23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/01
Mikroelementų reikšmė augalams
  • Dr. Juozas PEKARSKAS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Mikroelementai yra vienas iš derlių lemiančių faktorių. Trūkstant mikroelementų, kai kuriose Lietuvos vietovėse praktiškai neįmanoma išauginti norimo derliaus. Dažnai mikroelementų trūkumo požymius bandoma priskirti ligų požymiams ir net pradedamos naudoti cheminės augalų apsaugos priemonės. Rezultatas būna labai menkas.

Mikroelementų augalams reikia labai nedaug. Derliui hektaro plote išauginti jų sunaudojama keletas kilogramų arba net gramų. Patręšus trąšomis su trūkstamais mikroelementais, daržovių derlius būna didesnis ir jo kokybė geresnė: padaugėja vitaminų ir cukraus. Daržovės tampa atsparesnės ligoms ir kenkėjams, lengviau pakelia nepalankias gamtos sąlygas – šaltį, sausras. Tačiau būtina žinoti, kad augalams žalingas ne tik mikroelementų trūkumas, bet ir jų perteklius. Abiem atvejais sutrinka normalus augimas.

Augaluose mikroelementai dažniausiai būna įvairiuose fermentuose. Mikroelementų reikšmę augalų gyvybiniams procesams lemia jų atomų sandara. Daugelio mikroelementų atomų orbitose yra nelyginis elektronų skaičius, dėl to jie lengvai prisijungia arba atiduoda elektronus ir cheminėse reakcijose yra aktyvūs katalizatoriai.

Mikroelementai dirvožemyje randami įvairaus pavidalo: mineralų kristaluose, organiniuose junginiuose, sorbuojančiame komplekse, dirvožemio tirpaluose. Augalams prieinami tik tie mikroelementai, kurie yra sorbuojančiame komplekse ir dirvožemio tirpaluose. Jų kiekis dirvožemyje priklauso nuo dirvožemio tipo, reakcijos, granuliometrinės sudėties ir humusingumo. Kaip Lietuvos dirvožemiai skirstomi pagal mikroelementų kiekį juose, pateikta lentelėje. Lietuvos dirvožemiai yra labai nevienodai turtingi mikroelementų.

Rapsams kalcio, boro, magnio ir mangano reikia 3–5 kartus daugiau negu javams. Dažniausiai augaluose būna mangano ir cinko, o mažiausiai – kobalto, jodo ir molibdeno.

Nemažai mikroelementų į dirvožemį patenka su mėšlu. Tręšiant 60–80 t ha-1 mėšlo norma, mikroelementų daržovėms paprastai užtenka keleriems metams. Nesukultūrintose dirvose mikroelementų kie­kį be mėšlo subalansuoti sunku. Taip pat nemažai mikroelementų patenka į dirvą tręšiant ir kitomis trąšomis.

Ūkiuose mikroelementinėmis trąšomis galima tręšti šiais būdais:

  • sėklas apipurkšti trąšų tirpalais
  • sėklas apvelti trąšomis 
  • trąšas išpurkšti ant augalų lapų
  • trąšas išbarstyti prieš sėją pakrikai 

Vienai tonai sėklų apipurkšti reikia 40–50 l vandens, kuriame ištirpinami reikalingi mikroelementai. Sėklos apipurškiamos 3–4 kartus ir apdžiūvusios tuojau pat sėjamos. Neleistina padidinti sėklos drėgnumo daugiau kaip 10 proc. Visas mikroelementų kiekis tirpale neturi viršyti 1 kg veikliosios medžiagos 1 t sėklų. Sėkloms apvelti naudojamos smulkios arba susmulkintos mikroelementinės trąšos. Apveliama beicavimo aparatais.

Hektarui apskaičiuota trąšų norma tirpinama nedideliame kiekyje (apie 10 l) vandens. Ištirpintos trąšos skiedžiamos iki 500–600 l vandens ir gautu tirpalu purškiami pasėliai. Vartojamos tik vandenyje tirpios trąšos. Augalai purškiami tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių arba kai pastebimi mikroelementų trūkumo požymiai.

Jei augalai skursta ir matyti mineralinės mitybos sutrikimo pažymių, tai nebūtinai reiškia, kad dirvožemyje nėra reikiamų elementų. Daug augalų mineralinės mitybos problemų lemia nepalankūs klimato veiksniai: atšalimai, sausros, užmirkimai ir kita. Karštu oru cukriniai bei pašariniai runkeliai, rapsai, burokėliai, salierai labai prastai įsisavina borą. Kuomet šiltnamyje šaknų zonoje temperatūra būna mažesnė negu 12oC, pomidorai beveik neįsisavina fosforo, kalio ir daugelio mikroelementų. Įtakos turi ir dirvos struktūra, maisto medžiagų tarpusavio antagonizmas, kurį gali sukelti pertręšimas (dažnai pasitaiko šiltnamiuose).

Dirvožemio pH svarba ypač didelė. Esant pH 7,0 ir daugiau (tai būdinga Vidurio Lietuvai), augalai prastai įsisavina metalo elementus – geležį, varį, manganą, nors jų dirvoje gali būti pakankamai. Dėl to dažnai pastebimi chlorozės požymiai ant serbentų, braškių ir kitų augalų.