Naminiai paukščiai buvo ­auginami dar prieš 4 000– 5 000 metų. Romėnai iš paukščių vidurių būrė ateitį. Kapitolijaus žąsys išgarsėjo tuo, kad savo gagėjimu ­iš­gel­bėjo Romą nuo galų užgrobimo. Anksčiau net karūnuotoms galvoms paukš­čiai buvo retas skanėstas. ­Kryžiaus karo metu imperatorius Barbarosa net aštuonis jaučius mai­nais atidavė už ­gaidį, o Henrikas IV neatsitiktinai ­palinkėjo savo pavaldiniams kiekvieną sekmadienį turėti savo puode vištą.

Šiuolaikinės paukštininkystės tikslas – aprūpinti žmones kiaušiniais ir mėsa. Pramoninėse ša­lyse paukštiena savo įvairove nepralenkiama, o daugumos paukštienos rūšių mažas kaloringumas atitinka šiuolaikinės mitybos sampratą.

Broileris – tai plačiai paplitęs kepimui skirto viščiuko pavadinimas angliškai kalbančiuose kraštuose. Per 40 dienų jis užauginamas vidutiniškai iki 1,4 kg svorio.

Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje viščiukai paprastai vadinami „hendl“ ir „poulet“. Jauni, 28 dienų amžiaus, 650–750 gramų svorio skerdžiami viščiukai vadinami „stuben-küken“. Gaidžiukai, suprantama, yra patinėliai, o „hendl“ arba „poulet“ – patelės. Auginimo pabaigoje 5–6 savaičių amžiaus paukščiai sveria 800–1 200 gramų. Broilerių pasiūla labai įvairi. Paukščiai auginami skirtingomis sąlygomis, naudojant specialios sudėties lesalus. Tokių broilerių mėsa yra ypatingo skonio.

Kalakutai priskiriami prie didelio svorio mėsinių paukščių: kalakutės patelės sveria iki 12, o patinai – 20 kg ir daugiau. Kepimui paruošti jauni kalakutai, kurių krūtinės kaulai nevisiškai sukaulėję, sveria 3–6 kilogramus. Nuo seno kalakutus augino Vidurio ir Šiaurės Amerikos indėnai. Kristoforui Kolumbui atradus Naująjį Pasaulį, jie pateko į Europą.

Kai užsimenama apie antis, daug kas galvoja būtent apie Pekino antis. Jų pavadinimas nurodo ne tik jų kilmę, bet tuo pačiu ir klasikinį kinietiškos virtuvės antienos patiekalą. Kada kiniečiai kepta antimi vaišina svečią, pastarasis neturėtų stebėtis, kad šeimininkas jam įdeda kuo daugiau odos, o pats šlamščia mėsą. Tai joks nesvetingumas, greičiau priešingai, tai ypatingai pareikštas prielankumas, nes kiniečiui traški anties oda – neapsakomas skanėstas.

Paruoštos kepimui antys sveria apie 1,8–2,5 kilogramo. Jaunos antys, kurių krūtinės kaulas nėra visiškai sukaulėjęs, sveria apie 1,5–2,0 kilogramus. Jos turi santykinai didelį poodinių riebalų kiekį, iškepus jų oda tampa traški. Vartotojas, pirkdamas antį, turi įsitikinti, kad riebalų sluoksnis nėra pernelyg storas. Vykdant kryptingą selekciją, pavyko labai sumažinti Pekino ančių poodinių riebalų kiekį.

Laukinės antys – skraidančios antys (turkų, muskusinės ir kitos antys) priklauso kitai rūšiai nei Pekino antys. Laukinės antys seniau buvusios medžių, o ne vandens paukščiai. Jų kūne riebalų susikaupia mažiau negu Pekino ančių. Paukščių skridimo raumenys stipresni, daug didesnė krūtinės raumenų dalis. Gaigalai yra sunkesni už pateles ir dėl santykinai vėlyvo krūtinės raumens vystymosi skerdžiami vyresnio amžiaus. Kepimui paruošta antis sveria apie 1,6, o gaigalas – apie 3 kilogramus. Laukines antis kryžminant su Pekino antimis, gaunami nevislūs mišrūnai – mulardai. Tinkamai penint, mišrūnai auginami riebioms kepenims gauti.

Kalėdos, Velykos neįsivaizduojamos be keptos žąsies. Prekyboje būna ankstyvosios brandos arba jaunų žąsų, kurių krūtinės kaulas dar nevisiškai sukaulėjęs. Paruoštos kepimui žąsys sveria 2–4 kg. Taip pat vartotojams siūlomos ir suaugusios žąsys, kurių svoris siekia 4–7 kilogramus. Jos, kaip ir visi vandens paukščiai, turi palyginti daug riebalų. Iš žąsies riebalų lydomi taukai. Kaklas, skrandis, širdis sunaudojami žąsų žarnokams paruošti. Kartais pageidaujama specialaus produkto – labai riebių, priverstinai nupenėtų žąsų kepenų. Riebios žąsų kepenys perdirbamos į paštetą.

Vienintelės iš vištinių paukščių migruoja putpelės. Skiriamos dvi laukinių putpelių formos: europietiškoji ir japoniškoji. Europietiškosios laukinės putpelės sutinkamos tik nedideliuose stepių rajonuose. Paukštininkystės ūkiuose auginamos putpelės yra kilusios iš japoniškųjų. Anksčiau Azijoje putpelės buvo laikomos kaip paukščiai giesmininkai. Tik X a. pradžioje jos pradėtos auginti dėl kiaušinių. Europoje, daugiausia Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje, nemažai putpelių auginama mėsai. Skirtingai negu kitų vištinių paukščių, putpelių patelės yra sunkesnės už patinėlius. Skerdimui skirtos putpelių patelės sveria 170–190, o gaidžiukai – tik 150–165 gramus. Kepti paruoštos skerdenos svoris siekia 110–130 gramus. Maistingi ir putpelių kiaušiniai.

Perlinės vištos kilusios iš Vakarinės ir Centrinės Afrikos. Jos taip pavadintos dėl šlakuotos plunksnų dangos, nes atrodo lyg perlais nusėtos. Egiptiečiai perlines vištas laikė šventomis. Pagrindiniai jų veisimo kraštai Europoje yra Prancūzija ir Italija.

Ir laukinės, ir naminės perlinės vištos yra ypač nedrąsios ir baikščios. Paruoštos skerdenos svoris siekia 1 000–1 300 gramų. Mėsos išeiga didelė. Ji švelni ir trapi. Nesubrendusias, nedidelio svorio perlines vištas prancūzai valgo vietoj kurapkienos.

Fazanai paprastai priskiriami prie laukinių paukščių, jie kilę iš Azijos. Pirmą kartą didelis jų skaičius į Europą atvežtas XVIII a. viduryje. Fazanus augino Senovės Graikijos ir Romos laikų gyventojai. Daug laukinių fazanų sumedžiojama per spalio-sausio mėnesių medžiokles. Dabar fazanai auginami ir skerdžiami bet kuriuo metų laiku, todėl šviežios fazanienos pasiūla nepriklauso nuo medžioklės sezono. Fazanų patinėlių skerdena sveria apie 1 000 gramų, patelių – šiek tiek mažiau.

Naminiai karveliai kilę iš uolinių karvelių. Iš pradžių jie buvo auginami kaip pašto karveliai arba kulto tikslams (aukojimui). Senosiose kultūrose karveliai buvo globojami ir laikomi vaisingumo ir derlingumo simboliu.

Karveliai yra monogamiški paukščiai. Kiaušinių skaičius dėtyje retai kada viršija du kiaušinius. Karveliai peri iki trijų kartų per metus. Jauni paukščiai būna silpni, nemoka skraidyti, ir, skirtingai negu kitų rūšių jauniklių, tėvai juos lesina iki šešių savaičių amžiaus. Dėl šių savybių karvelius sunku veisti. Daugiausia karvelių auginama Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Suaugę mėsinių veislių karveliai gali sverti iki 1 600 gramų. Paruoštų kepimui paukščių svoris siekia 300–400 gramų.