Ūkiniuose miškuose, kurie sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos miškų, produktyvių medynų formavimas ir nepertraukiamas medienos tiekimas yra pagrindinis miškininkavimo tikslas. Šie miškai tam ir auginami, kad nukirtus juose medžius būtų gaunama kuo daugiau ir kuo geresnės medienos.

Nepertraukiamą medienos tiekimą galima užtikrinti tik tuomet, kai iškertama ne daugiau medienos, negu jos priauga. Tai ir yra svarbiausias miško kirtimų teisinio reglamentavimo uždavinys.

Visus miško kirtimus visuomenė daž­niausiai tapatina su plynais kirtimais, kuomet praktiškai visi medžiai nukertami vienu metu nemažame miško plote. Tačiau plyni miško kirtimai yra tik viena iš miško kirtimo rūšių.

Miško kirtimas – derliaus nuėmimas

Tokiais plynais pagrindiniais kirtimais gali būti kertamas tik užaugintas ir subrendęs, didžiausią ekonominę vertę pasiekęs medynas. Tai yra lyg ir užauginto derliaus nuėmimas žemės ūkyje, po kurio tame pačiame plote ir vėl sodinami nauji miško medeliai ir auginama nauja miško karta. Plyni kirtimai turi savų privalumų: gaunamas maksimalus iškertamos medienos kiekis, tuo pačiu – didesnės pajamos, paprasčiau organizuoti ir vykdyti šių kirtimų darbus.

Tiesa, pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir vis dažniau taikomi neplyni pagrindiniai kirtimai, ypač vadinamieji at­ve­jiniai kirtimai. Tai tokie kirtimai, kai subrendęs medynas nukertamas ne visas iš karto, o iš pradžių išretinamas taip, kad po likusiais augti medžiais patektų daugiau šviesos ir susidarytų kuo geresnės galimybės savaime želti naujiems medeliams, iš kurių vėliau bus formuojama nauja miško karta.

Praėjus tam tikram laikotarpiui, paprastai 5–10 metų, šis, jau išretintas, medynas vėl kertamas. Tokie kirtimai kartojami 2–3 kartus per 10–20 metų. Tinkamai parinkti ir atlikti atvejiniai kirtimai taip pat turi savų privalumų: miško kartų pasikeitimas artimas natūraliam gamtos procesui, sutaupomos lėšos miškui atkurti.

Norisi gero miško – reikia laiku kirsti

Miško kirtimai yra kur kas daugiau – ne vien tik derliaus nuėmimas subrendusiame medyne. Kirtimai vykdomi praktiškai viso medyno augimo ciklo metu. Tai miško ugdymo ir sanitariniai miško kirtimai, kurie yra svarbiausia augančio medyno formavimo ir jo tinkamos būklės išlaikymo priemonė. Nuo teisingai ir laiku atliktų miško ugdymo kirtimų priklauso, kokį medyną turėsime ateityje. Ypač svarbūs yra jaunuolynų ugdymo kirtimai, vadinamieji šviesinimai ir valymai, kuriais praktiškai ir suformuojamas būsimasis medynas dar tada, kai medeliams nėra ir dvidešimties metų.

Kadangi šie kirtimai iš esmės neatneša tiesioginės finansinės naudos, tai gana dažnai miško savininkai jų nevykdo. Tačiau tuomet iškyla grėsmė, ar augs pageidaujamos medžių rūšys, ar atsipirks miško atkūrimui įdėtos investicijos. Galima labai gerai atsodinti iškirstą mišką, tačiau, laiku neatlikę šviesinimo ir valymo kirtimų, norimo miško nesulauksime – pasodinti medeliai, greičiausiai, sunyks, juos nustelbs nepageidaujami menkaverčiai medžiai ar krūmai.

Neugdytuose medynuose medžių tankumas pasidaro toks didelis, kad visiems nepakanka vietos ir maisto medžiagų tinkamai augti. Formuojasi išstypę ir silpni medžiai, kurie po pirmos rimtesnės audros ar gausaus sniego nulūžta. Todėl pakankamai svarbu vyresniuose negu dvidešimties metų amžiaus medynuose vykdyti retinimo kirtimus. Šių kirtimų metu jau galima paruošti medienos pardavimui, tokie kirtimai miško savininkui jau nėra finansiškai nuostolingi.

Sanitariniai kirtimai vykdomi nepriklausomai nuo medyno amžiaus, kai medžius pažeidžia ligos arba kenkėjai, kai yra daug vėjo ar sniego išverstų ar išlaužtų medžių. Deja, taip jau yra, kad geriausias vaistas nuo medį užpuolusios ligos yra to medžio nukirtimas. Tai daroma vardan liekančių augti dar nepažeistų medžių. Tik kritiniais atvejais yra vykdomi plyni sanitariniai kirtimai, kai medynas yra pažeistas taip stipriai, kad belieka iškirsti visus medžius ir sodinti naują mišką.

Teisingai atrinkti medžius nėra paprasta

Tik labai maža dalis miško savininkų Lietuvoje turi su miškininkyste susijusį išsilavinimą, kuris suteikia galimybę ir teisę pačiam atrinkti medžius neplynam kirtimui privačioje miško valdoje. Didžioji dalis savininkų teisę atrinkti medžius kirtimui gali įgyti tik baigę specialius miškininkystės pagrindų mokymo kursus, išlaikę egzaminus ir gavę valstybinio miškų pareigūno patvirtintą pažymėjimą. Dažniausiai tokie kursai miško savininkui yra nemokami ir neilgi –apsiribojama 40 valandų apimties mokymu. Kursus visoje Lietuvos teritorijoje nuolat (vieną ar du kartus per metus) organizuoja miškų urėdijos ar miško savininkus vienijančios organizacijos. To­kius kur­sus baigė apie 10 procentų visų privačių miško valdų savininkų. Taigi dauguma miško savininkų kirstiniems medžiams atrinkti pasitelkia miškininkus specialistus.

Kad medienos nepritrūktų – leidimai kirsti mišką

Kad būtų užtikrintas nepertrau­kiamas medienos tiekimas visos šalies mastu ir miškai išsaugoti ateities kartoms, yra nustatyta pakankamai efektyvi, nors ir ganėtinai sudėtinga, teisės aktais reglamentuota miškų kirtimo ir jų atkūrimo sistema. Miško savininkas, turėdamas mišką nuosavybės teise, automatiškai neįgyja tei­sės kirsti medžius tame miške taip, kaip jam atrodo tinkama.

Svarbiausiame miškų ūkio veiklą reglamentuojančiame teisės akte – Miškų įstatyme – draudžiama atlikti kirtimus ar kitaip naudoti miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Tame pačiame įstatyme pasakyta, kad leidimus kirsti mišką išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato išimtis, kad leidimai kirsti mišką neprivalomi, vykdant šviesinimo ir valymo kirtimus jaunuolynuose iki dvidešimties metų amžiaus, taip pat neplynai kertant sausuolius ir vėjavartas (su šaknimis išverstus medžius). Visais kitais atvejais miško savininkai, prieš kirsdami medžius savo miške, privalo kreiptis į kiekviename rajone esančių Aplinkos ­ap­sa­­­u­­gos departamentų agentūrų pareigūnus, kurie vykdo privačių miškų valstybinę kontrolę.

Už savavališką arba neteisėtą kirtimą, neturint tokio leidimo, Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos griežtos sankcijos.

Norint gauti leidimą pagrindiniams ply­niems ar neplyniems kirtimams, dar reikia ir valdos miškotvarkos projekto, kuriame suprojektuojami ir su aplinkinėmis miško valdomis suderinami miško kirtimai, iškirsto miško atkūrimas ir kita ūkinė veikla dešimčiai metų į priekį. Tokius projektus savininkų užsakymu ir lėšomis rengia Aplinkos ministerijos atestuoti miškotvarkos specialistai. Kirtimai nėra vykdomi chaotiškai net ir privačiuose miškuose. Jie derinami tarpusavyje ir išdėstomi taip, kad nebūtų iškertama medienos daugiau, negu priauga per tą patį laikotarpį visos šalies mastu.

Net ir gavus leidimą, miško kirtimo darbų negalima vykdyti bet kaip. Kaip teisingai atlikti vienokius ar kitokius miško kirtimus, yra aiškiai ir detaliai išdėstyta dviejuose aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose: Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse ir Miško ugdymo kirtimų taisyklėse. Tie miško savininkai, kurie patys vykdo kirtimus, turi laikytis ir Miško darbų saugos taisyklių. Medžių pjovimas yra pakankamai pavojingas darbas. Net ir teisingai pjaunant medį, visuomet išlieka rizika, kad šis gali virsti bet kuria kryptimi.

Mišką kirs ir ateities kartos

Geram miškui užauginti dažniausiai nepakanka viso žmogaus gyvenimo, ir retai kam tenka kirsti savo paties pasodintą jau užaugusį mišką. Todėl miškininkaujant svarbu daryti kuo mažiau klaidų. Visų šiame straipsnyje paminėtų teisės aktų svarbiausi reikalavimai, draudžiantys ar ribojantys tam tikrus miško savininko veiksmus miške, nustatyti pirmiausia tam, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų miškininkaujant. Jei visų nuosavybės formų miškai – ir valstybiniai, ir privatūs – bus tvarkomi tinkamai, ne tik šiandienos visuomenė, bet ir ateities kartos galės mėgautis bene svarbiausiu šalies turtu – miškais.