23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/01
Ūkio apskaitos duomenų tinklas ir jo reikšmė ūkiams.
  • Inga KARALIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996-ųjų skelbiami metiniame leidinyje „Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys“, skirtame ūkininkams, žemės ūkio valdymo srities darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų, bendrovių specialistams, politikams ir visiems, kas domisi žemės ūkio įmonių veikla.

ES išaugus iki 25 narių, ŪADT sistemoje bus kaupiama ir kasmet atnaujinama informacija daugiau kaip apie 80 tūkst. respondentinių ūkių. ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, atspindintys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertės, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, kapitalo atsiperkamumas ir pan.).

Pagrindinis ŪADT teigiamas bruožas – jo lankstumas. Kintančių duomenų peržvalga leidžia išanalizuoti įvairių ūkių tipų situaciją ir gamybos rezultatus tam tikrose zonose, šių ūkių gamybos kryptis pagal tam tikrus rodiklius (pavyzdžiui, pajamas, gamybos išlaidas, pelną, struktūrinius kintamumus ir kt.), apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis ir kt.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis ŪAD tinklui teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, yra neskelbtina.

ŪADT duomenimis daugiausia naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia Europos Komisija), kurios nagrinėja rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas.

Europos Sąjungos ŪAD tinklui ūkiai atrenkami pagal tai, kiek jie atspindi konkrečių šalių ūkių visumą. Apie ūkių visumą dažniausiai sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar kitų tyrimų duomenų. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, pagrįsta dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.

Ūkio tipui ir ekonominiam dydžiui nu­­statyti naudojamas standartinio gamybinio pelno (SGP) rodiklis. Jis rodo produkcijos vertės, gautos per vienerius metus iš 1 ha pasėlių ar 1 gyvulio, ir dalies kintamų­jų išlaidų, reikalingų tai produkcijai pagaminti, skirtumą. SGP skaičiuojamas visoms prekinės žemės ūkio produkcijos rūšims.

Nustatant viso ūkio ekonominį dydį, kiekvienos produkcijos rūšies SGP dauginamas iš atitinkamo pasėlio ploto ar gyvulių (paukščių) skaičiaus, o gautos vertės sudedamos. Ši suma rodo ūkio bendrąjį SGP ir apibūdina ūkio ekonominį dydį.

ES ekonominis dydis išreiškiamas europiniais dydžio vienetais (EDV). Šiuo metu Europos Komisija yra nustačiusi, kad 1 EDV lygus 1 200 eurų.

Pagal ekonominį dydį ES ūkiai yra skirstomi į 10 klasių. Pirmajai (žemiausiajai) klasei priskiriami ūkiai, kurių ekonominis dydis nesiekia 2 EDV, o dešimtajai – ūkiai, kurių ekonominis dydis lygus 250 EDV arba viršija šį rodiklį. Kiekvienoje ES valstybėje yra nustatyta ekonominio dydžio kartelė. Tik peržengę šią kartelę ūkiai atrenkami ŪADT tyrimui. Kartelė priklauso nuo bendro kiekvienos šalies ekonominio išsivystymo lygio. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Olandijoje ūkių veiklos apskaitos duomenų tinklo tyrimams atrenkami ūkiai, kurių ekonominis dydis siekia 16 EDV. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, ŪADT apima ūkius, kurių ekonominis dydis ne mažesnis kaip 2 EDV.

Pagal santykinę kiekvienos ūkyje gaminamos produkcijos SGP dalį bendrajame ūkio SGP nustatomas antrasis ūkio struktūrą apibūdinantis rodiklis – ūkininkavimo tipas.

Ne visoms valstybėms būdingi visi ūkininkavimo tipai. Pavyzdžiui, vynininkystė, citrusinių augalų auginimas yra paplitę pietinėse Europos valstybėse, tačiau tai nebūdinga Skandinavijai. Keičiantis rinkos sąlygoms, kinta ūkių struktūra. Todėl, norint žinoti realią padėtį, periodiškai tiriama ūkių struktūra (ES tyrimai atliekami kas dveji metai).

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimas turi apimti prekinius ūkius (t. y. tuos, kurių ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 2 EDV). Siekiant įvertinti smulkesnių ūkių ekonominę situaciją, Lietuvos ŪADT duomenų bazėje kaupiami ir mažesnių ūkių duomenys. Į Lietuvos ŪADT patenka visų savivaldybių ūkiai.

2005-aisiais, remiantis 2004 metų žemės ūkio surašymo duomenimis, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pateikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai išankstinį respondentų atrankos planą. Pagal šį planą tyrimams reikia atrinkti daugiausia smulkių (nuo 2 iki 4 EDV) visų veiklos tipų ūkių, kurių SGP arba, kitaip tariant, skirtumas tarp to, kiek ūkininkas tiesiogiai investuoja į gamybą ir gauna iš jos pardavęs produktus, yra 8 287–16 573 Lt per metus. Antra pagal dydį visų veiklos tipų ūkių grupė – tai ūkiai, kurių SGP yra 16–40 EDV. Šiuose ūkiuose parduotos produkcijos vertės ir kintamų išlaidų jai pagaminti skirtumas siekia 66 294–165 734 Lt.

Tyrimams reikia tik 53 didžiųjų ūkių, kurių SGP siekia daugiau kaip 100 EDV (414 336 Lt). Iš viso tyrimams reikia atrinkti 1 300 ūkių. Konsultavimo tarnyba pasirengusi pateikti 1 883 savo klientų, kurie sutiks dalyvauti tyrime, apskaitos duomenis. Kadangi šiame darbe LŽŪKT dalyvauja nuo pat pradžių, tai daugelio respondentų duomenys yra tęstiniai, t. y. tie patys klientai duomenis teikia jau daug metų. Tai ypač svarbu norint įvertinti ūkių pajamų lygį ir žemės ūkio sektoriaus valdymo sprendimų efektyvumą.

LŽŪKT kiekvienais metais pateikia apibendrintą analizę. Joje, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, palyginami visų respondentų veiklos rezultatai (fizinė ir ekonominė išraiška). Ūkininkai sužino, kokie kitų tyrimuose dalyvaujančių ūkių bendrieji žemės plotai, augalininkystės produkcijos derlingumas, gyvulininkystės šakos produktyvumas, įvairių kiekvieno ūkio veiklos šakų bendroji produkcija (litais ir procentais), pelnas. Remiantis ŪADT pateiktais apskaitos duomenimis, apskaičiuojamas turto apyvartumo rodiklis ir skolos nuosavybės koeficientas. Šiuos rezultatus jau dabar visuose LŽŪKT biuruose rajonų ūkininkai gali palyginti su šalies rodikliais, kurie pateikti naujai pasirodžiusiame leidinyje „Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2004“.

Sukaupti duomenys leidžia palyginti situaciją apskrityse ir rajonuose. Pavyzdžiui, mažiausias kviečių derlingumas yra Molėtų rajono respondentų ūkiuose. Vidutinis šios kultūros derlingumas rajone tesiekia 2,4 t/ha. Tai 1,5 t/ha mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje, nors ir visoje Utenos apskrityje jis vidutiniškai tesiekia 2,9 t/ha. Aukščiausias kviečių derlingumas yra Šakių rajono respondentų ūkiuose – 6 t/ha. Tai aukščiausias rodiklis iš visų Marijampolės apskrities respondentų ūkių, kurie savo ruožtu pagal kviečių derlingumą lenkia kitas apskritis (kviečių derlingumas Marijampolės apskrityje siekia vidutiniškai 5,6 t/ha, o tai atitinkamai 2,1 ir 1,7 t/ha daugiau už šalies respondentų ūkių rodiklių vidurkį).

Ūkių respondentų gaunamas pelnas labai skiriasi: mažiausias jis yra Trakų rajone, o Švenčionių rajono ūkininkai iš viso dirba nuostolingai. Didžiausią pelną gauna derlingose ir našiose žemėse (Kėdainių rajone) dirbantys ūkininkai. Vilniaus apskrities ūkiuose gaunamas pelnas vidutiniškai tesiekia 14 406 Lt, o didžiausią vidutinį pelną gauna Marijampolės ir Kauno apskričių ūkininkai, atitinkamai 72 867 Lt ir 61 081 Lt (vidutinis respondentinių ūkių pelnas šalyje siekia 38 500 Lt).

Iš respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėties matome, kad vidutiniškai Lietuvoje 68 proc. sudaro augalininkystės produkcija, o 30 proc. – gyvulininkystės produkcija.

Pagrindinis ŪADT tikslas yra kaupti duomenis, kurie padėtų parengti išsamų metinį pranešimą apie bendrijos žemės ūkio rinką ir pajamas. Šį metinį pranešimą Europos Komisija teikia svarstyti Europos Tarybai ir Europos Parlamentui, kad šie nustatytų žemės ūkio produkcijos kainas. Šie sprendimai labai svarbūs smulkiesiems ir netradicinę specializaciją pasirinkusiems ūkiams, kurių ŪADT bazėje ir tarp LŽŪKT klientų kol kas yra nedaug.

Labai svarbu, kad tyrimuose dalyvautų kuo daugiau ūkių, kurių dydis būtų nuo 2 iki 4 EDV, t. y. tokių, kurių metinės pajamos siekia nuo 2 400 iki 4 800 Lt. Tyrimams labai trūksta ūkių, kurie specializuojasi daržininkystėje, sodininkystėje, kiaulininkystėje ir paukštininkystėje, taip pat ir mišrių ūkių, kuriuose vyrauja kiaulės ir paukščiai. Todėl visi ūkininkai raginami labai atsakingai tvarkyti ūkio veiklos buhalterinę apskaitą, sutikti dalyvauti ŪADT tyrimuose ir savo apskaitos tvarkymo problemas patikėti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantams, kurie yra geri savo srities specialistai.