ūkio objektą (kiaulių fermą, karvių fermą ir t. t.) žiūrima kaip į atskirą ūkiskaitinį vienetą ir skaičiuojama, kiek pelno jis duoda. Kol kas vienas silpniausių barų – kiaulių auginimas, bet artimiausiu metu tikimasi kiaulides modernizuoti. Tada kiaulių planuojama auginti iki 20 tūkstančių.

Bendrovė turi savo parduotuvę ir barą. Pirmininko teigimu, toks sprendimas pasiteisino. Parduotuvė pernai davė 30 tūkst. Lt pelno. Baro pelningumas dar skaičiuojamas. „Žmonės, būdavo, nusiperka alaus ir neturi kur pasėdėti ir ramiai pagurkšnoti. Taip kilo mintis pastatyti barą,  – prisimena Andrejus. – Ir visai neblogas baras išėjo. Gal todėl, kai patys žmonės jį pasistatė, tai ir elgiasi jame labai tvarkingai. Nė karto nei langai nedužo, nei muštynių buvo“. Bendrovė dar išlaiko didžiulę sporto salę, kurioje rengiamos varžybos, treniruojasi Juškonių vaikai.

Anksčiau Pauliukai turėjo savo mėsos perdirbimo cechą ir keturias parduotuves (dvi iš jų Kaune). Didėjant reikalavimams produktų gamybai, norint išsilaikyti rinkoje, reikėjo didelių investicijų. Kai prieš šešerius metus iš mėsos perdirbimo buvo patirtas 100 tūkst. Lt nuostolis, gamyba buvo nutraukta. „Su vienu užpakaliu dešimt kėdžių neužsėsi, – sako Andrejus. – Visi turi daryti tai, ką geriausiai moka: vieni auginti, kiti gaminti“.

Daugiausia užaugintos produkcijos – ir jaučių, ir kiaulių – Pauliukų bendrovė parduoda „Krekenavos agrofirmai“.

Išlikimo garantas – skolos?

Prieš kelerius metus, prasidėjus pelningai dirbančių žemės ūkio bendrovių pirkimo vajui, Pauliukams pavyko išvengti naujų „investuotojų“. Andrejus pasistengė laiku sukaupti kontrolinį pajų paketą.

„Įvertinti visą tai ne taip paprasta ir lengva. Kiekvienoje bendrovėje yra atskira istorija ir nėra vieno kurpalio, ant kurio tiktų užmauti visas situacijas. Arba vadovas per daug pasitiki savimi, arba žmonės būna kažkuo nepatenkinti. Niekada neįmanoma garantuoti, ką galvoja, pavyzdžiui, 200 pajininkų. Pinigai kalba, pinigai tyli. Nesmerkiu tų žmonių, kurie pardavė savo pajus, gal jiems labai reikėjo pinigų tą dieną“, – svarsto Andrejus ir pusiau juokais, pusiau rimtai priduria, kad Pauliukai nebuvo itin patrauklus pirkinys, kadangi visuomet turėdavo skolų. „Sąskaitoje milijonų niekada nelaikydavome ir nelaikome“, – tvirtina valdybos pirmininkas.

Bendrovės valdyba nutarė, kad pajus gali pirkti pajininkai vienas iš kito. Jei žmogus nori parduoti pajų, skelbimų lentoje parašomas skelbimas. Susirenka visi norintys, siūlo savo kainą. Kas brangiau moka, tas ir nuperka. „Nebuvo taip, kad aš einu sau vienas ir susiperku. Galbūt ir apie mane kas nors negražiai galvoja, bet mano sąžinė rami. Prie žmonių turi taikytis, mokėti išlaviruoti, pasikalbėti su kiekvienu. Galų gale, per visuotinį susirinkimą niekada nesi tikras, ar tave išrinks“, – aiškina Andrejus.

Prieš keturiolika metų įkurtai Pauliukų žemės ūkio bendrovei patys sunkiausi laikai, pasak Adrejaus, buvo 1995–1996 m., kai perdirbimo įmonės labai vėlavo atsiskaityti už produkciją. Bet paskui bendrovė išsikapstė iš duobės ir pradėjo sparčiai modernizuoti ūkį. „Dabar nemodernizuotos liko tik kiaulės“, – juokauja Andrejus Štombergas ir priduria, kad reikia dar dešimt milijonų litų – tada būtų iki galo įgyvendintos visos modernaus ūkio vizijos.

Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vykinto Česlovo Jakšto teigimu, Pauliukų žemės ūkio bendrovė neabejotinai įeina į stipriausių Jonavos rajono bendrovių penketuką. „Tai bendrovė su perspektyva. Stiprų postūmį į priekį jai davė apgalvotas ES fondų pinigų įsisavinimas, sustiprinęs abu bendrovės plėtojamus sektorius – ir augalininkystę, ir gyvulininkystę“, – tvirtino vedėjas, pridurdamas, kad realiai veikiančioms žemės ūkio bendrovėms Jonavos rajone suskaičiuoti užtektų dviejų rankų pirštų.