23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/02
Bandymai sutaupyti negali prasilenkti su įstatymais
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Žemdirbiai stengiasi išauginti derlių kuo mažesnėmis sąnaudomis, todėl dažnai randa sau pasiteisinimų, pirkdami pigius, nelegaliai įvežtus augalų apsaugos produktus. Ar bandymas sutaupyti neatsigręžia prieš juos pačius? Apie tai kalbamės su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktore Aušra BENIULIENE.

Kaip kovojama su nelegalia prekyba augalų apsaugos produktais?

Nelegalios prekybos mastas pastaraisiais metais pastebimai išaugo. Pažeidus reikalavimą prekiauti tik registruotais produktais, ne tik nusižengiama teisės aktams, bet kyla grėsmė ir žmonių sveikatai bei aplinkos saugai. Nesąžiningi prekeiviai sugeba įteigti, kad jų siūlomas produktas yra lygiai toks pat, koks ir Lietuvoje registruotasis. Manydamas, kad sutaupys, ūkininkas rizikuoja būti apgautas. Jis perka negaudamas sąskaitos faktūros, neturėdamas garantijos, kad bus kam pareikšti pretenzijas, jei pakuotėje bus visai ne tas produktas, kuris nurodytas etiketėje, arba jei panaudojus produktą nukentės pasėlis.

Ūkininkams patartina pirkti tik iš patikimų, oficialiai registruotų firmų, kurios produktus perka tiesiai iš gamintojų; būtinai reikalauti išrašyti sąskaitą; atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės yra originali gamintojo etiketė.

Ar nelegali prekyba – tik Lietuvos problema?

Nelegalios prekybos mastai auga ir kitose ES šalyse. Atlikus rinkos tyrimus Piet­ryčių Ispanijoje paaiškėjo, kad bent 25–30 proc. naudojamų produktų yra falsifikuoti arba naudojami nelegaliai. Kitose Pietų Europos šalyse (Prancūzijoje, Italijoje) pasitaikė atvejų, kai supirktos originalios produktų pakuotės buvo užpildomos neaiškios kilmės preparatais.

Vienas iš požymių, kad rinkoje atsiranda falsifikuotų produktų, – įtartinai maža kai kurių augalų apsaugos produktų kaina. Tai negali būti originalūs, tiesiogiai iš gamintojų arba jų importuotojų įsigyti produktai. Manoma, kad nemažai tokių produktų atkeliauja iš Lenkijos turgų. Falsifikuotas produktas gali būti atskiestas ir neduoti pageidaujamo efekto arba būti užterštas toksiškomis priemaišomis.

Deja, ar augalų apsaugos produktų naudotojai laikysis nustatytų taisyklių, priklauso nuo to, kaip pelninga jų nesilaikyti, kokia tikimybė būti pagautam ir nubaustam, koks baudos dydis. Daugiau tvarkos bus galima tikėtis 2009 m. Lietuvai priėmus tarpsektorinio suderinamumo nuostatas, įtvirtinančias paramos gavimo susiejimą su augalų apsaugos reikalavimų laikymusi.

Žemdirbiai prašo mažinti pesticidų kainas. Kokios galimybės?

Lietuva pati negamina augalų apsaugos produktų, todėl ji negali „neutralizuoti“ kainų didėjimo, kuris yra susijęs su kylančiomis naftos kainomis. Kita vertus, augalų apsaugos produktais prekiaujančiųjų gausa jau savaime suteikia ūkininkams galimybę rinktis. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos tinklalapyje (www.vaat.lt) skelbiamas fizinių ir juridinių asmenų, turinčių leidimą prekiauti augalų apsaugos produktais, sąrašas. Šiuo metu jame yra 377 įrašai. Kadangi kai kurios firmos turi išsiėmusios leidimus kelioms prekyvietėms, tai tikrasis prekiaujančiųjų augalų apsaugos produktais skaičius yra mažesnis. Kai tokioje mažoje rinkoje veikia daugiau kaip du šimtai firmų, aišku, kad konkurencija yra itin didelė, ir prekybininkai, kovodami dėl kiekvieno kliento, yra priversti daryti daug nuolaidų.

Kodėl vengiama registruoti naujus augalų apsaugos produktus, reikalingus sodininkams ir daržininkams?

Yra kelios priežastys. Naujo augalų apsaugos produkto sukūrimas ir ištyrimas paprastai užtrunka apie devynerius metus ir kainuoja vidutiniškai 200 mln. eurų, tuo tarpu produkto duomenų apsaugos laikotarpis yra trumpas – tik 10 metų. Natūralu, kad daugiausia produktų yra kuriama didžiausioms rinkoms, kur galima tikėtis, kad per tą dešimties metų laikotarpį produktas atsipirks.

Registruojant naują produktą mažais plotais auginamiems augalams, pvz., uoginėms kultūroms, šiuo metu renkama rink­liava už produkto registravimą yra tokio pat dydžio (20 000 Lt), kaip ir registruojant produktus javams ar cukriniams runkeliams, nors rinka tokiam produktui yra nepalyginamai mažesnė.

Nepriklausomai nuo to, ar produktas skirtas mažais, ar dideliais plotais auginamiems augalams, rinkliava už leidimą atlikti augalų apsaugos produktų mokslinius tyrimus yra vienoda – 1 500 Lt.

Asociacija pateikė VAAT pasiūlymą sumažinti rinkliavą naujų produktų mažais plotais auginamiems augalams registravimą iki 5 000 Lt.

Ar firmų konsultantai nepiktnaudžiauja žemdirbių patiklumu, rekomenduodami naudoti vieną ar kitą produktą kaip būtiną?

Mes esame suinteresuoti, kad ūkininkai gautų kuo didesnius derlius su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad žemdirbys ilgai leistųsi apgaudinėjamas. Ūkininkai gali gauti nepriklausomas konsultacijas iš Konsultavimo tarnybos, Žemdirbystės instituto, Žemės ūkio universiteto specialistų ir mokslininkų.

Be to, pats ūkininkas turi domėtis augalų apsauga ir pažinti laukuose vyraujančias piktžoles, pastebėti kenkėjus ar ligų požymius bei rasti tinkamiausius „vaistus“ kiekvienam konkrečiam atvejui; arba jis turi patikėti šį darbą profesionalams.